
Sign up to save your podcasts
Or


Šįkart su VU Filologijos fakulteto dėstytoju Vladimiru Panovu kalbamės apie vieną iš kalbos nagrinėjimo būdų – kalbų tipologiją. Bandome išsiaiškinti, kada bendrosios kalbotyros šaką papildė kalbų įvairovės tyrimai, kokios jos galimos ribos ir kodėl nereikėtų sakyti, kad tipologai klasifikuoja kalbas. Taip pat svarstome, kuo kalbų tipologija skiriasi nuo istorinės lyginamosios ar arealinės lingvistikos, kiek kalbų turėtų mokėti geras tipologas, kuo įdomios dalelytės bei daug kitų įdomių dalykų.
Tinklalaidėje svečiuojasi Baltijos šalių literatūros į anglų kalbą vertėjas Jayde Will. Gimęs ir augęs Amerikoje, studijavęs Estijoje, dirbęs VU Filologijos fakultete, šiuo metu Jaydas dienas leidžia Rygoje Latvijoje. Joje ne tik verčia ar pats rašo, bet dirba ir latvių literatūros agentu. Ką reiškia būti tokiu agentu? Iš kur meilė lietuvių kalbai? Kodėl lietuvius suprasti padėjo tik Gavelis ir Kunčinas? Kam reikalingos antologijos? Apie tai ir dar daugiau kviečiame klausyti įraše iš paties Jaydo lūpų.
Trečiojoje almanacho ciklo laidoje kalbamės apie Viljamą Šekspyrą - su Šekspyro tyrinėtoja, Erudito licėjaus anglų kalbos ir literatūros mokytoja, vertėja ir VU Filologijos fakulteto alumne Greta Kaikaryte. Koks yra Šekspyro teatras? Kaip mus pasiekė jo kūrinių tekstai? Kodėl „Hamletas“ - keista drama? Ko siekia Šekspyras savo komedijomis ir kaip pats žaidžia literatūros tradicija? Kokia šio autoriaus vieta kanone ir kodėl? Tiek ir šiek tiek daugiau – naujausioje laidoje, kurios galite klausytis Spotify, Google podcasts, YouTube ir kitose jums patogiose platformose.
Dešimtoji mūsų laida šiek tiek ne į temą, bet ne ką mažiau įdomi – apie gatvės meno neofreskas, apie jų kūrimą, kolekcionavimą ir vietą miesto kontekste. Laidos svečiai – pirmojo lietuviško žurnalo apie gatvės meną „Gatvės meno galerija“ sumanytoja ir vyriausioji redaktorė Kristina Kurilaitė, bei žinomas Kauno gatvės menininkas Timotiejus Norvila-Morfai.
Mus galite rasti Spotify, YouTube, Google Podcasts, Apple Podcasts ir visur kitur!
Šįkart tinklalaidėje kalbamės su VU Filologijos fakulteto alumne, šiuo metu dekanės pareigas einančia profesore Inesa Šeškauskiene. Kalbos būta daug ir įdomios – apie jos pasirinkimą studijuoti anglistiką sovietmečiu, semantikos tyrimus disertacijoje, kognityvinės minties kelią bei kursą pas žymųjį George‘ą Lakoffą. Taip pat svarstėme, ar kalbos prigimtis iš tiesų yra metaforiška, ar metafora yra tik poetinė priemonė? O gal ne tik žodžiai, bet ir linksniai gali būti metaforiški?
Pirmoji rudeniška laida skirta ne kam kitam, o pačiam mylimiausiam Lietuvos bočeliui Juozui Tumui Vaižgantui. Kartu su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja Aiste Kučinskiene kalbėtasi apie Tumo biografiją, jo tekstų svarbą, „popieriškumą“, vaidmenį tarp kitų kunigų-intelektualų ir statusą mokyklinėje programoje.
Laidoje kalbamės su rašytoju, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantu Sauliumi Vasiliausku - apie sovietinių struktūrų labirintus jaunųjų rašytojų kelyje ir tuos, kurie juose paklydo, apie debiutus ir jų svarbą, apie atmintį ir apie paties Sauliaus kaip jauno rašytojo jausenas ieškant savosios vietos literatūros lauke.
Socialinių iniciatyvų dėka, vis daugiau pradedame kalbėti apie neapykantos kalbą – kas ji tokia, kaip ją identifikuoti, kur jos ribos, koks jos poveikis ir t.t. Pasidomėti pabandėme ir mes, pasikviesdami į laidą dvi specialistes – Jovitą Žėkaitę, VU doktorantę, Lietuvos kriminologų asociacijos narę, ir Samantą Kietytę, Bendrosios kalbotyros magistrantę, Lietuvos teismo ekspertizės centro vyresniąją specialistę.
Pristatome naują laidų ciklą – Kalba kalba: almanachas! Čia kalbėsimės apie svarbiausius klasikinius kūrinius, bandydami pateikti jų istorines aplinkybes, biografinę apybraižą, išryškinti temas ir, labiausiai, į šipulius daužyti stereotipus. Pradedame nuo vienintelio ir nepakartojamo – keistuolio Dantės Aligjerio, savo darbu pranokusio amžininkus. Kas padėjo pamatus Komedijos sukūrimui? Kokia buvo XIII a. Florencija? Pagal kokius kriterijus Dantė paskyrė bausmes nusidėjėliams? Kodėl jis nei eilutės nepaskyrė savo žmonai Gemmai ir vaikams, bet iškėlė Beatričę? Tiek ir kur kas daugiau – naujausioje laidoje.
Šeštojoje laidoje apie humanitarinius mokslus, kalbėjimo apie juos būdus ir tikrą ar tariamą humanitarinių mokslų krizę diskutuojame su dviem filosofais – Vilniaus universiteto docentu Kęstu Kirtikliu ir Klaipėdos universiteto profesoriumi Aldžiu Gedučiu. Tad ar yra krizė? Ar mes patys mokame kalbėti apie humanitarinius mokslus? Kokiais argumentais grindžiama jų reikšmė ir prasmė? Ar Lietuvoje apie humanitarinius mokslus kalbame kitaip, nei kalbama Vakaruose?
From the publisher's feed