Socialinių mokslų srityje it žuvis vandenyje nardžiusi Viktorija Mačiūnė pasirinkimu tapti programuotoja nustebino ir savo vyrą, ir dėstytojus – kursuose ji buvo vienintelė mergina, tačiau galiausiai iš visos grupės tik ji ir tapo programuotoja. 

Dabar jau beveik dešimtmetį IT sferoje besisukanti V. Mačiūnė tikina atradusi tikrąjį savo pašaukimą, tačiau šioje kelionėje buvo ir iššūkių, ir sunkumų. Pavyzdžiui, pirmojo programuotojos darbo ji intensyviai ieškojo net pusę metų, o vienoje įmonių buvo verčiama imtis darbų, kurių niekada neprašydavo vyrų. 

„Man tekdavo tokie darbai, kurių vadovas niekada nepaprašytų vyriškos lyties atstovų. Pavyzdžiui, atėjus klientams, jis įeidavo į kabinetą, pasižiūrėdavo: „Padaryk kavos“. Arba tokie dalykai kaip torto pjaustymai – manęs net neprašydavo, jis būdavo padėtas ant mano stalo, padėta mentelė. Jau turėdavau žinoti, kad tas tortas turės būti supjaustytas ir visi laukdavo, kol tai bus atlikta“, – pasakojo pašnekovė.

V. Mačiūnė pirmojo programavimo darbo ieškojo pusę metų. Užtruko, nes rinkosi tikslingai ir gerai žinojo, kur ir ką nori dirbti, teko paaugti ir kol atitiko rinkoje keliamus reikalavimus. Pasak V. Mačiūnės, darbo paieškos procesas iš jos pareikalavo labai daug atkaklumo ir įdirbio, o vienoje įmonių ji iš viso buvo pirmoji programuojanti mergina.