# TEISINIS AKLUMAS: Kaip Lietuvos teisingumo sistema tapo hakerių ir persekiotojų įrankiu

Lietuvos teisinė sistema stovi ant prarajos ribos. Kol teisėjai ir prokurorai vadovaujasi praėjusio amžiaus principais, modernūs nusikaltėliai ir asmeniniai priešai rado tobulą spragą – **skaitmeninę fabrikaciją**. Šiandien tave gali nuteisti už žodžius, kurių niekada nerašei, remiantis įrodymais, kurie neegzistuoja, ir procesais, apie kuriuos tau nebuvo pranešta.

### Skaitmeninė „mirties bausmė“ už akių

Tai, kas vyksta šiandienos teismo salėse, yra teisingumo parodija. Žmogus deaktyvuoja savo profilį norėdamas privatumo, tačiau įsilaužėliai jį „pabudina“, įkelia sufabrikuotą turinį, o oponentai pasirūpina, kad tai taptų „įrodymu“.

* **Sistemos aplaidumas:** Teismai priima sprendimus „už akių“, net nepasivarginę įsitikinti, ar atsakovas apskritai gavo pranešimus.

* **Informacinis blokavimas:** Jei persekiotojas kontroliuoja tavo skaitmeninę erdvę, jis gali blokuoti bet kokią informaciją apie vykstantį procesą. Tu tampi nuteistuoju dar net nesužinojęs, kad buvai kaltinamas.

### Ekrano nuotrauka – teisinė šiukšlė, virtusi nuosprendžiu

Didžiausia teisinė spraga yra aklas pasitikėjimas „screenshot’ais“. Tai yra tas pats, kas teisme pateikti ranka perrašytą raštelio kopiją ir teigti, kad tai originalas.

1. **Klastojimo paprastumas:** Bet koks vidutinių gebėjimų paauglys gali suklastoti Facebook įrašą per naršyklės „Inspect Element“ funkciją per 30 sekundžių. Tai atrodo identiškai originalui, bet tai yra **falsifikatas**.

2. **Ekspertizės ignoravimas:** Teisėjai dažnai atsisako skirti IT ekspertizę, teigdami, kad „nuotrauka atrodo tikra“. Tai nusikalstamas aplaidumas. Be serverių logų (IP adresų, prisijungimo laikų, sesijų duomenų) jokia ekrano nuotrauka negali turėti teisinės galios.

3. **Pėdsakų naikinimas:** Įsilaužėliai, ištrindami įrašus neatstatomai, sunaikina aukos galimybę gintis. Teismai negeba suprasti, kad jei įrašo nėra „šiukšliadėžėje“, tai ne įrodymas, kad jo nebuvo – tai įrodymas, kad vyko profesionalus manipuliavimas sistema.

### Tarnybų pasyvumas – žalia šviesa nusikaltėliams

Kodėl teisėsauga nereaguoja į pranešimus apie neteisėtą prisijungimą? Dažniausias atsakymas: „nepadaryta didelė žala“. Tačiau kai tas „neteisėtas prisijungimas“ virsta sufabrikuotu teismo procesu, žala tampa nepataisoma.

* Valstybė nesugeba (arba nenori) priversti technologijų milžinų kaip „Meta“ pateikti duomenų, kurie išteisinų auką.

* Kol prokuroras nesupranta skirtumo tarp VPN ir tikro IP adreso, persekiotojai lieka nebaudžiami.

### Verdiktas sistemai

Mes turime sistemą, kuri baudžia auką už tai, kad ji buvo užpulta. Jei teismas priima nuosprendį remdamasis „kažkur matytu“ ir „kažkieno nufotografuotu“ įrašu, kurio pats savininkas savo paskyroje nemato – tai ne teisingumas. Tai **institucinis tyčiojimasis**.

**Reikalaujame reformos:** * Jokių nuosprendžių skaitmeninėse bylose be nepriklausomos IT ekspertizės.

* Griežtos baudžiamosios atsakomybės už suklastotų skaitmeninių įrodymų pateikimą.

* Automatinio nuosprendžių naikinimo, jei nustatoma, kad prie paskyros buvo prisijungta iš pašalinių IP adresų.

