Tai ką jūs ten darot?

Ką bendro turi laivų radarai, išmanioji karių apranga ir nemokama energija iš Wi-Fi? Visa tai tyrinėja FTMC Mikrobangų laboratorijos mokslininkas dr. Paulius Ragulis.
Šiuo metu jis su kolegomis kuria technologiją, kuri galės „sugaudyti“ jūroje plaukiojančių laivų radarų signalus ir šitaip išgauti daug vertingos informacijos apie tų radarų (ir net pačių laivų) savybes. Tokios inovacijos ypač naudingos gynybos srityje – jos gali padėti atpažinti objektus iš tolo.
Dar viena daug žadanti tyrimų kryptis – išmanioji karių apranga. Naudodami pažangias metamedžiagas, FTMC mokslininkai kuria drabužius, kurie tampa sunkiau aptinkami priešo radarams.
Tinklalaidėje „Tai ką jūs ten darot?“ kalbamės ir apie idėją, kaip Wi-Fi skleidžiamas nereikalingas bangas elektros išnaudoti energijos kaupimui – įsivaizduokite, kad vieną dieną turėsime nemokamą, švarią energiją!
Taip pat išgirsite apie naujos kartos antenas, skirtas greičiau aptikti pasiklydusius, be žinios dingusius ar teisėsaugos ieškomus asmenis.
Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Ventės rago ornitologijos stotį žinome visi. O dabar įsivaizduokit, kad turite ypatingus metalinius „tinklus“, kuriais „gaudote“ ne paukščius, o... šviesos daleles fotonus. Vieniems leidžiate „praskristi“, o kiti tiesiog įstringa. Na, ir tie „tinklai“ yra milijonus kartų mažesni už milimetrą!
Kažką panašaus – tik, žinoma, žymiai sudėtingiau – daro FTMC Lazerinių technologijų skyriaus Plazmonikos ir nanofotonikos laboratorijos vadovas dr. Zigmas Balevičius su komanda. Jis – tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ pašnekovas.
Mokslininkas kuria plika akimi nematomas nanostruktūras, kuriose „valdo“ įvairią mažytę šviesą – ir ją spinduliuoja. Tokie naujos kartos kvantiniai šviesos šaltiniai, tikimasi, pravers labai jautriems optiniams biojutikliams.
Ši technologija leidžia aptikti net pavienes molekules – o tai svarbu tokiuose praktiniuose taikymuose, kaip ankstyvoji ligų diagnostika, naujų vaistų kūrimas ir jautresnė, tobulesnė mikroskopija.
Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Įsivaizduokite, kad vieną dieną nebereikia eksperimentuoti su pelėmis ir kitais gyvūnais – nes įvairių organizmų modelius galime „pasigaminti“ patys!
Šią revoliucingą idėją siekia įgyvendinti chemikė Kamilė Kasperavičiūtė – FTMC doktorantė, dirbanti Bioelektrinių reiškinių laboratorijoje.
Jaunoji mokslininkė kuria mikroskysčių sistemas. Kas iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip mažytis plastiko gabalėlis su keliomis juostelėmis, iš tiesų yra tartum triukšminga „autostrada“ – tik vietoje asfaltuotų kelių čia yra kanalai su tekančiais skysčiais, o vietoje mašinų – plaukioja ląstelės.
Kur link tai veda? Kamilė siekia sukurti žmogaus audinių modelius – vadinamuosius organus ant lustų (organ-on-a-chip). Tokie įrenginiai leis tiksliau tirti ligų eigą, vaistų poveikį ir žmogaus organizmo reakcijas. Nepamainomas įrankis ateities medicinoje!
Ved. Simonas Bendžius.

