Palėpės radiniai

Kai pirmajame pasauliniame kare pianistas Paulis Wittgensteinas neteko savo dešiniosios rankos, apie tolesnę sceninę karjerą negalėjo pagalvoti niekas. Visgi po alinančių valandų, lavinant visam fortepijoniniam pasauliui nematytus įgūdžius bei dėka ambicingo verslo plano, Wittgensteinas netrukus karaliavo scenose. Su juo kartu publika mėgavosi tikra superherojų komanda – įspūdinga specialiai jam sukurtų koncertų kolekcija.

Visgi, priklausymas Wittgensteino brangakmenių vėriniui – ir palaima, ir tam tikras nuosprendis. Pirmasis, revoliucingas, karališkas – taip galima vadinti Ericho Wolfgango Korngoldo 1923 metais sukurtą koncertą, kuris iki šiol bando deramai atsisveikinti su muzikine palėpe ir tapti reguliaraus pianistų repertuaro dalimi.

Dramatiška kūrinio, atlikėjo bei kompozitoriaus gyvenimų takoskyra – naujausioje laidoje. Joje svečiuojasi ir su unikalia istorija susipažįsta komikas bei šaradų guru Paulius Ambrazevičius.
Ved. Gintaras Januševičius

Havajai, Balio sala, Indonezija, Austrija, Lenkija, Ukraina – tik nedaugelis šalių, kurias aplankiusi, kompozitorė Nancy Van de Vate atvėrė širdį ir ausis gyvenimą keičiantiems potyriams. Kelionės, virtusios patirtimis, virtusiomis simfoniais opusais, kuriuose orkestro skambesys siekia ne atkurti melodijas ar ritmus, bet jausmus, kvapus ir vietovės energetiką. Tai – ne kelionių žurnalas, o garsinis bilietas į tolimiausius pasaulio kampelius ir vienos bebaimės kompozitorės savimonę. Laidoje vieši bei netikėtai daug paralelių su kompozitorės gyvenimu randa rašytoja Vaiva Rykštaitė, o klausytojams skamba net du opusai – „Kelionės“ bei „Černobylis“.

Ved. Gintaras Januševičius

Ar gali kompozitorius sėkmingai kepti daugiau nei pusvalandžio trukmės simfoninius opusus, operas, kantatas, o kartu gebėti kurti jaudinančias kino melodijas, kurias niūniuoja visas pasaulis? Nino Rota – veikiausiai žymiausias ir produktyviausias pasaulio istorijoje kompozitorius, kurį iš nuotraukos teatpažintų retas muzikos profesionalas. Pirmąją oratoriją sukūręs būdamas vienuolikos, kuklusis juodadarbis nenuilsdamas kūrė iki pat gyvenimo pabaigos. Ir nors pasaulis labiau linkęs jį vadinti kino kompozitoriumi, koncertų impresarijai vis dažniau atkreipia dėmesį į ne vieną šedevrą slepiančią jo simfoninių kūrinių palėpę. Ten kyla ir Deivydas Zvonkus, kad susipažintų su sentimentaliu ir žaismingu „Concerto Soirée“.

Ved. Gintaras Januševičius

Didžiosios Britanijos kompozitorių klasikiniai opusai istoriškai nedažnai užsukdavo į Lietuvos koncertų sales. Žinome kelis britiškosios kultūros ambasadorius, kurių muzika iškart primena paskutinę matytą karališkosios šeimos šventę arba fantaziją bažnytinių giesmių melodijomis. O ką daryti britui, jei jis nenori skambėti britiškai? Jei jo širdis plaka paryžietiškais ritmais, o pasirenkama garsų ir tembrų paletė skamba taip, kad net visažiniai muzikos istorikai negali jos priskirti tam tikram istorijos ar stilistikos stalčiukui? Tada, deja, kompozitoriaus kelias yra aiškus – į muzikinę palėpę. Šiandien ten ir aplankome kompozitorių, sukūrusį beveik 300 kūrinių, bet Lietuvoje skambėjusį vos kartą. Lennoxo Berkeley „Divertismentu“ kartu su ryto kava pasimėgavo ir viešnia, politologė bei autorė Agnia Grigas, kurią su kompozitoriumi sieja net trys miestai, tapę lemtingais gyvenimo kelyje.
Ved. Gintaras Januševičius

Prancūzų kompozitorius Francisas Poulencas kaip namuose jautėsi tiek didžiosiose scenose, tiek kabareto baruose, tiek bažnyčioje, tiek pašėlusiame Paryžiaus vakarėlyje. Kiekviename savo kūrinyje įamžindavęs visą savo esybę, jis klausytojams prisitato be jokio baimės ar gėdos jausmo. Matyt, todėl jį išgirstantiems pirmasis susitikimas palieka dvilypį jausmą – Poulenco tampa arba „per daug“, arba „per mažai“. Tarp daugelio jo paliktų kūrinių yra nemažai tokių, kurie tarytum pasislėpė nuo “mainstream” statuso ir mieliau laiką leidžia intymiose palėpėse. Ten jie laukia atlapaširdžių klausytojų, kuriems galės išsipasakoti ir parodyti nefasadinę savo legendinio kūrėjo pusę. Ši intymi laida skirta būtent tokiam klausytojui, o palėpėje laukia „Aubade“ – aušros serenada fortepijonui ir 18 instrumentų. Laidoje svečiuojasi ir kitokią, nei įprastą, aušrą išgirsta „Labas rytas, Lietuva“ vedėjas Kristupas Naraškevičius.
Ved. Gintaras Januševičius

