Sovietmečiu, visuotinės cenzūros laikotarpiu, apie katastrofas ir nelaimes buvo stengiamasi nutylėti arba pateikti melagingą informaciją, sumenkinant katastrofos mastą, ir taip siekiant sukurti saugios visuomenės iliuziją. Žinoma, dėl žemos darbininkų motyvacijos, žmogiškųjų klaidų ir prastos kokybės tarybinės technikos, katastrofos vyko ir vyko dažnai. Pirmojoje laidos dalyje istorikas Darius Indrišionis atskleisi kelių, tais laikais įvykusių, nelaimių detales ir aplinkybes.