Ugdymo meistrai

Pradėjusi pati ugdyti sūnų Londone Margarita Skvarčienė tai tęsia ir Lietuvoje. Ji atvirai pasakoja apie sunkumus, su kuriais susiduria už vaiko išsilavinimą atsakomybę prisiėmusios šeimos. Pasak Margaritos, rizika, kad tėvai ugdys vaikus netinkamai, nėra tokia didelė kaip įsivaizduojama. Daug dažniau drąsūs tėvai kaip tik padovanoja savo atžaloms visai kitokias gyvenimo galimybes. 

Jūsų parama ypatingai svarbi. Mūsų veiklą paremti galite įsigydami žurnalą „Ugdymo meistrai" paspaudę čia: https://bit.ly/35qWYAk

Support the show

Tarpukario Lietuvoje į mokytojus buvo žvelgiama su didžiule pagarba. Niekas net nekėlė klausimo, kiek jie uždirba. Svarbiausia buvo, kad jie yra žinios nešėjai. Kodėl mokytojo profesijos prestižas blanksta keičiantis laikmečiui? Atsakymo ieškome kartu su Vilniaus kolegijos pedagogikos fakulteto dekane Vaiva Juškiene. 

Support the show

„Jei žmogus labai dažnai ima sakyti, kad myli, žinok, kad jis tos meilės jau nebejaučia, ir viskas greitai baigsis. Viešas kalbėjimas, kad mokytojo profesija bus prestižinė irgi signalizuoja, kad reikalai blogi“,  kalba daugiau kaip dvidešimt metų švietimo žiniasklaidą kūrusi žurnalistė Elena Tervidytė. 
Su švietimo savaitraščio „Dialogas“ redaktore kalbame apie tai, kaip Nepriklausomybės metais keitėsi švietimas. Pokalbis nelinksmas. Optimizmo gaidelė nuskamba tik pabaigoje, kai ji ima pasakoti apie mokytojus, kuriuos sutikti Lietuvos mokiniams yra begalinė sėkmė.

Support the show

Psichiatrės darbas Jungtinėje karalystėje, nepastebėtai atėjęs pervargimas, du netikėti infarktai, karjeros atostogos ir gydanti meno terapija. Pokalbis su Giedre Calverley – kaip pavojaus signalas visiems, kurie nebejaučia džiaugsmo dirbti. Ir kartu – viltis tiems, kurie mėgina atsistoti ant kojų ir mokosi pasirūpinti savimi. 

Su Giedre Calverley kalbamės mokytojams itin aktualia tema – apie pervargimą. 

Tinklalaidėje sužinosite: 

Kokių profesijų atstovai yra linkę nepaisyti savo poreikių? 

Kaip laiku pastebėti kūno siunčiamus signalus? 

Kas moteriai iki penkiasdešimties gali sukelti infarktą? 

Kaip meno terapija gydo ne tik sielą, bet ir padeda atsigauti kūnui?

Kartu su rankos trauma įvyko ir gyvenimo lūžis. Kas pasikeitė, kad žurnalistė Ieva Žigaitė ėmė mokytis ir mokyti  Afrikos šokių, gilintis į judesio terapiją ir gyventi darnoje su gamta? 

„Ugdymo meistrų“ tinklalaidėje  girdėsite: 
Kaip rankos lūžis paskatino susimąstyti apie gyvenimo prasmę? 
Kokias naujas mokymosi patirtis atvėrė Afrika? 
Kaip pažinti save per judesį? 
Kaip šuo moko gyvenimo džiaugsmo? 
Kaip daržo ravėjimas tampa dvasine praktika? 

Support the show

Skaitmeninės rytojaus klasės turėjo būti dovana vaikams. Tačiau JAV Ohajo valstijoje dar gerokai prieš pandemiją vykęs eksperimentas žlugo vos įpusėjus mokslo metams. Nors kompiuteris gali perteikti visas reikalingas žinias, vis tiek reikia gyvo ryšio su mokytoju.  „Motyvacija, lyderystė, empatija“, - žurnalistas, keliautojas ir Užimtumo tarnybos komunikacijos vadovas Liudas Dapkus vardija dalykus, kurių negali perteikti dirbtinis intelektas. Tačiau kaip pavyks mums, lietuviams, atrasti pedagogų, kurie gebės mokyti geriau už kompiuterius? Juk jau dabar  Lietuvoje toks mokytojų deficitas, kokio Nepriklausomybės metais dar nebuvo.  

Tinklalaidėje išgirsite: 

Kokiai ateičiai ruošiame savo vaikus? 

Kaip keičiasi darbas vis spartėjančiame pasaulyje? 

Kokios galimybė atsiveria nišinėms profesijoms? 

Kodėl verčiau tikėti, kad Lietuvoje viskas eina geryn? 

