„Minimalistinės erdvės įkvepia ir motyvuoja per galią interpretuoti erdvę. Tai mums yra sveikesnės erdvės gyventi“, - sako ISM universiteto mokslininkė Asta Lisauskienė. Su kolegomis ji ištyrė, kad gražios gamtos ar estetiškai patrauklių erdvių, vaizdų poveikis didina produktyvumą ir motyvaciją. Laidoje pamėginome tai pritaikyti kalbant apie namų erdvę – kaip mus veikia daiktai, spalvos, net ir gyvenimiški netobulumai, kurių, anot pašnekovės, nebūtina slėpti.

Ved. Karolina Panto

„Kelionės išmokė ir kasdieniame gyvenime turėti mažiau daiktų. Daiktai kainuoja, bet kelionės irgi kainuoja“, - sako keliautoja, tinklaraščio „Check in Lithuania“ autorė Diana Gedeikytė-Jakutienė. Lietuvos takus ir pasaulio kalnus išmaišiusi pašnekovė dalijasi, kaip keitėsi jos santykis su daiktais pradėjus vykti į patyrimines keliones, ko nebeprisikrauna į kuprinę bei ką patartų kiekvienam, norinčiam į artimiausią nuotykį vykti su kuo mažiau daiktų.

Ved. Karolina Panto

Kai kalbame apie kaupimą, dažniausiai omeny turime daiktus, kurie užima mūsų erdvę ir gali trukdyti sutelkti dėmesį. Tačiau ne ką mažiau reikšmingas yra ir kaupiamas skaitmeninis turinys – tūkstančiai ekrano nuotraukų, neperskaitytų elektroninių laiškų, išsaugotų vaizdo įrašų. Kaip šis neretai vadinamas skaitmeninis triukšmas veikia mus ir kaip situaciją keisti? Laidoje įžvalgomis dalijasi socialinių tinklų reklamos agentūros „Caption“ kūrybos vadovė Viltė Švanytė bei LSMU Neuromokslų instituto klinikinis psichologas, mokslininkas Julius Burkauskas.

Ved. Karolina Panto

Jei klausotės šios laidos, didelė tikimybė, kad esate girdėję apie Marie Kondo – bent jau ankstesniuose epizoduose. Pasaulyje japonų tvarkymosi konsultantė išgarsėjo pristačiusi KonMari tvarkymosi metodą, kuris skatina tvarkytis ne pagal kambarius, o daiktų kategorijas, ir iš esmės pasilikti tik tai, kas kelia džiaugsmą. „Tačiau džiaugtis yra sunku, todėl kartais šį klausimą galima perfrazuoti į „Ar tai man vertinga? Ar tai – pakeliui?“, - sako tvarkymosi konsultantė Urtė Urbonavičienė. Su pašnekove kalbamės ir apie pasaulyje pamėgto Marie Kondo tvarkymosi metodo privalumus, ir apie trūkumus – jis sulaukė ir kritikos dėl reiklumo tvarkai, nepraktiškumo, ir net dėl to, kad skatina... vartotojiškumą.

Ved. Karolina Panto

Kaip kalbėti apie neįtikėtinai didelį perteklinio vartojimo mastą ir jo keliamas problemas taip, kad iš tiesų susimąstytume, ką tai reiškia, ir imtumėmės pokyčių kasdienybėje? „Jei sakysi: „Koks tu blogas, kad perki iš „Shein“, žmogus iškart norės atsikirsti. Todėl labai vengiu tokios retorikos“, - sako mokslo ir klimato žurnalistė, turinio kūrėja Agnė Tarailaitė. Laidoje pasvarstėme, kaip neįkyriai, bet įtaigiai, pasitelkiant faktus, o socialiniuose tinkluose dažnai ir humorą, kalbėti apie sudėtingas ir nepatogias vartotojiškumo bei tvarumo temas.

Ved. Karolina Panto

Naują, šiuolaikišką išvaizdą suteikti galima ne tik antikvariniams, bet ir dažnai lengva ranka kraustantis išmetamiems baldams, nors jie dar puikiai tinka naudoti. Taip sako šios laidos pašnekovė, baldų atnaujintoja Vainora Blaškevičiūtė, pati į šią sritį pasukusi po darbo biure ir ūkyje. Anot jos, kartais nauji baldai net nebūna tokie patvarūs, kaip senieji, o nusibodusį daiktą atnaujinti galima ir įprastomis namų sąlygomis – pavyzdžiui, pakeitus spintelės rankenas.

Ved. Karolina Panto

Ar pirktumėte drabužį su dėme? Šimtus tokių skelbimų galima rasti dėvėtų drabužių platformose – pardavėjai dažnai net nebando pašalinti dėmių, tiesiog priduria, kad tai padaryti „galės pirkėjas“. Istorijas surinkusi menininkė, tvarių iniciatyvų autorė Milda Paukštė jas ištyrė magistro darbe ir surengė parodą „Dėmė“. Anot pašnekovės, tokį požiūrį gali lemti ir itin greitas vartojimo ciklas, ir skalbimo praktikų stoka. Kodėl daugybės drabužių atsisakome neišnaudoję jų potencialo ir kaip šį požiūrį keisti? Apie tai – laidoje.

Ved. Karolina Panto

Daugelio požiūrį į daiktus visame pasaulyje pakeitė japonės Marie Kondo tvarkymosi metodas – pasilikti tik tai, kas teikia džiaugsmą. Dėmesio sulaukė ir kiti japoniški konceptai, skatinantys taisyti daiktus, vertinti jų netobulumus. Nors daiktai japonams svarbūs ir jie itin atsakingai jais rūpinasi, visgi, ne visuomet tai reiškia tvarkingą buitį. „Japonai turi mažai erdvės namuose – kartais tai ir priverčia labai kruopščiai rinktis daiktus“, - sako Tokijuje gyvenantis LRT bendradarbis, knygų apie Japoniją autorius Andrius Kleiva. Laidoje – pokalbis apie japonišką požiūrį į daiktus, jų taisymą, pernaudojimą ir ko galime išmokti.

Ved. Karolina Panto

Artėjant dar vieniems mokslo metams, vos užėjus į parduotuvę pasitinka kalnai mokyklinių prekių. Blizgantys ir gražūs daiktai su mėgstamais herojais atsiduria pirkinių krepšelyje, o vėliau beveik 80 proc. – sąvartyne. Tačiau specialistai sako, kad reikia kalbėti ne tik apie prekių prieinamumą, patrauklumą ar kainas, bet ir apie tai, kokį poveikį tai turi moksleiviams ir kaip pertekliniai daiktai gali riboti kūrybą ar net gebėjimą mokytis. Tai aktualu ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Apie visa tai laidoje kalbamės su aplinkosauginio švietimo edukacijų jaunimui organizatore, „9 zuikiai“ įkūrėja bei Europos klimato pakto ambasadore Sandra Galdikaite.

Ved. Karolina Panto

Pastaraisiais metais ypač socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo „nieko nepirkimo“ iššūkiai – kai metus arba kitą pasirinktą laikotarpį neperki nieko, kas nėra būtina. Mažiau drastiški sprendimai irgi populiarūs – pavyzdžiui, leisti sau įsigyti naujų daiktų, tačiau rinktis juos iš antrų rankų arba išsimainyti. Kas skatina žmones išsikelti sau tokį iššūkį ir ko tai išmoko? Patirtimis dalijasi Simona Voveriūnaitė, Kristina Einorytė Surplienė, Rūta Miškinytė, Timas Petraitis.

Ved. Karolina Panto