Europos Sąjunga šią septyniolikos elementų grupę, be kurios neapsieina aukštųjų, žaliųjų ir karo pramonė, vadina „kritinėmis žaliavomis“. Mat nors nėra jau tokios retos, išgauti „retąsias žemes“ yra itin sudėtinga, brangu ir pavojinga. Jau trisdešimt metų bene vienintelė šių žaliavų tiekėja yra Kinija. 2017 m. duomenimis, ji aprūpina daugiau nei 80 procentų viso RŽE poreikio. 2010 metais, sunerimusios dėl prekybos apribojimų, šalys ėmėsi tirti šių išteklių gavybos galimybes savo teritorijoje. RŽE turinti atranda ir Lietuva.
„To dažnai klausia ir mano kolegos. Sako, kam tu tyrinėji, jei nebus ten tos gavybos“, – sako disertaciją apie retųjų žemių elementų mineralizaciją Pietų Lietuvos kristaliniame pamate, rašanti Vaida Kirkliauskaitė. Mat tiriamas plotas ribojasi su Dzūkijos nacionaliniu parku.
Kaip RŽE tapo tokie svarbūs ir ką siekia išsiaiškinti Lietuvos mokslininkai, tyrinėjantys jų apraiškas prie Varėnos?
Vaidos Kirkliauskaitės nuotr. Mineralo apatito,
kuriame randama retųjų žemių elementų,
lęšiai magnetito rūdoje iš Varėnos.