Prognozuojama, kad ateityje dauguma žmonių gyvens iki 100 metų, o, tobulėjant technologijoms, ir dar ilgiau – iki 120 ar net 150-ies. „Senėjimą dabar norime valdyti, o ne palikti savieigai“, - sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė. Vienas iš ilgaamžiškumo (angl. longevity) raktų slypi genuose, tačiau itin svarbūs ir negenetiniai veiksniai, ypač sveikas gyvenimo būdas. „Mokslas nesukurs magiškos piliulės. Karčiausia piliulė, kurią turime nuryti – kad žmogaus pasirinkimai nulemia jo sveikatą“, - priduria šeimos gydytoja Agnė Misiūtė.

Apie ilgaamžiškumo judėjimą ir jį supantį ne tik teigiamą, bet ir skeptišką požiūrį, bei visiems žinomus dalykus, kurių galime imtis jau dabar, kad prailgintume gyvenimo trukmę – laidoje.

Ved. Karolina Panto

Nuo vaikystės fizika besidomėjęs Mindaugas Šarpis, atrodo, gali atsakyti į bet kokį klausimą apie prieš 70 metų įkurtą didžiausią pasaulyje dalelių laboratoriją CERN. Dar ne taip seniai pats dirbęs Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esančiame centre, nuo šių metų mokslininkas veiklą tęsia Lietuvoje – jo teigimu, dabar geriausias metas lietuviams prisidėti prie svarbių tyrimų, kuriuos atlieka visas pasaulis. Visgi, Mindaugas Šarpis priduria, kad neverta tikėtis, jog CERN veikla atneš greitą ir apčiuopiamą „kasdienę“ grąžą. Tačiau ją galime pajausti įvairiose gyvenimo srityse: nuo medicinos iki pasaulinio tinklo „World Wide Web (www)“ atsiradimo. Su fiziku kalbamės apie CERN prasmę, naudą ir iššūkius.

Ved. Karolina Panto

Po truputį mokslas padeda mums suvokti, kaip jaučiasi ir mūsų kalbą supranta augintiniai. Naujas Budapešto Lorando Etvešo universiteto tyrimas parodė, kad šunys žino, jog tam tikri žodžiai reiškia tam tikrus objektus. Tyrimo autorė mokslininkė Marianna Boros laidoje pasakoja, kaip pavyko atlikti šį tyrimą, pasitelkiant smegenų bangų stebėjimo būdą. Antroje laidos dalyje su LSMU mokslininke, kaniterapeute Ugne Nedzinskaite plačiau aptariame bendravimą su gyvūnais – jos teigimu, augintiniai dažnai mus supranta geriau nei mes patys. Be to, įprastai jie deda daug pastangų, kad mus suprastų, o žmonėms tinkamo bendravimo su gyvūnais dar reikia mokytis. Visgi, ji pabrėžia, kad jei gebame tinkamai rūpintis augintiniais, į svarbiausią klausimą atsakymas aiškus – jie mus iš tiesų myli.

Ved. Karolina Panto

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ugnikalnių išsiveržimus, stebime gamtos spektaklį Islandijoje ir kitose pasaulio vietovėse. Tačiau geologas Audrius Čečys ramina – nėra duomenų, kad vulkaninis aktyvumas pasaulyje didėtų. Dar vienas laidos pašnekovas geologas Jonas Šečkus priduria, kad, lyginant su geologine praeitimi, žmonija apskritai gyvena labai ramiame laikotarpyje. Technologijų pagalba tyrėjai jau geba gana anksti nustatyti, kad ugnikalnis išsiverš. Vis dėlto, šiandien dar sudėtinga prognozuoti, kada ir kiek tiksliai truks bei kokio galingumo gali būti išsiveržimas. Laidoje – apie ugnikalnių aktyvumą, kaip vyksta tyrimai ir kokios technologijos praverčia šiame darbe. O taip pat apie Lietuvoje kadaise vykusį vulkanizmą ir tai, kad kiekvienas esame… magmos dalys.

Ved. Karolina Panto

„Daug žmonių galvoja, kad jei trumpiau miegos, turės daugiau laiko nuveikti darbus. Tai yra tokia didelė klaida – jeigu neišsimiegame, mes švaistome laiką“, - pabrėžia Oslo universiteto neuromokslininkė, LRT RADIJO tinklalaidės „Miego DNR“ autorė dr. Laura Bojarskaitė. Ji pastebi, kad miego mokslas dabar itin domina žmones, o mokslininkai atlieka daug įdomių tyrimų, kurie papildo ar atnaujina, regis, jau seniai žinomas tiesas. Su neuromokslininke kalbamės apie tai, kodėl vieniems užtenka 5 valandų miego, o kiti galėtų miegoti nors ir 10, kodėl jaučiamės keletą metų vyresni, jei nepakankamai išsimiegame kelias naktis iš eilės, bei kaip pagerinti miego kokybę.

