Viskas, ko (ne)reikia

Paskutinėje „Viskas, ko (ne)reikia“ laidoje – ankstesnių epizodų apžvalga ir labiausiai įsiminusios pašnekovų mintys, galbūt padėsiančios kurti sąmoningesnį santykį su daiktais vartotojiškumo kultūroje.

Ved. Karolina Panto

„Mano tikslas – kad daiktai ir detalės greičiau pasiektų tuos žmones, kurie galėtų įgyvendinti savo projektus arba idėjas“, - sako socialiai atsakingo verslo „Žalias vijoklis“ įkūrėjas Vidmantas Juodis. Ši iniciatyva kilo iš asmeninės patirties kraustantis ir matant, kiek daug daiktų ir medžiagų jau yra aplink mus. Pašnekovo siekis – skatinti žmones ne tik atsisveikinti su daiktais atsakingai, bet ir suteikti jiems antrą šansą bei prisiminti, kad visi daiktai turi paskirtį, tad kartais nepelnytai juos paverčiame atliekomis.

Ved. Karolina Panto

„Po karo žmonės manė, kad didesnis vartojimas sugrąžins JAV į vadinamąjį „aukso amžių“, - sako vartotojiškumą ir šiuolaikinės Amerikos istoriją tyrinėjanti Harvardo universiteto profesorė Lizabeth Cohen. Jos terminas „vartotojų respublika“ apibūdina pokarinės Amerikos visuomenės modelį, kuriame pilietiškumas ir ekonomikos augimas buvo grindžiami masiniu vartojimu. Kaip yra šiandien? Kodėl amerikiečiai iki šiol laikomi vieni didžiausių vartotojų pasaulyje? Apie tai – laidoje.

Ved. Karolina Panto

„Pokytis visada įmanomas, svarbiausia – realūs lūkesčiai, t.y., maži pokyčiai, ir lankstus nuoseklumas“,- sako neuromokslininkė, LRT RADIJO laidų autorė Laura Bojarskaitė. Anot jos, jei namų tvarkymosi našta slegia, tai galima keisti neskaudžiai: pavyzdžiui, kasdien skirti po 5 minutes apsitvarkyti, o ne valandą kartą per savaitę ar visą sekmadienį. Su mokslininke daugiau kalbamės apie tvarkymosi įpročių ugdymą, neperkrautų erdvių teigiamą poveikį smegenims, taip pat – kaip mus veikia skaitmeninis triukšmas ir ką daryti, kad namų erdvė mūsų smegenis džiugintų labiau.

Ved. Karolina Panto

„Maisto likučių ir nesuvalgytų produktų atsiranda, nes į parduotuvę einame alkani ir be produktų sąrašo“, - sako tinklaraščio „5 produktai“ kūrėja Roma Labžentė. Su pašnekove kalbame, kaip perteklinio vartojimo problema gali įsisukti į mūsų virtuvę ir ką daryti, kad maisto švaistytume mažiau, o likučius panaudotume kūrybiškai ir skaniai.

Ved. Karolina Panto

„Su namais yra kaip su žmonėmis – meilė turi užgimti tikėjime, kad taip, kaip yra, man jau pakanka, ir tada aš galiu gerinti, keisti, pildyti, bet be trūkumo jausmo“, - sako buities analitikė, architektė, interjero dizainerė Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė. Su pašnekove laidoje kalbamės, kaip suvokiame buities kasdienybę ir per tai kuriame santykį ne tik su savo namais, bet ir žmonėmis, kurie mus supa toje buityje, bei pačiais savimi.

Ved. Karolina Panto

Kraustymasis dažnai tampa gera proga kritiškai įvertinti turimus daiktus ir erdvę, kurioje gyvename arba kurioje netrukus gyvensime. Laidoje šįkart – istorijos žmonių, kurie gyvenamąsias vietas keitė ne vieną kartą. Pasikalbėjome, kaip kraustymasis formuoja santykį su daiktais, namais ir dar kartą pastebėjome, jog knygos – tai, su kuo besikrausant atsisveikinti būna bene sunkiausia. Savo patirtimis dalijasi menininkė Nomeda Marčėnaitė, LRT KLASIKOS vyresnioji redaktorė Rasa Murauskaitė-Juškienė, muzikos kūrėjas Dominykas Morkūnas, literatūrologijos doktorantė, suomių kalbos lektorė Radvilė Musteikytė.

Ved. Karolina Panto

„Kai kurie žmonės sako, kad reikia neprisirišti prie materijos, nesureikšminti daiktų. Tačiau aš sureikšminu daiktus, kuriuos turiu – jų nedaug, bet man jie labai reikšmingi“, - sako klimato žurnalistė, aplinkosaugos populiarintoja ir klimato iniciatyvų autorė Rugilė Matusevičiūtė. Iš Vilniaus persikrausčiusi į Druskininkus, išbandžiusi gyvenimą tik su 50 daiktų ir dabar mėginanti nepirkti nieko naujo iki vasaros, pašnekovė teigia, kad taip elgtis kiekvienam tikrai nebūtina – tereikia šiek tiek sąmoningumo, norint gyventi tvariau. Su Rugile pasikalbėjome apie darbą klimato srityje ir asmeninį santykį su daiktais bei kasdieniu vartojimu.

Ved. Karolina Panto

Kalbėti apie mirtį kartais vengiame. Tačiau švedų menininkė Margareta Magnusson, pasitelkusi skandinavišką humorą, kviečia šį pokalbį pradėti paprastai – jos knyga „Švelnus švedų priešmirtinio tvarkymosi menas“ yra apie namų priežiūros būdą, įkvepiantį iš anksto tvarkytis taip, lyg galėtum numirti bet kurią minutę. Taip išvengiama per visą gyvenimą prikauptų nereikalingų daiktų, kad jie po mirties netaptų našta artimiesiems. „Normalus žmogus visą gyvenimą ruošiasi tam, kad ne daiktai jį padaro „kažkuo“, o gyvenimas“, - sako švedų priešmirtinio tvarkymosi meno filosofija besivadovaujanti buvusi politikė, dėstytoja, mokytoja Aušra Maldeikienė. Kaip patys švedai šį konceptą pritaiko kasdienybėje, pasikalbėjome ir su dešimtmetį Švedijoje gyvenančia LRT bendradarbe Vaida Ražaityte.

Ved. Karolina Panto

„Šitas elgesys – apsipirkinėjimas – ilgainiui tampa ne apie daiktus, bet apie tai, kaip mes valdome emocinę būseną ir tvarkomės su kasdien patiriamu stresu“, - apie kompulsyvų potraukį pirkti arba oniomaniją sako medicinos psichologė, LSMU Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos doktorantė, jaunesnioji mokslo darbuotoja Agnė Stanytė. Laidoje kalbamės, kada noras pirkti nebūtinai reikalingus dalykus jau tampa rimta probema, kaip tai atpažinti ir padėti sau bei artimiesiems, jei jaučiame, kad įsisukome į šį užburtą pirkimo ratą.

Ved. Karolina Panto