Gyvenimą labai lengva traktuoti, kaip augimą pažinime, kaip žinių kaupimą bei jų naudojimą savo tikslams. 

Tačiau savo kailiu patyrus neteisingumą ir nemeilę, realybę pradedame traktuoti kiek kitaip. 

Tada pradedame geriau suvokti subtilų meilės ir tiesos ryšį, bei savo atsakomybę prieš šias amžinąsias vertybes. 

Lengva kalbėti apie gyvenimą tik iš pažinimo perspektyvos.

Tačiau apaštalas Paulius rašė, jog ‘pažinimas išpučia, bet meilė ugdo’ (1Kor. 8,1).

Tikrąjį gyvenimą atrandame save priėmę, kaip dalį glaudžiai susijusios sistemos, kurią vadiname visuomene ir atradę Dievą, kaip nesibaigiantį tiesos ir meilės šaltinį - nuolat laiminantį ir maitinantį.

Tapkite rėmėjais

https://contribee.com/sventas-laikas