Šįkart leidžiamės į Graikiją — ne į atvirukų paplūdimius ir ne į turistinius „sirtaki“, o į miestų naktis, rūsių koncertus ir pakrantėse gimstančius garsus. Graikų kalba čia skamba per triukšmą, aidą ir elektroniką. Senos istorijos susitinka su betonu, post-punk melancholija, hiphopo ritmais ir eksperimentais, kurie gimsta mažose scenose Atėnuose bei Salonikuose.

Ved. Laurynas Vytas