1868-ųjų pavasarį, anapus Nemuno, Jonaičiuose, protestantų pastoriaus šeimoje pasaulį išvysta Vilhelmas Storosta, būsimasis Vydūnas. Iš tėvo paveldi ne tik ypatingą trauką mokslui, bet ir silpną sveikatą, visą ilgą amžių teks galinėtis su džiova ir griauti baisios ligos mitus. Iš motinos perėmęs liaudiškas tradicijas – nepaprastą gamtos slėpinių pajutimą, vėliau visa savo esybe pasiners į tų slėpinių aiškinimąsi.