Aštuntasis „Kalbos odisėjos“ epizodas keliasi į Prancūziją – šalį, kurioje kalba yra ne tik bendravimo priemonė, bet ir svarbi tapatybės dalis. Čia itin saugoma jos gramatika, tartis ir net naujų žodžių kūrimas, o kasdienėje kalboje jaučiama melodija ir ritmas, kuriuos prancūzai vertina taip pat, kaip gerą vyną ar sūrį. Nuo Paryžiaus bulvarų iki Bretanės pakrančių prancūzų kalba skamba skirtingais akcentais ir intonacijomis, atspindėdama regionų įvairovę.

Ved. Laurynas Vytas