Kiekvienais metais Lietuvoje įvyksta daugiau nei 8000 išeminių insultų, kuomet užsikišus smegenų kraujagyslei sutrinka ne tik smegenų, bet ir kitų organų sistemų veikla. Neurologas prof. dr. Dalius Jatužis teigia, jog iki 80 % insulto atvejų būtų galima išvengti. Kada iš tiesų prasideda ši liga - diena, mėnesis, o gal daug metų prieš įvykstant insultui? Kas vyksta kraujagyslėse iki pasireiškiant insultui ir kaip jo būtų galima išvengti? Šeimos gydytojas Ignas Klėjus ir Vilniaus universiteto lektorius dr. Tomas Vaičiūnas kalbina Lietuvos neurologų asociacijos prezidentą, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto dekaną, neurologą prof. dr. Dalių Jatužį.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Atrodo, kad šiandien valgome ne tiesiog paprastą maistą, bet tikrus maisto technologijos kūrinius. Spalva ryškesnė, skonis intensyvesnis, tekstūra tobula – tačiau už viso to slypi emulsikliai, saldikliai, dažikliai, skonio stiprikliai ir kiti priedai, apie kuriuos dažnai net nesusimąstome. Šiame laidos epizode šeimos gydytojas Ignas Klėjus ir Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas kalbasi apie tai, kam jie naudojami, ką žinome apie jų poveikį žarnynui, apetitui ir metabolinei sveikatai. Ar visi priedai vienodai problemiški? Ir kaip gyventi pasaulyje, kuriame itin perdirbtas maistas tapo kasdienybe, o ne išimtimi?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

„Kartais jau trisdešimtmetės gali jausti pirmuosius hormonų pokyčius ir simptomus“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė Dovilė Kalvinskaitė. Menopauzės apraiškų rasime nuo smegenų ir nuotaikos iki kaulų, širdies bei medžiagų apykaitos. Kartais hormonų svyravimai prasideda gerokai anksčiau, nei galime įsivaizduoti, sukeldami net iki 100 labai skirtingų ir įvairių gyvenimo kokybę keičiančių simptomų. Laidoje – pokalbis su akušere-ginekologe, gyvensenos medicinos gydytoja, Lietuvos menopauzės asociacijos prezidente Dovile Kalvinskaite apie tai, kas vyksta perimenopauzės metu, kokie mitai vis dar gajūs ir kokią realią pagalbą gali suteikti gyvensena bei šiuolaikinė medicina.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Mūsų imuninės sistemos apraiškų rasime visur – nuo pirštų galiukų iki smegenų. Kartais imuninė sistema veikia netinkamai, lemdama alergines reakcijas, autoimunines ligas ar net imunodeficitus. Bet ar iš tiesų įmanoma „stiprinti“ imunitetą? O gal tai daug sudėtingesnė sistema, kuriai netinka pasakymai „silpnas“ ir „stiprus“? Pokalbis su alergologe-klinikine imunologe, Vilniaus universiteto prof. Laura Malinauskiene apie tai, iš ko sudarytas imunitetas, dažniausius imuniteto mitus ir kaip imuninė sistema susijusi su alerginėmis reakcijomis, autoimuninėmis ligomis bei imunodeficitais.
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Kas slypi mūsų lėkštės turinyje, o kas pavalgius vyksta kūne ir kokią įtaką daro mūsų savijautai? Pagrindinės civilizacijos lėtinės ligos, kurios keičia gyvenimo kokybę ir trumpina jo trukmę, iš dalies yra nulemtos ir maisto, kurį kasdien vartojame. Lėtinis uždegimas yra vienas svarbiausių procesų, kuris vystosi tyliai ir iš lėto iki tokių ligų, kaip širdies kraujagyslių, vėžio ar demencijos. Šiame laidos epizode šeimos gydytojas Ignas Klėjus ir Vilniaus universiteto lektorius, gyvensenos medicinos mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas aptaria pagrindines TOP maisto produktų grupes, turinčias priešuždegiminių savybių, kokios veikliosios medžiagos jose veikia, kokių esminių klaidų vengti virtuvėje ruošiant maistą ir nuo ko pradėti. 
Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Vertindami alyvuogių aliejaus kokybę neišvengsime ragavimo“, - sako viena iš nedaugelio profesionalių alyvuogių aliejaus degustuotojų, someljė Liana Davletšina. Alyvuogių aliejus tiek dėl skonio, tiek dėl poveikio sveikatai dažnai vadinamas Viduržemio jūros žaliuoju auksu, o šiame laidos epizode kartu su alyvuogių aliejaus eksperte Liana Davletšina atskleisime jo priešuždegiminės savybes bei ryšį su ilgaamžiškumo procesais. Kas yra polifenoliai? Ką reiškia alyvuogių aliejaus kartumas ir aštrumas? Kaip pasirinkti kokybišką produktą ir kodėl ne kiekvienas „extra virgin“ iš tiesų toks yra?


