Belovežo girios konfliktas filosofo akimis. 2016 m. Lenkijos vyriausybė patrigubino kirtimus vienoje paskutinių išlikusių Europos sengirių, pripažintoje UNESCO pasaulio paveldu – Belovežo girioje. Tai sukėlė masinius protestus šalyje ir tarptautinį skandalą, kuris baigėsi Europos Komisijos byla prieš Lenkiją tarptautiniame teisme. Šį pavasarį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad Lenkija pažeidė tarptautinę teisę.
Kai kurie Lenkijos miškininkai tebesilaiko pozicijos, kad kirtimai būtini kovojant su spygliuočius apnikusiu kenkėju. Tuo metu gamtosaugos organizacijos įsitikinusios, kad įsikišus žmogui, jautriai natūraliai ekosistemai jau padaryta milžiniška žala.

„Kaimynai nesikalba, o kartais ir šeimos nariai“, – sako Mantas Davidavičius, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, tyrinėjantis šį atvejį savo disertacijoje. „Aš manau, kad artimiausiu metu kompromiso nebus,“ – liūdnai apibendrina jis. Mokslininkas mano, kad taip yra todėl, kad Belovežo girioje susirėmė ne mokslas, ne politika, o ekologinės pasaulėžiūros.
Autorė Vaida Pilibaitytė (AFP/Janek Skarynski nuotr.)