• Amerikos „išsilaisvinimas“ tetruko savaitę: neatlaikęs spaudimo obligacijų rinkoje Donaldas Trumpas persigalvojo ir daugumai šalių muitus atidėjo, neva dėl eilės, laukiančios jam „pabučiuoti užpakalį“. Bet kai su Kinija leidžiasi į pražūtingą keršto spiralę, ar prekybos karo eskalacija neatves į didžiausių galybių susidūrimą?
• Neįprastai greitai sutaręs dėl koalicijos su socialdemokratais krikščionių demokratų lyderis Friedrichas Merzas Amerika ir Europai skelbia, kad Vokietija grįžta. Bet ar būsimojo kanclerio nesupančios vidaus politika, kai populiariausia tampa kraštutinė dešinė, o paties Merzo populiarumas smunka dar nepradėjus vadovauti?
• JAV Aukščiausiasis Teismas išsprendė aštriausią vykdomosios ir teisminės valdžių susikirtimą dėl venesueliečių ir salvadoriečių deportacijos. Bet kai Trumpo administracija sako, kad teismai jų nesustabdys, ar Amerikai gresia tai, ko bijojo tėvai įkūrėjai,– posūkis į tironiją?

Ved.: Vykintas Pugačiauskas, Lukas Kivita, Aurimas Piečiukaitis

D. Trumpas pradėjo naują pasaulinės prekybos erą, paskelbdamas šimtmetį nematytus muitus. Bet kai tokio sukrėtimo tikslai – neaiškūs ir prieštarauja vieni kitiems, ką Trumpo skelbiama „išsilaisvinimo diena“ reiškia Amerikai ir pasauliui?

„The Washington Post“ paviešintos strateginės Pentagono gairės aiškiai nurodo, kad JAV kariuomenė susitelks tik į Kiniją, o kitur, taip pat ir Europoje, grėsmes paliks sąjungininkams. Bet ar jiems pavyks atgrasyti pavojus, kai Amerikos sprendimų priėmėjai tiesioginių ryšių tarp pasaulinių grėsmių nesureikšmina?

Favorite pakeisti E. Macrona laikyta jo varžovė M. Le Pen teismo draudimą siekti renkamo posto vadina „branduoline bomba“. Bet ar jos sprogimas, sukėlęs diskusijas apie teisės ir politikos santykį, padės kraštutinei dešinei, ar priešingai, atstums rinkėjus?

Ved.: Lukas Kivita, Vykintas Pugačiauskas, Aurimas Piečiukaitis.

• Pasikvietę žurnalistą į uždarą „Signal“ pokalbį apie planuojamą karinį smūgį, aukščiausi Donaldo Trumpo pareigūnai dabar jį maišo su žemėmis; pripažįsta „didelę klaidą“, bet aiškina nieko nederamo nedarę. Ką atskleidžia viešu tapęs slaptas pokalbis, kuriame „apgailėtina“ Europa kaltinama „veltėdžiavimu“?

• Trumpo pasiuntinys džiūgauja dėl Vladimiro Putino maldos už Putiną ir užsakyto „labai gražaus“ Trumpo portreto, bet neišmano to, dėl ko ir vyko į Maskvą – padėties Ukrainos fronte. Kai pats Trumpas prijaučia Putino vilkinimo taktikai, ko vertos paliaubos jūroje ir prie energetikos objektų – sutartos, bet įklampintos Rusijos sąlygose?

• Turkijoje suėmus pagrindinį prezidento varžovą, byra ir šiaip netvirtas demokratijos fasadas. Kai masinių protestų dalyviai prašo pasaulio užtarimo, ar strateginė Turkijos svarba užtikrins tylą Vakaruose ir laisvas rankas Recepui Tayyipui Erdoganui?

Ved. Aurimas Piečiukaitis, Lukas Kivita, Vykintas Pugačiauskas

• Kai Vladimiras Putinas išsisukinėjimu ir griežtomis sąlygomis pasitiko JAV siūlymą dėl paliaubų Ukrainoje, dabar jau Volodymyrą Zelenskį giria Donaldas Trumpas, siekiantis greito sandorio. Bet kai nei Maskva, nei Kyjivas neskuba nutraukti ugnies – kiek ilgai Amerika dar derėsis su savimi?

• Vokietija skelbia žengianti į Europos gynybos bendruomenę, kai Bundestagas sulaužė dešimtmečių tabu pernelyg neįsiskolinti ir pernelyg nesustiprinti kariuomenės. Bet, kai didžiosios Europos galybės atsiveria tikrajam epochos lūžiui, Zeitenwendei, ar kitos šalys ryšis gynybą paversti bendru reikalu?