**Tavo tyla šiandien yra tavo nuosprendis rytoj. Sistema tavęs neapsaugos, jei pats netapsi jos didžiausiu kritiku.**

SKAITMENINĖ EGZEKUCIJA: Techninė anatomija, vykdytojai ir jų juodieji tikslai

Šiandien socialiniai tinklai nėra tik bendravimo platformos – tai duomenų bazės, kurios, patekusios į netinkamas rankas, tampa žmogaus naikinimo įrankiais. Kai jūsų profilis pradeda „gyventi savo gyvenimą“, tai nėra techninis gedimas. Tai tikslinga, techniškai koordinuota operacija.

I. Kaip tai daroma techniškai? (Mechanizmai)

Įsilaužėliai nenaudoja brutalių metodų, kurie jus iškart perspėtų. Jie veikia per sistemos spragas:

• Sesijų vagystė (Session Hijacking): Naudojant kenkėjiškas programas (trojanus) jūsų kompiuteryje ar telefone, pavogiami naršyklės „sausainėliai“ (cookies). Įsilaužėlis įeina į jūsų paskyrą be slaptažodžio ir be dviejų veiksnių autentifikavimo (2FA), nes sistema jį atpažįsta kaip „jau prisijungusį vartotoją“.

• Nuotolinis įrenginio valdymas: Per „MacBook“ ar kitus įrenginius įdiegtą programinę įrangą persekiojamasis asmuo gali matyti jūsų ekraną ir valdyti pelę jums to nepastebint (fone). Jie atlieka veiksmus (pvz., pakeičia įrašo privatumą į „Public“) tiesiai iš jūsų įrenginio, todėl IP adresas sutampa su jūsų namų tinklu.

• Auditorijos manipuliacija: Įrašas sukuriamas kaip „matomas tik man“ arba „tik draugams“. Persekiojimo momentu nustatymai pakeičiami į „viešas“, oponentas padaro ekrano nuotrauką, ir įrašas tuoj pat ištrinamas neatstatomai, išvalant net šiukšliadėžę.

• iCloud ekosistemos spragos: Jei perimamas Apple ID, įsilaužėlis mato visą jūsų sinchronizuotą informaciją: nuo žinučių iki slaptažodžių saugyklos, kas leidžia valdyti visus susietus įrenginius realiu laiku.

II. Kas tai daro? (Vykdytojai)

Tai nėra atsitiktiniai hakeriai. Tai tikslingai veikiantys subjektai:

1. Informacinio karo samdiniai: Profesionalai, už pinigus teikiantys „skaitmeninio valymo“ arba „kompromitavimo“ paslaugas.

2. Kerštingi asmeniniai priešai: Asmenys iš artimos aplinkos arba buvę partneriai, kurie turi techninių žinių arba yra turėję fizinę prieigą prie jūsų įrenginių.

3. Šešėlinės struktūros: Specialistai, gebantys manipuliuoti viešąja nuomone ar teisiniais procesais, naudojantys technologijas kaip spaudimo priemonę.

III. Kokių tikslų siekiama?

Skaitmeninis susidorojimas visada turi konkretų, dažniausiai teisinį ar reputacinį tikslą:

• Teisinis sufabrikavimas: Pagrindinis tikslas – sukurti „įrodymų bazę“ teismui. Kadangi ekrano nuotrauka vis dar laikoma svariu įrodymu, įsilaužėliai sugeneruoja netikrą įrašą jūsų vardu, kuris vėliau tampa pagrindu baudžiamosioms byloms ar civiliniams ieškiniams.

• Psichologinis teroras (Gaslighting): Kai auka mato, kad jos profilyje kažkas vyksta, bet negali to įrodyti, sukeliamas beviltiškumo pojūtis. Tai būdas palaužti žmogų emociškai.

• Reputacijos naikinimas „už akių“: Informacija paskleidžiama viešai, kol auka miega ar yra deaktyvavusi paskyrą. Kai auka pabunda, informacija jau yra nukopijuota, išplatinta ir panaudota, o originalo – nebėra.

• Teisinio proceso užvaldymas: Perimant pranešimų kontrolę, siekiama, kad auka nesužinotų apie teismo posėdžius, nepasirengtų gynybai ir būtų nuteista „už akių“.

Išvada

Mes susiduriame su nauja nusikalstamumo forma, kurioje įsilaužėlis yra nematomas, o teisingumo sistema – technologinėje tamsoje. Tik suprasdami techninę šio proceso pusę galime reikalauti, kad teismai nustotų tikėti „paveiksliukais“ ir pradėtų reikalauti skaitmeninės tiesos.

Get full access to Ddraudžiamos mintys at ddraudiamosmintys.substack.com/subscribe