„Šiandien etninės istorijos klausimai nebemadingi. Etninis antspaudas ant kultūros – nepageidautinas ženklas“, – sako monografijos „Aisčiai. Kilmė“ autorius, akad. prof. Eugenijus Jovaiša.

Kodėl žinomas archeologas taip dramatizuoja susiklosčiusią padėtį? Kas mokslinėje erdvėje į etninės istorijos mokslinių tyrinėjimų darbus apie baltus įneša painiavos? Kodėl dėl baltų arealo vyksta polemikos tarp įvairių šalių mokslininkų?

Anot mokslininkų, žinių gausa ne visada virsta žinojimu. Pastaruoju metu pastebimas baltų / aisčių kultūros supratimo siaurinimas. Prof. E. Jovaiša savo monografijoje „Aisčiai. Kilmė“ drąsiai pasikėsina į tradiciją, moksle galiojusią daugiau kaip šimtą metų. Nors sunkus darbas, pripažįsta kolegos, tyrinėti aisčių kultūros plėtrą senajame geležies amžiuje, tačiau archeologo E. Jovaišos gebėjimas į iškastus radinius pažvelgti plačiau, praplečia požiūrį į baltų arealą. Po archeologės, antropologės Marijos Gimbutienės apie baltus buvo kalbama ir norėta juos suvokti dabartiniame Lietuvos kontekste. Tačiau prieštaringi teiginiai šiandien kelia neišvengiamą būtinybę baltų arealo istoriją nagrinėti iš naujo, pažvelgiant į ją iš Lietuvos istoriografijos pozicijų, žvalgantis po pasaulį, ką naujo sako istorijos, archeologijos ir kalbinė mintis apie Vakarų baltų / aisčių ir jos kaimynų istoriją.

Knyga „Aisčiai. Kilmė“ – trilogijos pirmoji dalis. Netrukus galėsime džiaugtis elektronine jos versija.