„Tautiškumo pajauta yra ta energija, kuri per meilę savo kraštui veda prie pažinimo ir daro šią talką mokslui labai prasmingą“, – sako fizinių mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka. Minėtoji talka mokslui – tai mėgėjų ar piliečių mokslų tyrimai, kraštotyra. Kaip neprofesionalų, žmonių neturinčių formalaus išsilavinimo toje srityje, kurios atlieka tyrimus, darbai pasitarnauja nacionaliniam mokslui? Kokią asmenybę ar asmenybes galėtume vadinti Lietuvos istorijos ir paveldo „mėgėjiškų“ tyrimų pradininkais? Kuo šioje srityje nusipelnė tautos patriarchas, gydytojas Jonas Basanavičius? Kaip atrodė kraštotyra sovietmečiu ir už kokią veiklą buvo galima lengvai sulaukti valdžios nemalonės? Pokalbis su prof. Libertu Klimka.

Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė