Lietuvos žaidimų pasaulis nebūtų toks, koks yra, jei nuo gūdžių devyniasdešimtųjų laikotarpio jo nebūtų savo rankomis lipdę kelios svarbios asmenybės. Vienas tokių korifėjų yra Artūras Rumiancevas, visų pažįstamas pseudonimu Artojas. „Dievo Režimas“ kalbina Artoją apie jo darbus ariant žaismo kultūros arimus – žurnalus, kuriuose rašė ir leido, legendinį games.lt portalą, „Dievo Režimo“ svetainę (taip taip, iš ten ateina ir mūsų laidos šaknys), e-sporto renginius, „Žaismo DNR“ kanalą, „GameOn“ žurnalą bei tuo pačiu pavadinimų įsuktą didžiausią Baltijos šalyse renginį skirtą žaidimams ir žaismui. Panašu, kad netilpome į vieną epizodą, tad tikrai bus ir antrasis.

Jau įpratome, kad kas porą metų technologijų lauką krečia vis kita karštinė – kripto, NFT, metavisata, na o šiandien purto dirbtinio intelekto drebulys. Šios technologinėe revoliucijos evangelistai žada didžiulius sukrėtimus kūrybinių industrijų sektoriui, tame tarpe iš žaidimų kūrimo sričiai. Visgi realybė yra šiek tiek arčiau žemės nei pranašauja verslo angelai – apie tai „Dievo Režimas“ kalbėjosi su žaidimų kūrimo studijos „Nieko Studio“ vadovu Eugenijumi Stratilatovu, advokatu ir intelektinės nuosavybės teisės ekspertu Roku Janausku bei žaidimų kūrimo studijos „Chark Studio“ vadovu Vaidu Gecevičiumi.

Pirmojo asmens šaudyklės – bene žinomiausias plačiajai visuomenei vaizdo žaidimų žanras, atnešęs ne vieną technologinę revoliuciją, uždirbęs daugybę pinigų bei padėjęs sukurti esporto sceną. Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius sukurtas „Doom“ bei vėliau sekę „Quake“, „Half-Life“ ar „Call of Duty“ patyrė tiek pakilimus, tiek nuosmukius. Laidoje kalbame apie tai, kas traukia žmones žaisti šaudykles, pagrindines žaismo mechanikas, kaip žanras evoliucionavo bei daugybę kitų aspektų. Pokalbyje „Dievo režimui“ į pagalbą atėjo vaizdo žaidimų kritikai bei apžvalgininkai Adomas Rutkauskas, Artūras Rumiancevas ir Kazimieras Pečiulevičius.

Žaidimų kūrėjai neretai įpina į savo darbus istorinių sąsajų, taip pat netrūksta žaidimų, paremtų tikromis istorijomis ar faktais. Tačiau nagrinėjant pavyzdžius sudėtinga rasti žaidimų, pasiekiančių gerą balansą tarp istorinio teisingumo ir žaismo įdomumo. Apie istorinį autentiškumą žaidimuose ir įvairius tiek sėkmingus, tiek nepavykusius projektus kalbame su žaidimų apžvalgininku Martynu Klimu ir žaidimų kūrėju Gediminu Tarasevičiumi.

Beveik nuo pat žaidimų atsiradimo pradžios jų idėjos ir pasauliai įvairiais būdais ir formomis perkeliami į kitas medijas: dažniausiai filmus, o pastaruoju metu ir itin sėkmingus serialus. Šiame epizode kartu su pop kultūros portalo „Protagonistas“ apžvalgininku Valdemaru Nedvecki kalbamės apie vadinamąjį transmedijos ar intermedijos reiškinį, žaidimų adaptacijas ir originalius kūrinius pagal žaidimų idėjas bei pasaulius, garsiausius pavyzdžius, istoriją ir ateities projektus.

