Pirmojo sezono pabaigos proga „Palėpės radiniai“ kviečia visus savo klausytojus pasijusti laidos svečio ar viešnios kėdėje. Kiekvieną savaitę joje sėdintys muzikos profesionalai, melomanai savo ausinėse girdi iki šiol nepažįstamą kūrinį – itin retai scenose skambantį muzikinės palėpės radinį. Tokiame objektyviame kontekste, išlaisvintas iš istorinių aplinkybių bei palyginimų su tų laikų superhitais, kūrinys tarytum gauna antrąjį šansą įrodyti savo tikrąją vertę ir galimybes šių laikų scenose. Visgi, skirtingai nei studijos svečiai, radijo klausytojai kūrinio istoriją jau žino. Šįkart bus kitaip – kūrinio sukūrimo aplinkybės, laikotarpis, regionas ir net autorius ar autorė bus atskleisti tik laidos pabaigoje.

Taip kiekvienas prie savo radijo imtuvų galės sudalyvauti išties unikaliame pasimatyme su simfonija, kurią šiuolaikiniai muzikos kritikai dažnai apipila didžiausiais komplimentais, bet orkestrai retai kada imasi atlikti.
Ved. Gintaras Januševičius

Bohuslavo Martinů gyvenimo istorija tiesiog prašosi Holivudo filmo. Užsisklendęs genijus, dukart išmestas iš muzikos studijų, bėgęs nuo nacių persekiojimo, tapęs nepageidaujamu savo paties tėvynėje, vos neužsimušęs pasivaikščiojimo balkono terasoje metu. Ir kartu kūręs muziką, kurioje išgirsi visą visatą su jos energija, matematiniais dėsniais, žmogiškomis emocijomis bei disonansų harmonija.

Įspūdingas koncertas smuikui, fortepijonui ir orkestrui turi viską, ko reikia klasikos superhitui. Gal metas jį ištraukti iš palėpės? Su kūriniu susipažįsta ir laidos viešnia – smuikininkė, Valstybinio Vilniaus kvarteto lyderė Dalia Kuznecovaitė.
Ved. Gintaras Januševičius

Ukrainos perlu vadinama antroji Boryso Lyatoshynskio simfonija išgyveno ir pragarą, ir rojų. Kompozitoriui, kuriam tiesa ir sąžinė buvo pamatinės vertybės, ne kartą teko vaikščioti ašmenimis laikais, kai kiekvienas kūrinys būdavo tikrinamas, ar atitinka režimo propagandos normatyvus. Šiuo metu bene vienbalsiai šedevru vadinama simfonija, vos pasirodžiusi, buvo uždrausta, o paties kompozitoriaus karjera pakibo ant plauko. Pripažinimą kūrinys pelnė tik laisvos Ukrainos laikais, tačiau iki plataus žinomumo jam vis dar labai toli. Retai skambančią simfoniją išklauso ir interpretuoja aktorius, melomanas, Auksinio scenos kryžiaus bei Sidabrinės gervės laureatas Vaidotas Martinaitis.
Ved. Gintaras Januševičius

Gamta – ne tik daugelio muzikos kūrinių įkvepėja ar subjektas. Dažnai ji – kūrinio bendraautorė, be kurios indelio ir kuriant, ir atliekant turėtume emocijų nekeliantį garsų kratinį. Šįkart – ypatinga palėpė, kurioje tilpo net trys kompozitoriai ir kompozitorės. Skamba Mel Bonis bei Geraldo Finzi „Eklogai“ – reto pastoralinio žanro kūriniai, leidžiantys per gamtos reiškinių prizmę pažvelgti į tolimiausius žmogaus sielos kambarius. Laidą užbaigia decibelais nepralenkiama islandų kompozitoriaus Jono Leifso „Hekla“, fotografiškai perteikianti unikalią patirtį, atsidūrus ugnikalnio išsiveržimo epicentre. Pastarojo kūrinio klauso bei apie savo atradimus klasikinėje muzikoje kalba laidos svečias, žurnalistas, TV veidas Džius Rimas Šapauskas.
Ved. Gintaras Januševičius

Radameso Gnattali sėkmė muzikos ir radijo pasaulyje buvo tarytum užprogramuota – gimęs radijui ir spaudai reikšmingais 1906 metais bei pavadintas vieno impozantiškiausių operos veikėjų vardu, Radamesas Gnattali jau būdamas devynerių vadovavo vaikų orkestrui ir pats jam aranžavo kūrinius. Per gyvenimą ėjęs su plačia šypsena ir sambos žingsneliu, jis tapo neatsiejama Brazilijos muzikinės savimonės dalimi. Visgi jo rimtieji koncertai, ypač koncertas altui ir orkestrui, yra praktiškai nežinomi plačiajai visuomenei. Su šiuo muzikinėje palėpėje pasimetusiu šedevru susipažįsta ir laidos viešnia – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro altų grupės koncertmeisterė Dovilė Juozapaitienė.