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

Lėtinis sisteminis uždegimas vis dažniau įvardijamas kaip vienas kertinių šiuolaikinių lėtinių ligų vystymosi mechanizmų. Nors ūmus uždegimas yra būtinas audinių gijimui ir imuninei apsaugai, ilgalaikis žemo intensyvumo uždegiminis aktyvumas siejamas su ateroskleroze, vėžiu, metaboliniu sindromu, II tipo cukriniu diabetu, demencija bei spartesniu senėjimu. Būklė klastinga ir tuo, kad pradžioje neturi aiškių simptomų, todėl dažnai lieka anksti nediagnozuota. Kaip toks uždegimas susiformuoja ir kokie dirgikliai jį palaiko? Atsakymai laidoje.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Kartais paveldimi genai gali nulemti širdies ir kraujagyslių ligas anksčiau nei aplinka ar gyvenimo būdas. Šeiminė hipercholesterolemija, nors ir skamba sudėtingai, viena iš labiausiai paplitusių genetinių ligų pasaulyje, tačiau dažnai liekanti neatpažinta iki pirmo infarkto šeimoje. Kardiologė dr. Urtė Aliošaitienė ir vaikų retų ligų gydytoja prof. dr. Rimantė Čerkauskienė paaiškina, kaip atpažinti šią būklę šeimose, kodėl „blogasis“ cholesterolis nėra vien tik suaugusiųjų problema ir kaip ankstyvas diagnozavimas gali pakeisti gyvenimą.

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas

Piramidė apversta aukštyn kojomis - taip būtų galima apibūdinti mitybos rekomendacijų pokyčius JAV. 2026 metų pradžioje prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė naujas mitybos gaires ir rekomendacijas amerikiečiams ateinantiems penkeriems metams. Sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kenedis jaunesnysis žada, kad naujosios gairės pakeis JAV mitybos įpročius ir „vėl padarys Ameriką sveiką“. Nors ekspertai naujose rekomendacijose įžvelgia ir teigiamų pokyčių, atnaujinta mitybos piramidė sulaukia kritikos iš Europos ir Amerikos mitybos mokslininkų dėl mokslo įrodymams prieštaraujančių teiginių. Ką reiškia naujos JAV mitybos rekomendacijos? Ką kritikuoja ir kuo džiaugiasi ekspertai?


Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.

„Badauti nestebint savo būklės yra žalinga“, – sako gydytojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius Voldemaras Giedrimas, besigilinantis į badavimo ir maisto apribojimo fenomenus bei jų pritaikymą lėtinių ligų kontrolei. Kaip maisto apribojimas veikia žmogaus kūną? Kas yra Nobelio premija apdovanotas atradimas – autofagijos procesas? Kam maisto apribojimas yra naudingas, o kada tai tampa žalingu įpročiu?

Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.