Muzikos instrumentai – tarytum žmonės. Jie gimsta, bręsta, tikisi gražaus gyvenimo. Kažkuriems jų pavyksta tapti savo kartos herojais, išpopuliarėti, rečiau – tapti nepamainomais: ar įsivaizduoji orkestrą be smuikų ar trimitų? O roką be elektrinių gitarų? Tačiau ne visiems instrumentams taip pasiseka. Kai kurie jų vos išrasti būna niekam neįdomūs, o skaudžiausios tos istorijos, kai trumpą laiką pabuvęs šlovės spinduliuose, instrumentas yra užkeliamas į muzikos palėpę ir ten bene pamirštamas.

Tokioje palėpėje lankosi Gintaras Januševičius ir pasakoja apie du kadaise populiarius, o šiandien klasikinėse scenose nebegirdimus instrumentus – dambrelį ir stiklo armoniką. Su bene prieš 250 metų parašytu Johanno Georgo Albrechtsbergerio koncertu dambreliui, mandorai ir orkestrui susipažįsta ir laidos svečias, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis.

Ved. Gintaras Januševičius

Apie Iną Boyle prieš du dešimtmečius nieko negirdėjo net jos tėvynainiai airiai – dėl didžiulio kuklumo ir gyvenimiškų aplinkybių šios kompozitorės kūryba ilgą laiką slypėjo nenaršomuose archyvuose ir muzikinėse palėpėse. Visgi, išgirdę talentingosios kūrėjos muziką, ir kritikai, ir klausytojai bemat pajuto emocinį ryšį.

Atskirtyje gyvenusi, žinomumo nesiekusi kūrėja ilgai brandino savo intymią muzikos kalbą, kruopščiai tobulino kūrinius. Galiausiai, beveik 60 metų po jos mirties, airiai joje girdi tikrą savo šalies dukrą, kiekviename muzikos garse įprasminusią tėvynainių gyvenimą ir mentalitetą.

Laidoje skamba jos koncertas smuikui ir orkestrui, dedikuotas ką tik palaidotai mamai. Su dramatišku ir emocionaliu kūriniu susipažįsta ir laidos viešnia, smuikininkė Dalia Dėdinskaitė.

Ved. Gintaras Januševičius

Emilia Gubitosi nepailsdama dirbo visą gyvenimą. Tapusi pirma Italijos istorijoje moterimi, apdovanota kompozitorės diplomu, ji kūrė, koncertavo, dėstė, administravo festivalius, būrė jaunus žmones kartu patirti muzikos džiaugsmą. Visgi apie ją nieko nežinome ne tik Lietuvoje – savo gimtinėje Neapolyje ji yra tokia pat enigma. Vos vienas profesionalus jos koncerto fortepijonui ir orkestrui įrašas, konservatorijos archyve dūlančios natos – tokia šiuo metu yra Emilios Gubitosi žinomumo išraiška. Pamirštoji kompozitorė savo debiuto Lietuvoje dieną pagyras už savo koncertą girdės iš laidos svečio, pianisto bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Petro Geniušo.
Ved. Gintaras Januševičius

Ši istorija turi viską, ko reikia pasauliniam superhitui: dešimtmetį genijų, gražuolę princesę, fantastišką smuiko virtuozą, karštą publiką ir nepamirštamas melodijas. Kaipgi tada nutiko, kad kadaise taip mėgtas „Adelaidės koncertas“ smuikui ir orkestrui šiandien klausytojų laukia palėpėse? Šios savaitės radinys – daugiabriaunis kaip briliantas, o pilną jo spalvų paletę pamatysi tik išklausęs visą intriguojančią ir skandalingą istroriją. Laidos viešnia – dainininkė, koncertų ir radijo laidų vedėja Jomantė Šležaitė net persikūnija į detektyvę, kad padėtų viską išpainioti.
Ved. Gintaras Januševičius.
DI iliustracija

Pasakojimą apie Leo Smitą būtų galima pradėti iš daugelio pusių – jo talentas, kūrybiškumas ir aktyvumas buvo ryškūs tiek klasikinės muzikos scenose, tiek kino pramonėje, tiek egzotiškų šokių vakarėliuose. Laisvai improvizavęs, produktyviai kūręs ir natūraliu organizaciniu talentu apdovanotas muzikas galėjo pasiekti neregėtų karjeros aukštumų ir galbūt net tapti pagrindiniu savo šalies Olandijos kultūros ambasadoriumi XX amžiuje, jei ne tragiška lemtis, sulaukus vos 43 metų.


Laidoje skamba jo baletas „Šemzelnihar“ „Tūkstančio ir vienos nakties“ tematika, kuriame egzotiška orientalika persipina su neoklasikiniais elementais ir džiazinėmis harmonijomis.