Šiame epizode kalbame apie muzikos vaidmenį vaizdo žaidimuose – kaip garso takelis praturtina žaidėjo emocinę patirtį, kuo skiriasi jos rolė lyginant su kinu, kaip kuriamas garso takelis žaidimams, kaip jis rišasi su žaidimų dizainu, kaip kuriama muzika, kuri nebūtinai yra garso takelis žaidimui, tačiau priklauso šiai sričiai. Šiuos ir daugybę kitų klausimų narplioti padeda lietuviškos žaidimų kūrimo studijos „Tag of Joy“ bendraįkūrėjas ir vadovas Šarūnas Ledas, muzikos kūrėja bei dainininkė Agnė Buškevičiūte-Tumalavičienė bei muzikos kūrėjas ir prodiuseris Vilius Tumalavičius. Epizode skambanti žaidimų muzika: „The Secret of Monkey Island“ (Michael Land), „Neverwniter Nights“ (Jeremy Soule), „Clair Obscur: Expedition 33“ (Lorien Testard), „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“ (Daniel Pharos). Taip pat Agnės Buškevičiūtės-Tumalavičienės ir Viliaus Tumalavičiaus kūryba.

Joks autorius žaidimų industrijoje negali pasigirti tokiu žinomumu ir vos ne kultiniu statusu kaip kūrėjas iš Japonijos Hideo Kojima. Per beveik keturiasdešimt kūrybos metų jis suformavo kultinę taktinių veiksmo žaidimų „Metal Gear“ seriją bei sukūrė keletą kitų sėkmingų vaizdo žaidimų. O pastarąjį dešimtmetį jis ne tik įkūrė savo nepriklausomą studiją, bet ir publikavo du naujus „Death Stranding“ žaidimus, trinančius ribas tarp kino ir vaizdo žaidimų. Antroji „Death Stranding“ dalis pasirodė birželio pabaigoje, tad tai tapo puikia proga pakalbėti apie H. Kojima fenomeną su žaidimų apžvalgininkais Vytautu Lukaševičiumi ir Artūru Rumiancevu.

Lietuvoje sparčiai populiarėjantys stalo žaidimai bei jų kūryba pastaruoju metu sulaukė itin sėkmingų žaidimų pagal filmus, romanus ar kitus jau žinomus kūrinius. Kalbamės su stalo žaidimų kūrėjais Tadu Kastanausku, prisidėjusiu prie „Flow“ žaidimo kūrybos ir bendraautoriumi Dmitrijumi Babičiumi, kuris taip pat neseniai pristatė „Pietinia kronikas“ žaidimą. Autoriai dalijasi savo ilgamete patirtimi žaidžiant ir kuriant stalo žaidimus bei jų sąsajas su kitomis medijomis ir kūrybinėmis industrijomis.

Dažnas į ketvirtą ar penktą dešimtį įžengęs lietuvis su vaizdo žaidimais vaikystėje susidūrė būtent per „Nintendo“ konsolių padirbinius. Laidoje narstome šios japonų kompanijos įtaką žaidimų kultūrai ir tik „Nintendo“ būdingą žaismą, kuris įtraukia tiek vaikus, tiek suaugusius. Tuo pačiu su pašnekovais – žaidimų kritikais ir apžvalgininkais – Artūru Rumiancevu bei Vytautu Lukaševičiumi aptariame, ką atneša naujausia „Nintendo Switch 2“ žaidimų konsolė.

Pavasarį duris atvėrė pirmoji Lietuvoje vaizdo žaidimams skirta paroda. MO muziejus bendradarbiaudamas su Medijų meno centru (ZKM) Karlsrūhėje (Vokietija) atvėrė erdvę žaidimams, plečiantiems kūrybines ir estetines ribas, atkreipiantiems dėmesį į aktualias socialines ir politines problemas, ir tiems, kurie per asmeninius pasakojimus siekia ugdyti empatiją. Apie parodos sumanymą, žaidimų parinkimą ir pirmuosius lankytojų įspūdžius kalbamės su viena iš parodos organizatorių, MO muziejaus parodų kuratore Agne Kupryte.