Jaučiant artėjančią vasarą, nenuostabu, kad laidoje „Ne mano muzika“ apsilankė kūrėjas, kurio amatas sukasi aplink pajautimą, – Džiugas Širvys iš grupės „jautì“.
Energingai gitaromis brazdinantis, o savo solinėje karjeroje ir jautresnę stygą užgaunantis muzikantas šį kartą leido panardyti po savo pasirinkimus, kurioje būta ir patriotizmo, ir trankumo, ir netgi svajingų garsų iš Islandijos.
Panerkite į Džiugo iš „jautì“ muzikines bangas ir pajuskite tikrą vasarą. Tikrai verta.

Šį sykį laidoje „Ne mano muzika“ svečiavosi vienas svarbiausių Lietuvoje hip hopo kultūros nešėjų, jau bene trisdešimt metų repui ir vienam jo sindikatui ištikimas muzikantas, žmogus, plokšteles pavertęs visapusiu muzikos instrumentu ir juo pakerėjęs tiek seną, tiek jauną, Artūras Matkevičius arba tiesiog DJ Mamania.
Hip hopą padėjęs į šalį Mamania laidos klausytojams pristatė kitokius kūrinius, kurie atskleidė ne tik jautrią, bet ir maištingą kūrėjo pusę. O juk revoliucijos be gero garso takelio neįmanomos.
Pasigarsinkite ir pašėlkite kartu su DJ Mamania ir „ne jo muzika“.

Atšalus orams, laida „Ne mano muzika“ klausytojų ausis ir širdis nusprendė sušildyti pasikviesdama vieną svarbiausių Lietuvos muzikinės scenos kūrėjų, kuri jau eilę metų neapleidžia lyderės pozicijos ir kaskart su trenksmu nuneša klausytojams stogus.
Per savo karjerą ji formavo, transformavo ir deformavo tiek elektroninę, tiek pop, tiek džiazo sceną. Ji - tai su niekuo nesupaniojama Justė Arlauskaitė-Jazzu.
Viešnia ne tik aptarė savo įtakas, įspūdžius ir būdus, kaip geriausia pasiekti gerbėjus ir visada būti priekyje, bet ir muziką, kuri ją lydi. Ir taip, buvo ir džiazų!
Pasimėgaukime Justės pasakojimais ir josios „ne jos“ muzika kartu!

30-ąją laidą „Ne mano muzika“ sutiko su kūrėju, kompozitoriumi ir Jūsų mėgstamo muzikanto mėgstamu muzikantu Domu Strupinsku, kurio talentinga ranka ir dar talentingesnė ausis jau daugelį metų Lietuvos muzikinį gyvenimą daro įdomesnį, įvairesnį ir nuotaikingesnį.
Džiazas, eksperimentai ir netgi klasikinė muzika skambėjo šios valandos metu. Ir ne be reikalo, nes paklausti, kas gi yra „ne Domo muzika“, ir intriguoja, ir gąsdina.
Pažinkite muzikos pasaulio klodus kartu su Domu Strupinsku trisdešimtojoje „Ne mano muzika“ laidoje.

Dvidešimt devintoji laida buvo praleista su nuostabaus balso, plačios širdies ir reto jaukumo muzikante, dabar jau duetu virtusio kolektyvo „Sisters On Wire“ vokaliste Ieva Ščebinskaite.
Dabar pastarųjų metų sėkmės vaisius raškanti kūrėja ne tik atskleidė savo mėgstamus užsienio atlikėjų kūrinius, tačiau ir parodė daug meilės kolegoms iš Lietuvos, kurie ją ir įkvepia, ir skatina tobulėti, ir neleidžia nurimti.
Praleiskite valandą jaukiai su Ieva Ščerbinskaite iš „Sisters On Wire“ ir jos „ne jos“ muzika.

