Diagnozė: gyvenimas

Ar produktas, ant kurio parašyta „be pridėtinio cukraus“, iš tiesų yra be cukraus? Ar „daug baltymų“ ir „gausu skaidulų“ automatiškai reiškia, kad renkamės sveikatai palankesnį maistą? Laidoje „Diagnozė: gyvenimas“ pokalbis apie tai, kaip maisto etiketės ir ant pakuočių esantys pažadai formuoja mūsų supratimą apie sveiką maistą. Kodėl kartais, perskaitę vieną sakinį ant pakuotės, jaučiamės pasirinkę sveiką produktą, nors jo sudėtis atskleidžia visai ką kita? Ir ką turėtume žinoti rinkdamiesi sveikatai palankų maistą?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Kodėl taip sunku pakeisti savo ir šeimos mitybos įpročius, net kai puikiai žinome, kas būtų sveikiau? Ir kas padeda tuos pokyčius išlaikyti ne savaitei ar mėnesiui, o paversti juos kasdienio gyvenimo dalimi? Apie tai „Diagnozėje: gyvenimas“ pokalbis su sertifikuota mitybos ir gyvensenos mentore Vaida Alijeva. Jos požiūrį į mitybą pakeitė skaudžios šeimos patirtys ir artimųjų ligos.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Ką iš tiesų mums sako kūno siunčiami signalai? Ar kiekvienas simptomas reiškia ligą, o gal kartais svarbiau suprasti ne tik tai, ką jaučiame, bet ir kaip savo pojūčius interpretuojame? Pokalbis su gydytoju, Olm klinikos vadovu Martynu Gedminu apie žmogaus santykį su savo kūnu, simptomus ir skausmą, apie tai, kodėl ne visada lengva suprasti, ką kūnas bando pasakyti, ir kodėl medicinoje ne kiekvienas signalas turi vieną aiškų atsakymą.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Skausmas mums dažniausiai atrodo kaip aiškus signalas - kažkur kūne yra problema. Tačiau ar visada skauda tiek, kiek iš tiesų esame susižeidę? Kodėl vien mintis, kad kažkas skaudės, gali sustiprinti patį skausmą? Ir kiek tam, kaip jaučiame skausmą, svarbus ne tik kūnas, bet ir aplinka, kurioje esame? Pokalbis apie skausmą su sporto medicinos gydytoju Juozu Jankausku.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Šiuolaikinė medicina atnešė daugybę laimėjimų, tačiau kartu suteikė ir vis daugiau galimybių savo sveikatą matuoti skaičiais. Patys, dažnai be gydytojo priežiūros, atliekame įvairius tyrimus, sekame biomarkerius, ieškome trūkumų ir stengiamės optimizuoti kiekvieną organizmo procesą. Tačiau ar visa tai iš tiesų padeda būti sveikesniems?
Naujo sezono pirmoje laidoje gydytojas Ignas Klėjus ir Vilniaus universiteto gyvensenos medicinos mokslininkas Tomas Vaičiūnas kalba apie ribą tarp prasmingo rūpinimosi savimi ir pernelyg didelio noro kontroliuoti savo sveikatą. Apie tyrimus, kurių galbūt visai nereikia, rodiklius, kurie ne visada pasako tiek, kiek norėtume, ir paradoksą, kai sveikatos optimizavimas ima trukdyti pačiai sveikatai.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Žmogui sveikatos pažadus parduoti labai lengva“, – sako farmacininkė dr. Eglė Pavydė, aktyviai užsiimanti visuomenės edukacija, kaip nepasimesti sveikatinimosi pažaduose. Maisto papildų rinkai pasiekus neregėtas aukštumas, visuomenėje įsigalint ilgaamžiškumo tendencijai ir mirties baimei, socialiniuose tinkluose aktyviai plinta abejotinos reputacijos sveikatos patarimai ir metodai. Kaip atskirti, kas yra tikra? Paskutiniame sezono epizode apie tai pokalbis su farmacininke, klinikinių tyrimų eksperte dr. Egle Pavyde.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Nors baltymai yra neatsiejama mūsų organizmo dalis, socialiniuose tinkluose baltymų vartojimo propagavimas šiandien tapo dar vienu sveikatingumo simboliu: baltyminiai batonėliai, pudingai ar kokteiliai žada geresnę formą, didesnį sotumą ir ilgesnį gyvenimą. Tačiau ar iš tiesų šiuolaikinis žmogus gyvena patirdamas baltymų stoką? Kuo skiriasi skirtingi baltymai ir ar baltymų papildai visada reikalingi?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Vienas didžiausių pasaulyje visuomeninių tyrimų „American Gut Project“, nagrinėjusių žmonių žarnyno mikrobiotą realiomis gyvenimo sąlygomis, parodė, kad didžiausią žarnyno gyventojų įvairovę turi žmonės, vartojantys bent 30 skirtingų augalinių produktų per savaitę. Šiame maiste gausu skaidulų, kurios maitina mūsų žarnyno bakterijas. Jų vidutinis europietis suvartoja gerokai mažiau, nei rekomenduoja tarptautinės gairės. Kas vyksta ir kokios biologiškai aktyvios medžiagos pasigamina bakterijų fermentacijos metu žarnyne? Kaip užtikrinti pakankamą skaidulų kiekį dienos mitybos racione? Ir kur jų daugiausiai rasti?


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Balandžio mėnesį Lietuvoje minima kasmetinė vyrų sveikatos iniciatyva „Check Your Balls“, kurią organizuoja Lietuvos urologų draugija, siekiant atkreipti vyrų dėmesį sėklidžių vėžį. Nors informacijos apie onkologines ligas viešojoje erdvėje daugėja, statistika negailestinga: daugiau nei pusė pacientų pas urologą pirmą kartą apsilanko jau ligai pažengus. Pagrindinė to priežastimi išlieka giliai įsišaknijusi nuostata, kad sveikata tampa aktuali tik tada, kai atsiranda stiprūs simptomai. Tai ypač pavojinga onkologijos kontekste, nes ankstyvos stadijos tiek prostatos, tiek sėklidžių vėžio simptomai gali būti nejuntami.
Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentu, mokslininku, urologu dr. Aušvydu Patašiumi.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad itin perdirbtas maistas gali aktyvuoti tuos pačius atlygio mechanizmus smegenyse kaip ir priklausomybę sukeliančios medžiagos, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir žarnyno–smegenų ašiai. Šį kartą laidoje apie tai, kokie mikrobiotos pokyčiai siejami su kompulsyviu valgymu, kaip žarnyno bakterijos gali veikti motyvaciją, impulsų kontrolę ir potraukį saldžiam ar itin perdirbtam maistui. Kiek tai pritaikoma žmonėms? Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Solveiga Samulėnaite apie tai, kaip mūsų žarnynas gali dalyvauti sprendžiant, ką ir kiek valgome.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.