Joks miestas nėra tiek turtingas muzikinių palėpių, kiek Niujorkas. Iškilti ir išlikti jame lemta labai nedaugeliui: juk miestas tarytum nepailsdamas juda ateities link, bemat atlaisvindamas vietą naujiems alkaniems sėkmės medžiotojams. Nenustebk nepamatęs atminimo lentelės ant namų, kuriuose kadaise gyveno žvaigždės – niujorkiečių atmintis įsimins visus tuos, kuriuos reikia, o kitiems, kadaise sėkmingiems, bet nepakankamai ypatingiems, laiko amžinai judantis miestas neturi. Kadaise populiarus, iki 90 metų amžiaus koncertavęs pianistas ir kompozitorius Henry Holden‘as Huss‘as – viena tokių Niujorko sielų, kurių muziką išgirsi tik netyčia užtikęs ilgai nelankytą ir pamirštą palėpę. Joje atrastą fortepijoninį koncertą įsimyli laidos viešnia, pianistė Gabrielė Bekerytė.
Ved. Gintaras Januševičius

Eduardo Tubino statusas šiuolaikinėje Estijos kultūros visuomenėje jau nebekelia klausimų, tačiau dar prieš kelis dešimtmečius jo muzika buvo draudžiama. Priverstinėje tremtyje, toli nuo savo įkvėpimo šaltinio, praleidęs kompozitorius išlaikė patriotinę gyslelę ir estų tautinei muzikai suteikė dar negirdėtą orkestrinį skambesį. Jo 1-asis koncertas smuikui ir orkestrui komerciškai tėra išleistas vienąkart – su šiuo įrašu studijoje pažindinasi TV laidų vedėja Eglė Daugėlaitė. Ar nukels ši muzika Eglę į vaikystę, kurioje vieną pagrindinių vaidmenų vaidino smuikas, bei Estiją, kurioje neseniai kelis metus jai teko gyventi?
Ved. Gintaras Januševičius

Vargu, ar kuri šiais laikais pamiršta muzikos žvaigždė išgyveno dramatiškesnį nuopuolį nei Louisas Moreau Gottschalkas. Kadaise paties Chopino palaimintas, kritikų „geresniu už Lisztą“ vadintas atlikėjas karaliavo trijų žemynų koncertų salėse. Vos 40-ies sulaukęs pianistas ir kompozitorius netrukus po mirties nugrimzdo į visišką muzikinę prarają, iš kurios jo vardą pamažu traukia JAV muzikos ir ypač džiazo ištakas tyrinėjantys atlikėjai. „Palėpės radiniuose“ lankosi tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas, kurį sudomino Gottschalko Pirmoji simfonija, o taip pat ir kompozitoriaus nuopuolio pradžią žymėjęs bei iki šių dienų pilnai neišaiškintas skandalas.
Ved. Gintaras Januševičius

Pirmojo sezono pabaigos proga „Palėpės radiniai“ kviečia visus savo klausytojus pasijusti laidos svečio ar viešnios kėdėje. Kiekvieną savaitę joje sėdintys muzikos profesionalai, melomanai savo ausinėse girdi iki šiol nepažįstamą kūrinį – itin retai scenose skambantį muzikinės palėpės radinį. Tokiame objektyviame kontekste, išlaisvintas iš istorinių aplinkybių bei palyginimų su tų laikų superhitais, kūrinys tarytum gauna antrąjį šansą įrodyti savo tikrąją vertę ir galimybes šių laikų scenose. Visgi, skirtingai nei studijos svečiai, radijo klausytojai kūrinio istoriją jau žino. Šįkart bus kitaip – kūrinio sukūrimo aplinkybės, laikotarpis, regionas ir net autorius ar autorė bus atskleisti tik laidos pabaigoje.

Taip kiekvienas prie savo radijo imtuvų galės sudalyvauti išties unikaliame pasimatyme su simfonija, kurią šiuolaikiniai muzikos kritikai dažnai apipila didžiausiais komplimentais, bet orkestrai retai kada imasi atlikti.
Ved. Gintaras Januševičius

Bohuslavo Martinů gyvenimo istorija tiesiog prašosi Holivudo filmo. Užsisklendęs genijus, dukart išmestas iš muzikos studijų, bėgęs nuo nacių persekiojimo, tapęs nepageidaujamu savo paties tėvynėje, vos neužsimušęs pasivaikščiojimo balkono terasoje metu. Ir kartu kūręs muziką, kurioje išgirsi visą visatą su jos energija, matematiniais dėsniais, žmogiškomis emocijomis bei disonansų harmonija.

Įspūdingas koncertas smuikui, fortepijonui ir orkestrui turi viską, ko reikia klasikos superhitui. Gal metas jį ištraukti iš palėpės? Su kūriniu susipažįsta ir laidos viešnia – smuikininkė, Valstybinio Vilniaus kvarteto lyderė Dalia Kuznecovaitė.
Ved. Gintaras Januševičius