Šios palėpės atradimas – Titaniko bendraamžis. Dar 1912-aisiais sukurtas kūrinys, po griausmingų premjerų Berlyne, Paryžiuje ir Antverpene tapęs aplinkybių auka, natų pavidalu pasirodė tik 2022-aisiais. Gyvenimo iššūkių ir egzistencinių klausimų lydima autorė itin anksti baigė kompozitorės karjerą, tačiau į muzikos istoriją įėjo kaip viena įtakingiausių visų laikų pedagogių.

Astoras Piazzolla, Philipas Glassas, Aaronas Coplandas, Danielis Barenboimas, Quincy Jonesas – tik maža dalelė jos didingo mokytojos palikimo.

Šiandien susipažinkime su Nadia Boulanger kaip kompozitore – jos Fantaziją fortepijonui ir orkestrui kartu su Gintaru Januševičiumi studijoje aptaria pianistė Julija Bagdonavičiūtė.

Kūrinys, pralenkęs laiką tiek, kad prireikė daugiau nei šimtmečio, kad atlikėjai pradėtų tikėti, kad jį atlikti yra įmanoma. Opusas, savyje sujungęs maištingą ir chaotišką savo laikotarpio dvasią, techninį muzikos ir instrumentų progresą bei jautrią paties autoriaus sielą . Fortepijono miniatiūros genijus Robertas Schumannas šįkart dainuoja, arba geriau sakykime, gaudžia keturiomis valtornomis ir kviečia visus išdrįsti mesti iššūkį gyvenimui bei nugalėti jo negandas. Kartu su Gintaru Januševičiumi kūrinio klausosi ir atranda dirigentas Karolis Variakojis.

Ved. Gintaras Januševičius

Kai talentas liejasi per kraštus ir viskas, ką darai, pavyksta puikiai, padovanoji šiam pasauliui daugiau gėrio, nei pavyksta priimti ir tinkamai įvertinti tavo gyvenimo metu. Tikrai galima tai teigti Dono Gilliso atveju, kuris savo gyvenimą paskyrė radijui ir muzikiniam švietimui, tačiau jo kompozicinis talentas vis dar nėra pakankamai žinomas. Dirigentas, pedagogas, kompozitorius, aranžuotojas, prodiuseris, rašytojas – skamba tarytum super herojus „žmogus – muzika“, o išties – šiuolaikinio Januševičium susipažįsta kylanti Lietuvos arfos žvaigždutė Giedra Julija Tutkutė.

Ved. Gintaras Januševičius

Kasmet džiaugiames naujomis lietuviškų kūrinių premjeromis ir plojame joms žymiausiuose Lietuvos festivaliuose. Tačiau ar dažnai grįžtam atgal dešimt, dvidešimt metų ir pasidomime, kokios premjerostuo metu karaliavo mūsų scenose ir kokie likimai jų laukė po debiutų? Gintaras Januševičius dešimtosios laidos proga pakilo į lietuvišką muzikinę palėpę ir ten atrado kūrinį, grandioziškai debiutavusį 1983 metais ir nuo to laiko laukiantįsavo antrojo šanso prisistatyti naujoms Lietuvos melomanų kartoms. Eduardo Balsio „Portretus“ kartu su klausytojais pirmąkart girdės ir jaunosios kartos dirigentė Izabelė Jankauskaitė.
Ved. Gintaras Januševičius

Koncertas, kurio neįmanoma nepamilti. Jaukus ir širdingas, dainuojantis ir pasakojantis apie mitų ir legendų kupiną šalį. Kaip skambėtų ant 88 klavišų perkelta Škotija? Veikiausiai taip, kaip tai sugebėjo padaryti Arthuras Somervellas – pamirštas kompozitorius, kurio veikla muzikos švietimo užkulisiuose tapo gyvenimo ir karjeros pagrindu tūkstančiams pasaulio muzikų. Tarp jų – ir šusnis Didžiojoje Britanijoje studijavusių, tačiau apie šio kompozitoriaus egzistavimą nieko neįtariančių ryškiausių Lietuvos scenos žvaigždžių. Gal metas susipažinti? Sero Arthuro Somervello „Škotijos Kalnėnų koncertą” kartu su Gintaru Januševičiumi atranda pianistė Kamilė Zaveckaitė.

