Birželio 14-ąją minime Gedulo ir vilties dieną. 1941 m. birželio 14-ąją, 3 val. ryto, prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų – lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų – trėmimas. Tremtis palietė visus gyventojų sluoksnius, tačiau, anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro istorikų, labiausiai nukentėjo Lietuvos politikos, kariuomenės, valstybės saugumo ir teisėsaugos struktūrų tarnautojai, politinių ir visuomeninių organizacijų vadovai ir nariai, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitų įstaigų darbuotojai, stambūs ūkininkai, dvarininkai – visa pažangioji visuomenės dalis. Kitaip tariant, buvo siekiama naikinti šalies elitą. Iš viso 1941 m. birželio 14–19 d. buvo ištremta apie 17 tūkst. žmonių. Apie tai, kaip šiandien prisimename šį įvykį, kaip jame įžvelgti ne tik gedulą, bet ir viltį, kalbamės su rašytoja, knygos „Visada, Tėve bus Amerika“, kuri ir pasakoja apie tuos tragiškus 1941-ųjų metų birželio įvykius, tremtinių gyvenimą Sibire ir pabėgimą į Lietuvą, autore Loreta Jastramskiene.

Ved. Donatas Puslys