Bičių Greta – taip kolegos ir draugai juokaudami vadina chemikę, FTMC Nanotechnologijų skyriaus doktorantę Gretą Kasputę. Ir jie iš dalies teisūs!
Mokslininkė tyrinėja apiterapiją – (lot. apis (bitė) + gr. therapeia (gydymas)) – gydymo ir profilaktikos metodus, kuriuose naudojami bičių gaminami ir surenkami produktai, tokie kaip medus, bičių pikis, bičių duona ar netgi bičių nuodai.
Pasak Gretos, šiuolaikinis mokslas vis labiau atranda įvairiapusę apiterapijos naudą mūsų sveikatai, ir pašnekovė pati prie to prisideda, eksperimentuodama su bičių produktais ir garsindama Lietuvą tarptautiniu mastu.
Be to, studijuodama doktorantūrą FTMC, mokslininkė bando sukurti elektrocheminius jutiklius, kuriuos būtų galima pritaikyti apiterapinių produktų, t. y., medaus ir propolio, sudėties kiekybinei ir kokybinei analizei.
Tai dar ne viskas: Greta tyrinėja ir kitą įdomią sritį – eterinius aliejus. Siekiama, kad šios medžiagos būtų pritaikytos vaistų pernašoje, t. y. padėtų vaistui organizme tiksliai ir sėkmingai pasiekti norimą „taikinį“.
Apie šias ir kitas temas – pokalbis FTMC tinklalaidėje „Tai ką jūs ten darot“, kurią veda Simonas Bendžius.

Ką daryti, kad vandenilis mūsų kasdienybėje galutinai išstumtų iškastinį kurą? Šią ateitį bando priartinti viso pasaulio mokslininkai, tarp kurių – ir FTMC Katalizės skyriaus doktorantė, chemikė Raminta Šakickaitė.
Ji laboratorijoje ant metalo plokštelių nusodina (cheminiu būdu pritvirtina) įvairias medžiagas, ir tuomet tas plokšteles panaudoja katalizatoriams, kurie paspartina cheminę reakciją. Kokia ta reakcija? Ogi vandenilio išgavimas iš tam tikro skysčio – vandens arba (Ramintos atveju) natrio borhidrido tirpalo.
Taigi, mokslininkės ir kolegų tikslas – ieškoti sprendimų, kaip tuos katalizatorius padaryti veiksmingesnius, pigesnius ir ekologiškesnius.
Tinklalaidėje „Tai ką jūs ten darot?“ R. Šakickaitė pasakoja išsamiau apie šią technologiją ir savo darbus. Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Su oru susiduriame kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką. Tačiau ar gerai žinome, ką įkvepiame?
Skirtingose vietose aplink mus ore sklendžia pačios įvairiausios aerozolio dalelės – nuo natūralių (kaip jūros druska, žiedadulkės ar malonų miško kvapą suteikiantys cheminiai junginiai terpenai) iki sukeltų žmogaus veiklos (kaip suodžiai). Deja, pastarosios kenkia aplinkai bei mūsų sveikatai – tad labai svarbu tai tyrinėti ir ieškoti būtų, kaip spręsti šią problemą.
Oro taršą ir aerozolio dalelių judėjimą oro masėmis nagrinėja FTMC Aplinkotyros skyriaus doktorantė Agnė Minderytė. Mokslininkės tyrimų laukas driekiasi nuo Švedijos miškų iki Preilos paplūdimio; nuo Varšuvos universiteto lazerių iki FTMC stogo Vilniuje.
Tinklalaidėje „Tai ką jūs ten darot?“ Agnė pasakoja, kas yra tos plika akimi nematomos oro dalelės, kaip vyksta mokslininkės darbas, kuo lietuviai gali džiaugtis ir dėl ko reikėtų susirūpinti.
Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Įsivaizduokite, kad vieną dieną nebereikia nei iškastinio kuro, nei baterijų, nei elektros lizdų, o elektriniai automobiliai, jūsų išmanieji telefonai ir kompiuteriai niekada neišsikrauna.
Tokią ateitį siūlo kuro elementai – įrenginiai, kurie (įprastai vandenilio) cheminę energiją paverčia į elektros energiją. Tai yra daug žadanti, ekologiška, tyliai veikianti, universali ir veiksminga technologija, dominanti viso pasaulio mokslininkus – ir lietuviai čia žengia koja kojon.
Apie tai pasakoja FTMC Katalizės skyriaus chemikė dr. Aldona Balčiūnaitė, su kolegomis tobulinanti įvairių medžiagų katalizatorius kuro elementams. Kuo įdomūs kuro elementai, kaip jie veikia, kur jau yra panaudojami ir ko trūksta, kad ši technologija būtų prieinama mums visiems – interviu tinklalaidėje „Tai ką jūs ten darot?“
Pokalbį veda Simonas Bendžius, vaizdo ir garso operatorius – Ovidijus Žalys.

