Du danų mokslininkai beveik prieš 50 metų pastebėjo, jog Grenlandijos eskimai miokardo infarktu serga gerokai rečiau nei Europos gyventojai. Pasirodo, kad čia svarbų vaidmenį atliko omega-3 riebalų rūgštys. Valgydami kone viską, ką įmanoma pagauti jūroje, gauti pakankamą kiekį gerųjų riebalų nebuvo labai sudėtinga. Tačiau šiandien aišku, kad net ir kibirais vartoti šių riebalų neužtenka, - taip tikrai ilgiau negyvensi.

Ką svarbu žinoti apie omega-3? Nuo ko priklauso jų teigiamas poveikis sveikatai ir ilgaamžiškumui?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Sveikas maistas nebūtinai turi būti brangus“, - apie gyvensenos keitimą gydant lėtines ligas pasakoja Simona Neliubšienė. Būdama šeimos gydytoja, Simona nusprendė pradėti studijuoti gyvensenos mediciną, dar vienas studijas šalia ilgamečių mediko mokslų. Pasak jos, sprendimas paprastas: konsultuojant pacientus neatrodė logiška skirti vaistus dėl pasekmės, neišsprendus priežasties.

Kaip gyvensenos medicina pakeitė gydytojos požiūrį į sveikatą ir ar ateityje gydysime ne tik vaistais?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Iš kraujo tyrimų galiu pasakyti, ką žmonės valgo“, – juokiasi endokrinologė Ieva Auglytė. Gydytoja pripažįsta, jog neretai pasitaiko, jog žmonės atlieka savo hormonų tyrimus neturėdami jokių nusiskundimų, o tai, jos nuomone, prilygsta adatos ieškojimui šieno kupetoje.

Kokie esminiai hormonai lemia mūsų bendrą savijautą ir elgesį? Kaip tinkamai juos testuoti, ar galime juos kontroliuoti? Ir kaip pastebėti sutrikimus?

Linksmieji hormonų kalneliai su endokrinologe Ieva Auglyte.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Ar galite įsivaizduoti, kaip smegenyse nyksta prisiminimai, kol pamažu nebepažįsti pats savęs? Nors demencijas išskirtinai tapatiname su vyresniu amžiumi, daugelis mokslininkų pripažįsta, jog apie tai pradėti galvoti turime gerokai anksčiau. Siekiant ilgaamžiškumo susimąstymas „o gal ir aš sirgsiu Alzheimeriu?“ yra neišvengiamas.

Nors šiuolaikinis mokslas dar nėra suradęs būdų, kaip išgydyti Alzheimerio ligą, turime kitus įrankius šią ligą atitolinti arba sulėtinti, net jei genai siunčia kitokius signalus. Pokalbis su neurologu dr. Jokūbu Fišu.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Per pastaruosius kelis dešimtmečius žmogaus gyvenimo būdas pasikeitė, tapome mažiau judantys, o beveik neriboto maisto kiekio toli ieškoti nereikia - jis čia pat šaldytuve. Nesame prisitaikę prie taip staigiai pasikeitusio gyvenimo, o tai lemia šiuolaikinės epidemijos, 2 tipo cukrinio diabeto plitimą. Prieš kelis šimtus metų ja sirgdavo tik aukštuomenė – šiandien ši valdovų liga prieinama kiekvienam.

Vidutinio suaugusio žmogaus kraujyje bet kuriuo metu cirkuliuoja maždaug 5 gramai arba vienas arbatinis šauktelis gliukozės, kai 7 gramai arba pusantro šaukštelio to paties cukraus kraujyje atitinka cukrinio diabeto diagnozę. Kaip nesusirgti iš lėto žudančia liga? Kaip ji vystosi? Ir kokie prieinami būdai gyventi ilgiau?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas yra sakęs, jog dažnas kartojimas yra patikimas būdas priversti žmones patikėti melu, nes pažįstamus dalykus nėra lengva atskirti nuo tikros tiesos.

Kaip veikia placebas? Kokie sveikatinimosi būdai yra tiesiog tvirtas mūsų įsitikinimas? Ar placebo efektas gali būti naudojamas gydymui?

Pokalbis su medicinos psichologe Laura Šalčiūnaite-Nikonove ir farmakologe Gabriele Balčiūnaite-Murziene.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Ir kai kurie gyvūnai gamtoje svaiginasi“, – sako psichiatras Mindaugas Jasulaitis, o tai, pasak gydytojo, atspindi gilesnes problemos šaknis. Ne vienus metus besigilinantis į alkoholio ir kitų svaigalų priklausomybes, psichiatras pasakoja, jog gydymas susijęs ne su stebuklingomis tabletėmis, bet su paties žmogaus elgesio keitimu, o tai ne ką mažiau sudėtinga, nei išmokti naują užsienio kalbą.

Kaip atrodo alkoholio kelias mūsų organizme? Kodėl net puikiai žinodama žalingą poveikį, žmonija jo neatsisako? Kaip atrodė bandymai gydyti priklausomybę alkoholiui?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Sulaukti šimtmečio sunku dėl pasikeitusio gyvenimo tempo“, - sako 101-erių metų Aleksas Petrauskas. Tyrimai rodo, kad šimtamečiai miršta daugiausiai nuo tų pačių veiksnių kaip ir jaunesni, tačiau tomis pačiomis ligomis jie suserga net keliais dešimtmečiai vėliau. Kas tai lemia? Gyvenimo loterijoje iš tėvų paveldėti puiki genetinė informacija, gyvenimo būdas, o gal ilgaamžiškumo genai?

Apie šimtamečius ir ilgo gyvenimo paslaptis su gydytoju pulmonologu, habilituotu mokslų daktaru 101-erių Aleksu Petrausku.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kas atsakingas už mūsų sveikatą? Kodėl kartais jos likimą atiduodame vaistams, technologijoms ir medikams, patys neprisiimdami atsakomybės už savo kūną? O kas, jeigu iš tiesų ilgas gyvenimas nėra žmogaus tikslas?

Atsakomybės už savo sveikatą ir kartais keisto žmonių elgesio analizė kartu su Vytauto Didžiojo universiteto medicinos antropologe dr. Daiva Bartušiene.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Noras būti ilgaamžiu gali būti labai stiprus, jog visai to nepastebėdami savo gyvenimo būdą galime paversti nuolatine asmenine kontrole. Dar daugiau - kompulsyvus elgesys, nerimas ir nepasitenkinimas rezultatais gali tapti sutrikimu, paveikiančiu tiek gyvenimo kokybę, tiek ir jo trukmę. Juk ant sveiko kaulo nededame gipso, tad ir metaboliškai sveikam žmogui radikalios dietos gali būti žalingos.

Kodėl kartais žmogus linkęs į sveikatinimosi kraštutinumus? Kaip tai priveda prie valgymo sutrikimų? Ar tai genetika, o gal išskirtinai tik socialinės aplinkos poveikis?

Polinkio į kraštutinumus analizė su gydytojų psichoterapeutu, valgymo sutrikimų ekspertu Gintautu Narmontu.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas