Kodėl kraujuojančios dantenos nėra smulkmena? Kaip kasdieniai įpročiai gali iš esmės pakeisti ne tik burnos, bet ir viso kūno sveikatą? Pokalbis su burnos higienos specialiste, lektore Laura Sviglinskiene.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Dusulys, galvos svaigimas ir sąmonės netekimai kartais gali reikšti struktūrines širdies ligas, tarp kurių įvairiausios širdies vožtuvų patologijos. Kardiologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Kasparas Briedis laidoje pasakoja apie tai, kaip atskirti, kada šie simptomai reiškia gyvybei grėsmingas ligas, kas lemia, jog vystosi širdies struktūros pokyčiai, ir kaip jos gydomos šiuolaikinėje medicinos kasdienybėje.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kodėl organizmui kartais ima trūkti to, ko turėtų būti pakankamai? Kaip mūsų kūnas saugo, paskirsto ir net paslepia geležį? Kuo skiriasi paprasta geležies stoka nuo anemijos ir kodėl kai kurių trūkumų kraujyje nepamatysime vien tik pažiūrėję į hemoglobiną? Šiame epizode kartu su gydytoja hematologe Austėja Dapkevičiūte-Purliene keliaujame į kraujo laboratorijos pasaulį: aiškinamės, kas vyksta, kai išsenka organizmo atsargos, kaip atpažinti geležies stoką, kodėl feritinas ne visada pasako tiesą ir kokius signalus siunčia kūnas.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Kuriuo paros metu esame jauniausi? Ar verta žinoti savo biologinį amžių, kuris dažniausiai skiriasi nuo to, kurį matome savo pase? Kas labiausiai veikia mūsų genų veiklą? Pokalbis su gyvensenos medicinos specialiste, genetikos ir epigenetikos entuziaste Rugile Galmine apie genetinę loteriją, gyvenimo būdo įtaką mūsų biologiniam amžiui ir 117 metų Maria Branyas Morera, kurios gyvenimą mokslininkai išnagrinėjo iki smulkmenų.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Mirštančiam tėčiui pažadėjau, kad sutvarkysiu šią sistemą“, – sako skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas. Buvęs Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas, prisilietęs prie sisteminių pokyčių vadovaujant Joniškio ligoninėje, šiandien Martynas siekia antros rezidentūros šeimos medicinos srityje. Pats gydytojas teigia, jog jo asmeninis požiūris į žmogaus sveikatą keičiasi, atsigręžiant į tuos veiksnius, kurie yra nulemti mūsų asmeninių pasirinkimų ir gyvensenos. Ko trūksta mūsų sveikatos raštingume, kad turėtume sveikesnę visuomenę?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Nors cholesterolis yra būtinas mūsų gyvybei, jo apykaitos sutrikimai laikomi vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių besivystančias širdies kraujagyslių ligas. Tyliai ir nepastebimai, nesukeldamas simptomų. Ką veikia cholesterolis mūsų kūne? Kiek stresas, gyvensena ir mityba prisideda prie pokyčių organizme? Ką iš tiesų rodo kraujo tyrimai?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Nuo žarnyno mikrobiotos sveikatos iki vėžinių susirgimų pirmųjų signalų. Gastroenterologė Agnė Šiatkienė teigia, kad dalis pacientų į šią temą vis dar žvelgia nepatogiai, nenorėdami matyti net savo paties išmatų tualete. Ką apie mūsų kūną atskleidžia išmatų spalva, forma ir kvapas? Kokius ir kada išmatų tyrimus verta atlikti? Ir kokį vaidmenį šiuo atveju atlieka žarnyno mikrobiota?
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Turbūt pritarsite, kad kava yra vienas svarbiausių mūsų planetos gėrimų, tačiau ką žinome apie ilgalaikį jos poveikį sveikatai? Kaip ruošti kavą, jog ji taptų ne tik rytiniu, bet ir praturtinančiu sveikatą gėrimu? Kaip atskirti, kokia kava yra kokybiška? Laidoje išgirsite ne tik naujausias mokslinių tyrimų apie kavą išvadas, bet ir pokalbį su ilgamečiu profesionaliu barista, kavos ekspertu Matu Laurinavičiumi.


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Alergijas šiandien galėtume pavadinti tyliąja amžiaus epidemija – pasaulyje nuo jų kenčia vis daugiau žmonių. O mokslininkai aiškinasi, kodėl mūsų imuninė sistema vis dažniau reaguoja į iš pažiūros nepavojingas medžiagas. Ar dėl to kaltas pernelyg sterilus gyvenimo būdas, pakitusi mikrobiota, ar aplinkos tarša? Kaip atpažinti maisto sukeltas alergijas? Kuo jos skiriasi nuo maisto netoleravimo? Pokalbis su gyvensenos medicinos specialiste Vaiva Lukošiene.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Itin perdirbtas maistas dominuoja šiuolaikinėje mityboje, o mokslininkai pateikia vis daugiau įrodymų, kokią įtaką šie maisto produktai turi ne tik mūsų savijautai, bet ir pagrindinių lėtinių ligų vystymuisi. Kaip atskirti itin perdirbtą maistą? Kokios savybės lemia, jog jo atsisakyti ypač sunku? Ir ar galime tapti priklausomi nuo maisto?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.