Ved. Gintaras Januševičius

Muzikos instrumentai – tarytum žmonės. Jie gimsta, bręsta, tikisi gražaus gyvenimo. Kažkuriems jų pavyksta tapti savo kartos herojais, išpopuliarėti, rečiau – tapti nepamainomais: ar įsivaizduoji orkestrą be smuikų ar trimitų? O roką be elektrinių gitarų? Tačiau ne visiems instrumentams taip pasiseka. Kai kurie jų vos išrasti būna niekam neįdomūs, o skaudžiausios tos istorijos, kai trumpą laiką pabuvęs šlovės spinduliuose, instrumentas yra užkeliamas į muzikos palėpę ir ten bene pamirštamas.

Tokioje palėpėje lankosi Gintaras Januševičius ir pasakoja apie du kadaise populiarius, o šiandien klasikinėse scenose nebegirdimus instrumentus – dambrelį ir stiklo armoniką. Su bene prieš 250 metų parašytu Johanno Georgo Albrechtsbergerio koncertu dambreliui, mandorai ir orkestrui susipažįsta ir laidos svečias, multiinstrumentalistas Saulius Petreikis.

Ved. Gintaras Januševičius

Apie Iną Boyle prieš du dešimtmečius nieko negirdėjo net jos tėvynainiai airiai – dėl didžiulio kuklumo ir gyvenimiškų aplinkybių šios kompozitorės kūryba ilgą laiką slypėjo nenaršomuose archyvuose ir muzikinėse palėpėse. Visgi, išgirdę talentingosios kūrėjos muziką, ir kritikai, ir klausytojai bemat pajuto emocinį ryšį.

Atskirtyje gyvenusi, žinomumo nesiekusi kūrėja ilgai brandino savo intymią muzikos kalbą, kruopščiai tobulino kūrinius. Galiausiai, beveik 60 metų po jos mirties, airiai joje girdi tikrą savo šalies dukrą, kiekviename muzikos garse įprasminusią tėvynainių gyvenimą ir mentalitetą.

Laidoje skamba jos koncertas smuikui ir orkestrui, dedikuotas ką tik palaidotai mamai. Su dramatišku ir emocionaliu kūriniu susipažįsta ir laidos viešnia, smuikininkė Dalia Dėdinskaitė.

Ved. Gintaras Januševičius

Emilia Gubitosi nepailsdama dirbo visą gyvenimą. Tapusi pirma Italijos istorijoje moterimi, apdovanota kompozitorės diplomu, ji kūrė, koncertavo, dėstė, administravo festivalius, būrė jaunus žmones kartu patirti muzikos džiaugsmą. Visgi apie ją nieko nežinome ne tik Lietuvoje – savo gimtinėje Neapolyje ji yra tokia pat enigma. Vos vienas profesionalus jos koncerto fortepijonui ir orkestrui įrašas, konservatorijos archyve dūlančios natos – tokia šiuo metu yra Emilios Gubitosi žinomumo išraiška. Pamirštoji kompozitorė savo debiuto Lietuvoje dieną pagyras už savo koncertą girdės iš laidos svečio, pianisto bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Petro Geniušo.
Ved. Gintaras Januševičius

Ši istorija turi viską, ko reikia pasauliniam superhitui: dešimtmetį genijų, gražuolę princesę, fantastišką smuiko virtuozą, karštą publiką ir nepamirštamas melodijas. Kaipgi tada nutiko, kad kadaise taip mėgtas „Adelaidės koncertas“ smuikui ir orkestrui šiandien klausytojų laukia palėpėse? Šios savaitės radinys – daugiabriaunis kaip briliantas, o pilną jo spalvų paletę pamatysi tik išklausęs visą intriguojančią ir skandalingą istroriją. Laidos viešnia – dainininkė, koncertų ir radijo laidų vedėja Jomantė Šležaitė net persikūnija į detektyvę, kad padėtų viską išpainioti.
Ved. Gintaras Januševičius.
DI iliustracija

Pasakojimą apie Leo Smitą būtų galima pradėti iš daugelio pusių – jo talentas, kūrybiškumas ir aktyvumas buvo ryškūs tiek klasikinės muzikos scenose, tiek kino pramonėje, tiek egzotiškų šokių vakarėliuose. Laisvai improvizavęs, produktyviai kūręs ir natūraliu organizaciniu talentu apdovanotas muzikas galėjo pasiekti neregėtų karjeros aukštumų ir galbūt net tapti pagrindiniu savo šalies Olandijos kultūros ambasadoriumi XX amžiuje, jei ne tragiška lemtis, sulaukus vos 43 metų.


Laidoje skamba jo baletas „Šemzelnihar“ „Tūkstančio ir vienos nakties“ tematika, kuriame egzotiška orientalika persipina su neoklasikiniais elementais ir džiazinėmis harmonijomis.


Laidos svečias – baleto primarijus ir pedagogas Petras Skirmantas.
Ved. Gintaras Januševičius