• Donaldas Trumpas leido Izraeliui „pragariškomis“ atakomis nutraukti paliaubas su „Hamas“, kuriomis pats gyrėsi prieš porą mėnesių. Dabar, kai premjeras Benjaminas Netanjahu sako, kad derėsis jau tik kariaudamas, koks ryškėja galutinis JAV ir Izraelio tikslas?

Ved. Aurimas Piečiukaitis, Lukas Kivita, Vykintas Pugačiauskas

• JAV išpešė Ukrainos pritarimą mėnesio paliauboms, bet, kai Vašingtonas pareiškė, kad kamuolys dabar Rusijos pusėje, Kremlius gavo ir iniciatyvą. Kai, Europos siaubui, pagrindinius kozirius Amerika atidavė jau prieš derybas, kokių dar reikalavimų pateiks Maskva, prieš sutikdama derėtis?


• Svarbiausios pasaulio ašys, atrodo, eina per Grenlandiją – didžiųjų galybių akistata, klimato kaita, retųjų mineralų poreikis, prekybos keliai ir strateginė branduolinė pusiausvyra. Bet, kai, stebint tarptautinei žiniasklaidai, rinkimus laimėjo nuosaiki partija, neskubanti nei atsiskirti nuo Danijos, nei pulti į Donaldo Trumpo glėbį,– kas iš tikrųjų rūpėjo rinkėjams?


• Pasaulinis muitų karas, po ilgų grasinimų pradėtas Donaldo Trumpo, taikinių turi daug, bet ypač nutaikytas prieš didžiausią plieno ir aliuminio tiekėją Kanadą. Kai ji jau nebe juokais bijo Trumpo gąsdinimų nutrinti „įsivaizduojamą“ sieną, kokių svertų turės naujasis premjeras Markas Carney’is, žadantis prieš Trumpą ne klauptis, o stoti?


Ved. L. Kivita, V. Pugačiauskas

• Donaldas Trumpas, nutraukdamas ginklų ir žvalgybos duomenų tiekimą Ukrainai, ne tik smogia aukai, bet ir skatina Rusiją toliau kariauti, užuot pradėjus derybas – dėl brutalumo jį kaltina net jį rėmę Europos kraštutiniai dešinieji. Ar Ukraina ir Europa gali prisibelsti prie vienintelio sprendimų priėmėjo?


• Europa atsidūrė tamsoje ir šaltyje, išjungus Amerikos saulę – bet žada revoliucinius žingsnius, neįsivaizduojamus dar prieš savaitę. Ar Prancūzija, siūlanti plėsti branduolinį skėtį, ir Vokietija, siūlanti laisviau skolintis milžiniškas sumas gynybai finansuoti, užtikrins, kad sprendimai dėl Europos būtų priimami ne Vašingtone ir Maskvoje?


• Kol Europos lyderiai bando perkalbėti Trumpą savu planu dėl Ukrainos, arabų šalių vadovai bandys jam pateikti savąjį planą dėl Gazos – „Rivjerą“ kurti neišvarant palestiniečių. Bet kai ir Artimuosiuose rytuose Amerika derasi su buvusiais priešais, nepaisydama draugų,– ar planų paisys tasai, kuris siekia greito sandėrio?


Ved. Vykintas Pugačiauskas, Lukas Kivita

Iš anksto planuotas ar ne, dviejų televizijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susipykimas Ovaliajame kabinete virto nematyto masto katastrofa Ukrainai ir Europai. Bet ar vertėjo Ukrainos prezidentui būti diplomatiškesniam – ar jo tiesmukiškumas atskleidė tiesą, kurios nenorėjo parodyti Amerika, ir pripažinti Europa?

Trumpo ginti stojo iki šiol Ukrainos rėmėjais dėjęsi respublikonai, ir jau niekas jo partijoje nebedrįsta prieštarauti netgi dėl pamatinių Amerikos pokario politikos principų laužymo, dėl pamatinių moralinių klausimų. Kai sąjungininkams Europoje subyrėjo iliuzijos, kad antrąją Trumpo kadenciją pavyks išgyventi taip, kaip pavyko pirmąją, ar jie dar galėtų iš ko nors tikėtis užtarimo lemiamą akimirką?