Galio arsenidas bismidas (GaAsBi) – nauja ir perspektyvi medžiaga, su kuria eksperimentuoja vos 10 laboratorijų visame pasaulyje. O vieni iš lyderių šioje srityje yra lietuviai!
FTMC Optoelektronikos skyriaus Fotonikos technologijų ir prietaisų laboratorijos komanda gamina GaAsBi kristalus, matuoja jų savybes ir ieško sprendimų, kaip juos pritaikyti mūsų kasdieniame gyvenime.
Pavyzdžiui, GaAsBi pagrindu kuriami mažyčiai lazeriai, kurie spinduliuoja artimąją infraraudonajai šviesą. Lietuviai siekia, kad, į galvos auglį pašvietus tokiu lazeriu, jis paskatintų norimas deguonies reakcijas, kurios naikintų vėžines ląsteles. Ir, skirtingai nuo įprasto švitinimo, procedūra nesukeltų jokio šalutinio poveikio.
Kita sritis – telekomunikacijos. Dabartinėms jų lazerinėms sistemoms būtinos sudėtingos, milijonus kainuojančios šaldymo technologijos, tačiau GaAsBi lazeriai, tikimasi, gebės „darbuotis“ žymiai paprasčiau ir pigiau, kambario temperatūroje.
Apie tai ir daugiau pasakoja tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ pašnekovė, FTMC Optoelektronikos skyriaus fizikė dr. Renata Butkutė.
Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Įžengus į Naujuosius – pokalbis apie tai, kaip pradėti gerus pokyčius savo darbovietėje ir asmeniniame gyvenime!
Kai išgirstame žodį „psichologas“, turbūt įsivaizduojame specialistą, pas kurį ateina žmonės, kai jiems būna sunku. Tame yra tiesos – bet tai toli gražu ne viskas.
Ar esate girdėję apie organizacijos psichologus? Jie padeda organizacijoms siekti užsibrėžtų tikslų, stiprinti darbuotojų motyvaciją ir gerą savijautą, formuoti sveiką darbo kultūrą, užkirsti kelią krizėms – ir daugybę kitų dalykų.
Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC) darbuojasi organizacijos psichologas Šarūnas Mačiulis, pačiais įvairiausiais klausimais konsultuojantis tiek Centro vadovybę, tiek kiekvieną norintįjį darbuotoją. Jis – tinklalaidės „Tai ką jūs ten darot?“ pašnekovas, kuris pasakoja apie savo specialybę, psichologijos naudą, aktyvaus gyvenimo būdo svarbą ir drąsą mūsų gyvenime nestovėti vietoje.
Pokalbį veda Simonas Bendžius.

Kiek nuodingų dalelių yra dirvožemyje, o kiek skirtingų metalų – meteorite? Ar atneštas gintaras yra tikras ar klastotė? Kokius duomenis apie žmogaus mitybą išduoda jo plaukas?
Tai – tik vieni iš daugybės klausimų, į kuriuos kasdien atsakymus randa Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) chemikas dr. Evaldas Naujalis. Jis yra Nacionalinio metrologijos instituto Pamatinių medžiagų ir matavimų laboratorijos vadovas.
Mokslininkas su kolegomis tiria skirtingų elementų kiekį kietose medžiagose, skysčiuose bei dujose – ir tam naudoja pažangiausius metodus. Į jo laboratoriją kreipiasi žmonės su pačiais įvairiausiais pageidavimais: nuo Egipto mumijos skiautės tyrimų iki nustatymo, iš kokios šalies atkeliavę parduodami žemės riešutai.
Pasak E. Naujalio, tokie tyrimai ateityje taps vis svarbesni: pavyzdžiui, tai padės kurti kokybiškesnius biodegalus, o gal net pavyks iš žmogaus iškvepiamo oro nustatyti jo ligas.
Ir viso to negalėtų būti be medžiagų, kurias mokslininkai vadina pamatinėmis.
Pokalbį veda Simonas Bendžius.