Dvidešimt aštuntoje „Ne mano muzika“ laidoje – tikra šokių aikštelių legenda, žmogus, pagal kurio ritmus yra trepsėję ir dabartiniai keturiasdešimtmečiai ir dabartiniai dvidešimtmečiai, kūrėjas, kuris atnešė į Lietuvos scenos elektroninius pjūklus, dešras bei visą įmanomą muzikinį spektrą Manfredas Bajelis arba tiesiog Manfredas.
Manfredo „ne jo" muzika pasižymėjo, kaip ir reikėjo tikėtis, skoniu, išsilavinimu ir giliu giliu muzikos išmanymu. Tai buvo intelektualu, švietėjiška ir net maloniai snobiška.
Viso pasaulio labiausiai užslėpti muzikiniai perlai – su dvidešimt aštuntosios laidos svečiu Manfredu.

Tegyvuoja metalas! Net jeigu laidoje neskambėjo gryno metalo garsai. Visgi sunkios, mąslios ir išraizgytos, išmazgytos muzikos nebuvo maža, nes savo ne metalo kūriniais ir įspūdžiais apie juos dalinosi grupės „Juodvarnis“ lyderis Paulius Simanavičius.
Nuo Maynardo Keenano iki Hanso Zimmerio, nuo Davido Gilmouro iki „Carpenter Brut“ – visa muzika dvelkė tamsa ir mintimi, iš kurios pats Paulius semias nemažai įkvėpimo.
Paklausykite Pauliaus iš „Juodvarnio“ minčių ir „ne jos muzikos“ dvidešimt septintoje „Ne mano muzika“ laidoje.

Dvidešimt šeštoji „Ne mano muzika“ laida pasitiko skardaus balso ir dar skardesnio riksmo atlikėją, visus skausmo atspalvius apgiedantį dainininką, grupės „Akli“ lyderį Kristijoną Valančių.
Tačiau ši laida, skirtingai nei „Aklų“ kūryba, nebuvo nei žudančiai tranki, nei daužanti ar plėšanti. Nuo ambiento dievo iki klasikinio roko – Kristijonas leido sau atskleisti švelniąsias puses ir gal net paglostyti mūsų jautrias ausis.
Įsijunkite, užsimerkite ir paklausykite Kristijono iš grupės „Akli“ „ne jo“ muzikos.

Dvidešimt penktąją laidą „Ne mano muzika“ atšventė agresyviai, giliai ir iš širdies kartu su vienu svarbiausių šių laikų Lietuvos muzikantų, jaunosios kartos dainiumi tapusiu, roką atgaivinusiu ir tikėti lietuviška muzika labiau privertusiu kūrėju, nuolat tobulėjančiu ir naujų formų vis ieškančiu grupės „ba.“ lyderiu Benu Aleksandravičiumi.
Gitarą padėjęs į šalį Benas įsileido į asmeninį muzikos pasaulį, kuriame labai daug ... hip hopo. Aštrus, agresyvus ir bekompromisis žanras – jis valdė visą valandą, kuomet vieną po kitos svečias traukė savo favoritus.
Taigi, dvidešimt penktoji ir labai aštri „Ne mano muzika“ laida – su Benu Aleksandravičiumi. (S)

Dvidešimta ketvirta laida buvo skirta jaunajai kartai ir grupės „Mėlyna“ narei Beatai Beatričei Šiuikaitei. Talentingos grupės, prieš keletą metų nustebinusios alternatyviąją sceną savo šviežiais, jaunatviškais ir pilnais gyvybės kūriniais, narė šįkart gitarą padėjo į šalį ir leido pažvelgti į ją iš kitos, labiau asmeniškos pusės.
Tarp Beatos pasirinkimų netrūko repo muzikos bei skambių balsų, tačiau ją visą jungė šviežumas ir jausmingumas. Tai buvo tikrai jos „ne jos“ muzika.
Panerkite į mėlynus muzikinius debesis su Beata iš „Mėlynos“ dvidešimt ketvirtojoje „Ne mano muzika“ laidoje.