24 Milda Bliumenzonienė: negali padėti žmogui, jei jis nenori padėti sau

„Jei būčiau prisiėmusi atsakomybę už visus tuos bėdų prisidirbusius žmones, gal seniai būčiau numirusi, nes prisiimti tokią naštą yra labai sudėtinga ir neteisinga. Iš tikrųjų kito žmogaus gyvenime iš esmės negali pakeisti nieko, jei jis pats neprisiima atsakomybės už savo gyvenimą,“ – sako viena iš Kalinių globos draugijos atkūrėjų Milda Bliumenzonienė, beveik 30 metų dirbanti su kaliniais ir jų artimaisiais.

Milda ne tik teoriškai, bet ir praktiškai patyrė „bausmę“, kurią gauna kalinčiųjų šeimos nariai ir artimieji. Prieš daugybę metų ji laukė iš nelaisvės grįžtančio savo mylimojo. Ir sulaukė. Nors kančia ir noras būti su artimu žmogumi slėgė, tikėjimas ir bendravimas laiškais ją stiprino. Kaip ji pati sako, tas laikotarpis ją augino.

Su Milda kalbame apie laukimą, besąlygišką tikėjimą žmogumi, atleidimą, limituotą pagalbą kitam ir apie žmones, kurie su geromis emocijomis tiesiog nėra susipažinę, kuriems laisvė nėra vertybė ir apie tuos, kurie net būdami nuteisti iki gyvos galvos nepraranda vilties vėl patirti laisvę.

Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė

Muzika – Komiku

Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“

Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“

Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus iš anksto [patreon.com/letipokalbiai] (www.patreon.com/letipokalbiai)