15-ąją Kauno bienalę pakviestas kuruoti Adomas Narkevičius užčiuopė tai, kas neapčiuopiama – nepaklusnią, komplikuotą ir trapią dabartį su jos problemomis, lūkesčiais, susierzinimu, baime ir meilės troškimu. Paroda „Gyvenimas po gyvenimo“ veikia kaip muzikinis albumas, o jos viršelis – skirtingos Kauno erdvės, kuriose eksponuojamos parodos dalys įgyja skirtingą skambesį. Ar visos didelės parodos ir bienalės veikia pagal išmoktus formatus ir kokius idėjų, kuravimo ar žinių įrankius paliks ši Kauno bienalės versija? Apie dabartizmą, kaip jausmus ir protą, algoritmus ir meno taisykles persmelkiančią būseną kalbamės su kuratoriumi, menotyrininku, VDA doktorantu Edgaru Gerasimovičiumi.

Ved. Jogintė Bučinskaitė