Europa susidūrė su savo vienišumu, kai net nebėra alternatyvų skubiai pasirūpinti savimi pačiai. Kai Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas sako, kad laisvajam pasauliui reikia naujo lyderio, ko europiečiai gali pasimokyti iš Zelenskio, kad peržengtų savo silpnumą ir išradingumu perimtų Trumpo pradėtą pasaulinę revoliuciją?

Ved. Vykintas Pugačiauskas, Lukas Kivita, Aurimas Piečiukaitis

Didžiausia rinkimų nakties Vokietijoje staigmena - ne politinio centro byrėjimą išduodantys rezultatai, bet būsimojo kanclerio Friedricho Merzo žodžiai: Europa turi stiprinti pajėgumus ir taip siekti nepriklausomybės nuo JAV. Bet ar toks Merzo epochos lūžis politiškai įgyvendinamas?

Jungtinėse Tautose - JAV su Rusija balsuoja prieš Europą ir Ukrainą. Kai JAV pareigūnai nebegali atsakyti, kas karą Ukrainoje pradėjo, ar Europa dar gali įtikinti Ameriką, kas teisinga, ir kaip išlikti teisingiems prieš save pačius?

JAV ir Ukraina sako sutarusios dėl Ukrainos išteklių. Bet susitarimo detalės - miglotos, o paties sandorio prielaidas šalys vertina priešingai: Ukrainos vadovas viliasi saugumo garantijų, JAV prezidentas - skolos išieškojimo. Ar toks susitarimas išvis gali priartinti prie karo pabaigą?

Ved. Lukas Kivita, Vykintas Pugačiauskas, Aurimas Piečiukaitis

Su Kremliaus diktatūra besiderantis Donaldas Trumpas diktatoriumi vadina Volodymyrą Zelenskį, nes šis priekaištauja dėl Rusijos dezinformacijos kartojimo. Kai apstulbusi Europa įsitikino, kad šiai JAV administracijai ideologija ir Trumpo ambicijos svarbiau už interesus – ar iš klaidingų Amerikos prielaidų dar galima tikėtis teisingų sprendimų?

Neįleista į JAV ir Rusijos derybas dėl savo likimo, Ukraina sulaukė tik abejotiną įtaką turinčio Trumpo pasiuntinio. Kai Zelenskis atvirai priešinasi JAV spaudimui dėl skubaus susitarimo, dėl retųjų mineralų, dėl rinkimų – kaip keičiasi nuomonių peizažas pačioje Ukrainoje?

JAV kūrė pokario Vokietijos konstitucinę tvarką, o dabar viceprezidento JD Vance’o užpuolimu Miunchene rodo norinti ją griauti. Ar jo atvira parama kraštutinei dešinei, lydimai bylų dėl nacizmo, prieš pat pirmalaikius rinkimus padės griauti kitų partijų žadamą „ugniasienę“, ar kaip tik atves nuosaikią vyriausybę, galinčią imtis lyderystės Europoje?

Ved. A. Piečiukaitis, V. Pugačiauskas

Donaldas Trumpas su Vladimiru Putinu sprendė Ukrainos likimą be jos pačios ir sakė, kad Miunchene Volodymyras Zelenskis gaus Amerikos siūlymą: į NATO neįstos, okupuotų žemių neatgaus, ir dar turės atsimokėti už gautą paramą gamtos ištekliais. Kai Rusija triumfuoja, o Amerika perspėja ir likusią Europą, kad nebeteiks pirmenybės jos saugumui – ar europiečiai išsigąs, kad ir jų gali laukti Ukrainos likimas?

Niekieno nerinktas Elonas Muskas užsitikrino Donaldo Trumpo užnugarį beatodairiškai mažinti vyriausybės aparatą ir išlaidas, o tai stabdančius teisėjus ragina pašalinti. Kai vykdomoji valdžia meta iššūkį konstitucijoje numatytai teismų priežiūrai, ar teisėjų pasipriešinimas reformas sustabdys, ar kaip tik veda į konstitucinę krizę ir teisės viršenybės griūtį?

Išsigandusi atsilikti dirbtinio intelekto revoliucijoje Europa žada nežaboti inovacijų per griežtomis taisyklėmis. Bet ar to pakaks pasivyti Kiniją ir Ameriką bei nuraminti Donaldo Trumpo administraciją, kaltinančią Europą Amerikos technologijų milžinių ir žodžio laisvės varžymu?

Ved. Vykintas Pugačiauskas, Lukas Kivita, Aurimas Piečiukaitis.