Kodėl Lietuva yra gera vieta gyventi? 

Support the show

Kas vagia mūsų laiką? Visiems būna dienų, kai veiklos daug, bet jaučiamės nieko nenuveikę. 

Su laiko valdymo ekspertu Mindaugu Grajausku griauname mitus apie produktyvumą. Jo pastebėjimai apie „multitaskingo“ ir nuolatinio pasiekiamumo žalą pravers ir moksleiviams, ir mokytojams. 

Tinklalaidėje išgirsite: 

Ar tikrai nuveiksime daugiau, jei griebsimės kelių užduočių vienu metu? 

Kas bendro tarp dėmesio ir raumenų? 

Kodėl reikia priverstinių dėmesio pertraukų? 

Kaip Pomodoro metodas padeda mokytis? 

Ar būsime geresni darbuotojai, jei kiti mus visada galės pasiekti telefonu ar žinutėmis? 

Kodėl neįmanoma sutaupyti laiko miego sąskaita?

Support the show

Savo pamokas muzikos mokytoja Violeta Serbintienė pradeda nuo Tautiškos giesmės. Pirmąjį mėnesį vaikai nedrąsiai dairosi vienas į kitą, nes bijo atrodyti kvailai. Paskui tai tampa savaime suprantamu dalyku. Mokytojos tikslas – ne tik išmokinti žodžius ir melodiją, bet ir įkvėpti norą giedoti Lietuvai. Ir tai jai pavyksta – daugelis mokinių jai yra dėkingi už gyvas pilietiškumo pamokas. Tarp jų – ir Violetos dukra Marija Serbintaitė, kuri tapo istorijos ir pilietinio ugdymo mokytoja. 

Liepos šeštąją – šventiškai įkvepianti „Ugdymo meistrų“ tinklalaidė su net dviem pedagogėmis, mama ir dukra – Violeta Serbintiene ir Marija Serbintaite.  

Tinklalaidėje išgirsite: 

• Kodėl svarbiausia pilietiškumo mokyti savo pavyzdžiu? 
• Kodėl pilietiškumo turėtų mokyti visi mokytojai?
• Kas nutinka, jei renginiuose apie Lietuvą vaikai patiria stiprias emocijas? 
• Kas svarbiau –  gerinti akademinius rezultatus ar ugdyti gerą žmogų? 
• Kodėl neįmanoma patriotiškumo įskiepyti per prievartą? 
• Kaip įkvėpti tuos, kurie nenori įsitraukti? 
• Kodėl svarbu, kad prieš šventes mokyklą puoštų patys vaikai? 

Support the show

Andrius Žebrauskas buvo perfekcionistas. Aktorius tiek ruošdavosi, tiek šlifuodavo vaidmenį, kad galiausiai jam viskas atsibosdavo. Viskas pasikeitė tada, kai jis atrado improvizaciją –. Kai jis nustojo kankintis dėl vaidmens, dingo ir jau seniai jį kamavusi migrena. Dabar improvizacijos teatro „Kitas kampas“ bendraįkūrėjas įsitikinęs, kad kuriant ir atliekant tuo pačiu metu gimsta patys gražiausi dalykai. 

„Tu pasitiki, kad atsiras patys gražiausi žodžiai. O jei jie neatsiras, tai ranka mostelėsi ar dar kažką padarysi, kad jie atsirastų“, - sako aktorius Andrius Žebrauskas.

Tinklalaidėje išgirsite: 

• Kada pasiruošimas trukdo? 
• Kaip atidėlioti be graužaties? 
• Kuo „Aš sugalvoju ir pasakau“ skiriasi nuo „Aš pasakau ir sužinau“? 
• Kodėl improvizacijos taisyklė – sutikti su bet kokiais pasiūlymais? 
• Kaip improvizacija padeda sutaupyti laiko?

Support the show

„Pamėginkite aštuonias valandas sėdėti nuotoliniame susitikime vos su keliolikos minučių pertraukėlėmis“, - Mindaugas Pozingis tvirtina, kad suaugusieji neištvertų tokio nuotolinio mokymosi kaip ištveria vaikai. Su technologijomis nuolat dirbantis specialistas atvirai kalba ne tik apie jų naudą, bet ir apie žalą.Pokalbis su www.viskassvietimui.lt projekto kūrėju - apie tai, kokie technologiniai sprendimai mums padėtų sukurti geresnę mokyklą. 

Tinklalaidėje išgirsite: 

Kada technologijos ne padeda, o kenkia ugdymui? 

Kuo vizualios simuliacijos fizikoje pranašesnės už „gyvus“ eksperimentus?

Kaip švietime kūrybiškai naudoti „MineCraft“? 

Kodėl prestižinė Estijos mokykla mokyklą „dekoravo“ QR kodais? 

Kaip padėti mokytojams įveikti technologijų baimę? 

Support the show