Ved. Karolina Panto

Ar žinote, kas yra pavojingiausias gyvūnas žmogui? Tai ne gyvatės, rykliai ar liūtai – o dažnai vos pastebimi uodai. Tokį grėsmingą titulą šiems gyvūnams suteikė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras. Uodų pernešamos ligos kasmet pražudo per 700 tūkst. žmonių. Keičiantis klimatui, vis daugiau pavojingų rūšių atsiduria ten, kur įprastai aptinkamos nebuvo. Mokslas siekia pažaboti pavojingas ligas platinančius uodus ir tam pasitelkia naujus metodus – nuo sterilizacijos iki genų redagavimo, tiria bakterijas, kurios padėtų sustabdyti ligų perdavimą žmonėms, kuria ir itin veiksmingas atbaidymo priemones. Plačiau apie tai ir kuo visgi uodai naudingi mūsų ekosistemai, laidoje pasakoja Gamtos tyrimų centro entomologijos laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė.

Ved. Karolina Panto

Esame nuolat prisijungę prie išmaniųjų įrenginių; jei sunku, laikino džiaugsmo ieškome pirkdami naujus daiktus, vienu ypu galime sužiūrėti visą serialo sezoną, pasineriame į maistą, alkoholį, kitas medžiagas ar veiklas. Vis trapesnį dabartinės visuomenės balansą tarp malonumo ir skausmo psichiatrė Anna Lembke aprašė populiarioje knygoje „Dopamino tauta“. Kaip šiuolaikinis mokslas aiškina greito džiaugsmo siekį ir priklausomybes? Kas vyksta mūsų smegenyse, kai tampame priklausomi, ir kas padeda suvokti bei suvaldyti šią lėtinę ligą? Kokie nauji kovos su priklausomybėmis būdai yra išbandomi? Apie visa tai laidoje kalbamės su klinikinės toksikologijos gydytoju Artūru Barkumi. Jis neseniai su Lina Barkiene išleido knygą „Priklausomybės kaukės“.

Ved. Karolina Panto

Šiandien per daug organizmo reakcijų vadiname alerginėmis, o viešojoje erdvėje skambančius pasvarstymus, esą alergiškų žmonių vis daugėja, objektyviai vertinti sudėtinga, mano VU profesorė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė. Jos kartu su kolege prof. Rūta Dubakiene parengtas darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologinių, eksperimentinių ir molekulinių tyrimų (2008–2022)“ šiemet buvo nominuotas Lietuvos mokslo premijai. Su prof. Laura Malinauskiene laidoje daugiau kalbame apie tai, kas lemia alergijas ir kodėl didelę įtaką tam turi šiuolaikiniai palydovai – stresas ir nerimas? Taip pat kaip atrodo lietuvio alergijų portretas, ir kaip tobulėjanti diagnostika bei nauji vaistai padeda su alergija gyventi komfortiškiau.

Ved. Karolina Panto

Apie vandenyno dugną šiandien žinome mažiau nei apie Marso paviršių. Giliavandenių rūšių kol kas aprašyta vos 10 procentų. Tyrimus apsunkina didelis slėgis vandenyno gelmėse, tačiau, besivystant technologijoms, pažanga – vis spartesnė. Itin tobulėja autonominiai povandeninių tyrimų robotai, vandens mėginiuose tiksliau nustatoma genetinė medžiaga, gyvūnų komunikaciją tirti padeda dirbtinis intelektas. Technologijos padeda suvokti ir taršos problemos mastą – tai ypač aktualu ir kalbant apie Baltijos jūros būklę, nes ši jūra įvardijama kaip viena labiausiai užterštų pasaulyje. Šią savaitę grupei aplinkosaugos aktyvistų pradėjus 9 mėnesių žygį aplink Baltijos jūrą, apie tyrimus ir problemas jūrose ir vandenynuose kalbamės su mokslo populiarintoja, jūrų biologe Laura Stukonyte. Apie mikroplastiko taršos tyrimus pasakoja KU Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Arūnas Balčiūnas, o apie inovaciją, padedančią spręsti jūros taršos nafta problemą – KU mokslininkė, prof. dr. Tatjana Paulauskienė.

Ved. Karolina Panto

2021 m. NFT (nepakeičiamųjų žetonų) meno kūriniai išgyveno tikrą aukso amžių – žmonės už tik virtualioje erdvėje pasiekiamą kūrinį buvo pasiruošę mokėti tūkstančius. Nors pastarieji metai rinkai buvo nesėkmingi, o artimiausios prognozės kol kas – ne pačios šviesiausios, dalis ekspertų neatmeta, jog NFT vėl gali pakilti ir atverti platformą įdomiems projektams, ypač žaidimų srityje. Apie NFT atsiradimą ir istoriją, skaitmeninio meno prasmę bei NFT pavyzdžius Lietuvoje kalba pirmojo lietuviško NFT technologijos pagrindu sukurto meno kūrinio „Neapykantos debesis“ autorius, dizaineris ir verslininkas Erikas Mališauskas ir blokų grandinių architektas, kriptorinkos tyrinėtojas, „SUPER HOW?“ inovacijų laboratorijos įkūrėjas Vytautas Kašėta.

Ved. Karolina Panto