Oskarų spindesio šešėlyje–geniali Miklóso Rózsos simfoninė muzika. Kažkam Holivudo spindesys būtų viso gyvenimo siekiamybė, o trijų Oskarų laureatas Miklósas Rózsa, matęs save pirmiausia simfonistu, dažnai jautėsi įkalintas savo paties šlovės. Holivudo muzikos tėvu tituluojamas Rózsa kino istorijoje visada bus rašomas auksinėmis raidėmis, tuo tarpu „Muzikinėse palėpėse“ savo šanso laukia visa kolekcija puikių jo simfoninių kūrinių. Jo „Tripartita“ skamba laidoje, o su iki šiol negirdėtu kūriniu susipažįsta Lietuvos Kompozitorių Sąjungos pirmininkas Mantautas Krukauskas.

Ved. Gintaras Januševičius

Dvi Georgo Gershwino rapsodijos fortepijonui ir orkestrui – tarsi du vienos šeimos vaikai su visiškai skirtingais likimais. Žydrajai rapsodijai tapus pasauline sensacija ir visiems laikams aukso raidėmis įrašius kompozitoriaus pavardę į muzikos istoriją, antroji rapsodija dar nesukurta tapo tarytum pasmerkta likti josios šešėlyje. Ir visgi, pats kompozitorius būtent antrąją rapsodiją vadino geriausiu savo sukurtu kūriniu. Šįkart palėpėje muzika kartu su Gintaru Januševičiumi mėgaujasi LRT KLASIKOS
laidų vedėjas Marius Eidukonis.


Ved. Gintaras Januševičius

Mylima, garbinama, aukščiausių apdovanojimų lydima kompozitorė beveik iš karto po mirtes išnyksta iš koncertinių salių repertuaro. Visgi, dar gyva ji parašė savo „riterį ant baltojo žirgo“, išgelbėsiantį ją iš muzikinės palėpės. Pozityviausioje „Palėpės radinių“ istorijoje – lenkų ir lietuvių kilmės kompozitorės Gražynos Bacewicz triumfo istorija. Jos „Koncertą styginių orkestrui“ aptaria Gintaras Januševičius bei festivalio „Camino lituano“ įkūrėjos, seserys Lina ir Rugilė Juknevičiūtės.

LRT KLASIKOS eteryje debiutuoja kadaise itin populiarus, tačiau vėliau pamirštas kompozitorius Hekelis Tavaresas. Sukūręs fortepijoninį himną savo tėvynės tradicijoms bei grožiui jis buvo nešiojamas ant rankų. Visgi jau po kelių dešimtmečių, vieno nelemto politinio sprendimo dėka, savo tautos dainiaus nebežinojome, kam jis dedikavo savo meilę ir atkaklų viso gyvenimo darbą. Fortepijoninį koncertą Nr. 2 „Braziliškomis formomis“ LRT KLASIKOS studijoje analizuoja laidos vedėjas Gintaras Januševičius ir kylanti Lietuvos pianizmo žvaigždutė Elžbieta Liepa Dvarionaitė.

Ved. Gintaras Januševičius

Ateities muzikos vizija sudaužyto baleto šipuliuose. Claude Debussy ir jo futuristinė „Khamma“.
Baletas, kuris neįvyko. Toksiškas duetas, kurio ambicijų karas išsivystė į galingą sprogimą, į nežinią nugramzdinusį nuostabią muziką. Joje atrasime kerinčias harmonijas, astralinius tembrus ir genijaus palytėtą ateities muzikos viziją. Claude Debussy kūrinį „Khamma“ LRT KLASIKOS eteryje atranda laidos vedėjas Gintaras Januševičius ir kino muzikos kūrėjas, „Sidabrinių gervių“ daugkartinis nominantas, prof. dr. Titas Petrikis.
Ved. Gintaras Januševičius