Laidos svečias – baleto primarijus ir pedagogas Petras Skirmantas.
Ved. Gintaras Januševičius

Vienas asmuo – trys įspūdingos karjeros. Pirmiausiai Dana Suesse – vodevilių pianistė, kurios paklausyti į sales plūdo visų JAV klausytojai. Tada ji transformavosi į populiarių šlagerių autorę, kurios dainas niūniavo visi, bent kartą klausę radijo. Galiausiai ji evoliucionavo į ambicingą simfoninės muzikos autorę – šį jos muzikinį pavidalą pažįstame mažiausiai, o Niujorko palėpėse slepiasi ne vienas futuristinis opusas, kurį verta atrasti.

Laidoje skamba Dana Suesse koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui, o taip pat sentimentalios melodijos iš ketvirtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Laidos viešnia – pianistė, fortepijoninio dueto meno Lietuvoje puoselėtoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Rūta Rikterė.

Ved. Gintaras Januševičius

Šiuo metu apie kadaise Europos scenose karaliavusį prancūzų virtuozą, paties Napoleono favoritą Pierre’ą Rode’ą yra kalbama itin retai. O būtent jo darbai paklojo pagrindą tam, ką šiuo metu girdime bene visose pasaulio smuiko žvaigždėse. Jo gyvenimas – tarytum žiaurus atrakcionas su svaiginančiomis aukštumomis ir dramatiškais nuopuoliais, su ant rankų nešiojančia publika ir tragiškais apsigėdinimais scenoje. Galbūt simboliška, kad koncertų smuikui su orkestru jis sukūrė velnio tuziną – 13. Laidoje atrandame jo 10-ąjį koncertą, kurio pirmąkart klausosi ir smuikininkas, orkestro „Kremerata Baltica“ koncertmeisteris Džeraldas Bidva.

Ved. Gintaras Januševičius

Kompozitorė, tyrėja, keliautoja – tokia Peggy Glanville-Hicks įkvėpė ir vis dar įkvepia jaunąsias kompozitorių kartas. Temų, galėjusių sudominti šią Australijos kūrėją, įvairovė – neišmatuojama: jos tyrimų epicentre pabuvojo ir senovės graikų, ir indų muzika, ji kūrė tiek dodekafoninę, tiek tonalią muziką. Šioje laidoje – jos muzikinė freska fortepijonui ir orkestrui, kurioje ji interpretuoja senovės etruskų civilizaciją.

Visgi jos „Etruskų koncertas“ – ne statiškas muziejinis eksponatas, o tikra gyvenimo šventė ir energingas ritualas, puikiai tinkamas bundančiam pavasariui pasitikti. Su Lietuvoje dar negirdėtu kūriniu susipažįsta ir laidos svečias, pianistas ir renginių organizatorius Vytautas Straižys.
Ved. Gintaras Januševičius

Tikriausiai nedaug šiuolaikinių žmonių yra girdėję Antonio Salieri muziką. Kadaise vienu epochos lyderių buvęs kompozitorius yra patekęs į tam tikrą muzikinę skaistyklą: muzikiniams skoniams keičiantis, jo kūriniai natūraliai nugrimzdo į užmarštį, tačiau kompozitoriaus asmenybei priskiriama istorija jo vardui neleidžia sekti paskui. Juk jis – pasakysi – pats velnias, nunuodijęs genialųjį Wolfgangą Amadėjų Mozartą!

Muzikų pasauliui dramų ir nuodėmių išties netrūksta, tačiau ši – turiu nuliūdinti – fiktyvi ir sukurta iš gryno oro. O teisybė – gal net nuobodoka. Visgi, leidę sau pažiūrėti į Salierį ne kaip į tariamą žudiką, o kaip į savo epochoje karaliavusį muzikos inovatorių, tikrai praturtėsime. Centrinio laidos kūrinio – 1773 metais sukurto Koncerto fortepijonui ir orkestrui C-Dur – kartu su Gintaru Januševičiumi klausosi ir muzikologė, kritikė dr. Lina Navickaitė.
Ved. Gintaras Januševičius

Britų kompozitorius ir poetas Ivoras Gurney paskutinius 15 savo trumpo ir tragiško gyvenimo metų praleido izoliuotas nuo visuomenės, bendraudamas tik su jį prižiūrinčiu personalu ir vidiniais balsais. Prašviesėjus pasamonei rašė muziką, užtemstant – eiles. Muzikinei palėpei pasmerktas kūrėjas kurį laiką buvo vertinamas kaip bene talentingiausias savo kartoje, tačiau psichinės problemos jį sustabdė pačioje kūrybos ir produktyvumo viršūnėje. Pažintis su šiuo autoriumi – tarsi kvietimas į demonų persmelktą, abejonių supančiotą pasaulį, kuriame tėra viena oazė – jo gimtasis Glosteršyras, rojus žemėje ir jo paskutinis prieglobstis. „Glosteršyro rapsodija“ pasirodė 1921 metais ir jau po metų autorius bus visam gyvenimui uždarytas į ligoninę. Su tragiška meilės ir išsiskyrimo daina kartu su Gintaru Januševičium susipažįsta ir LRT KLASIKOS vyresnioji redaktorė, laidų bei koncertų vedėja Rasa Murauskaitė-Juškienė. Ved. Gintaras Januševičius.