Vasario 9-ąją minima Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena – Lietuva, Latvija ir Estija sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais. Tai istorinės ir praktinės svarbos įvykis Baltijos šalims ir Europai, stiprinantis viso regiono energetinę nepriklausomybę ir atsparumą. Visos elektros energijos jungtys su Rusija ir Baltarusija atjungtos visam laikui. „Lietuvos elektros sistema buvo priklausoma nuo Rusijos net 65 metus – daugiau nei pusę amžiaus.“ Rusijoje šis žingsnis kėlė isteriją – propagandistai skelbė ir tebeskelbia, kad Lietuva be Rusijos energetikos neišgyvens. Akivaizdu, kad priešininkams teko nusivilti: Lietuva ne tik išgyveno, bet ir jaučiasi ramiai. Vis dėlto, kokie iššūkiai energetikai kyla šiandien? Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad valdžia mažina paramą energetikos sektoriui, mažėja parama saulės elektrinėms, kyla pasaugojimo mokesčiai, baiminamasi, kad apskritai nusisukama nuo žaliojo kurso.Laidoje dalyvauja buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys, Lietuvos saulės energetikos ir kaupiklių asociacijos vadovas Andrius Karazinas ir energetikos viceministras Airidas Daukšas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Neseniai Strasbūre vykusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje europarlamentarai diskutavo dėl rezoliucijos, susijusios su LRT. Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas ragino užtikrinti, kad visi pakeitimai, liečiantys visuomeninį transliuotoją, teisiškai derėtų su Europos žiniasklaidos laisvės aktu.

Penkių frakcijų pasirašytoje rezoliucijoje pažymima, kad Europos Parlamentas griežtai pasmerkia bandymą politiškai perimti Lietuvos nacionalinį transliuotoją ir įspėja apie grėsmę demokratijai Lietuvoje. LRT nepriklausomumas įvardijamas kaip vienas esminių demokratijos, teisinės valstybės ir žodžio laisvės ramsčių, o politinis kišimasis, pasak dokumento, silpnina demokratinę atskaitomybę ir didina dezinformacijos bei korupcijos riziką.

Rezoliucijos antraštėje taip pat teigiama, kad tai, kas vyksta su LRT, kelia grėsmę demokratijai. Ši formuluotė sukėlė nemažą erzelį tiek politiniuose sluoksniuose, tiek visuomenėje. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius dokumentą pavadino valstybės žeminimu.

Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis ir politikos apžvalgininkas, psichologas Ginas Dabašinskas.

 

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Norint koordinuoti bendrus Europos gynybos projektus, tikslinga svarstyti Europos Sąjungos Saugumo Tarybos sukūrimą, trečiadienį Europos gynybos agentūros konferencijoje pareiškė Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius. Jis priminė, kad tokia idėja buvo svarstoma dar 2017–2018 metais, kai ją siūlė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pabrėždamas, jog tokia taryba galėtų koordinuoti ir vadovauti svarbiai Europos gynybos transformacijai. A. Kubilius ragino Europos Sąjungos valstybes nares imtis lyderystės gynybos srityje ir akcentavo, kad bendra gynyba būtų Europos stiprybė jėgos pasaulyje – pasaulyje, kuriame Europa taip pat turi tapti stipria, nors ir gerąja, milžine, skatinančia tarptautinę teisę ir bendradarbiavimą.Laidoje dalyvauja Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas, ginkluotės ir karybos ekspertas Darius Antanaitis ir diplomatas, ambasadorius, buvęs krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Beveik kas antras – 43,3 proc. – antroje pensijų pakopoje dalyvaujantis Lietuvos gyventojas planuoja iš jos pasitraukti, o beveik trečdalis jau apsisprendė atsiimtas lėšas investuoti, rodo gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, daugiausia apklaustųjų atsiimtas lėšas planuoja nukreipti investicijoms į įvairius fondus, akcijas, trečiąją pensijų pakopą ar kitus finansinius instrumentus – 31 proc. Šią kryptį dažniau renkasi vyrai (38 proc.) nei moterys (23 proc.), taip pat jaunesni nei 49 metų gyventojai. Po 16 proc. respondentų nurodė, kad kaupimo lėšas ketina panaudoti esamiems finansiniams įsipareigojimams padengti, pavyzdžiui, paskoloms ar lizingui, arba šiuos pinigus tiesiog laikyti banke.Laidoje dalyvauja investuotojas, „Milvas“ fondo valdytojas Tautvydas Marčiulaitis ir „Artea Asset Management“ fondų valdytojas Arvydas Jacikevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pasaulio ekonomika sėkmingai įveikė pirmąjį muitų kliūčių ruožą, tačiau šie metai nebus lengvesni, o paslydimo rizika išlieka didelė. Lietuva yra labai priklausoma nuo pasaulinių vėjų, tačiau 2026 metais jos ekonomikos augimas, prognozuojama, išliks sparčiausias regione, daugiausia dėl investicijų ir vartojimo augimo. Kartu Lietuva išsiskirs ir spartesniu kainų augimu, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai.„Europa išlieka sudėtingoje padėtyje – fizinė grėsmė iš Rusijos, aštrėjanti Kinijos konkurencija, politinis spaudimas iš JAV. Vis tik sumažėjusi infliacija, auganti perkamoji galia ir į rekordines žemumas nukritęs nedarbo lygis skatina gyventojų vartojimą. Greta to matome ir investicijų renesansą – iki šiol daugiausia mažesnėse euro zonos valstybėse, bet nuo šių metų taip pat ir Vokietijoje. Apskritai milžiniškos Vokietijos investicijos į gynybą ir infrastruktūrą gali turėti platesnio masto teigiamos įtakos Europos pramonei ir konkurencingumui“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis.„Swedbank“ prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas bazinių palūkanų normų nebemažins – jos turėtų išlikti ties 2 proc. riba bent iki kitų metų pabaigos.Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus universiteto mokslininkas, ekonomistas Algirdas Bartkus.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Kaip ir įprasta, kartą per mėnesį, penktadieniais, kalbiname nuolatinius Žinių radijo bičiulius ir rašome pošventinį kontrolinį. Kalbame apie emocinį nusileidimą po švenčių, realybės ir lūkesčių prieštarą, apie tai, kaip atpažinti ir suprasti savo būsenas šiandien, išlikti taikoje su savimi ir judėti toliau.

Laidoje dalyvauja psichologė, knygų autorė Ramunė Murauskienė ir kognityvinės elgesio terapijos konsultantas, lektorius Vaidas Arvasevičius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako įtariantis, kad prie dezinformacijos apie planuojamą Kapčiamiesčio poligono steigimą prisideda ir Rusija. Panašios pozicijos laikosi ir Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Bridikis – jo teigimu, Kapčiamiestis tapo propagandos taikiniu.Tarp protestuojančių prieš poligono statybas matyti asmenų, kurie neturi nieko bendra nei su šia geografine vietove, nei su jos gyventojais. Vis dėlto Kapčiamiestis – ne vienintelis Rusijos dėmesio objektas. Akivaizdu, kad propagandos grėsmes ir Kremliaus įtakos bandymus Lietuva jaučia nuolat.Apie tai kalbamės su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu Vilmantu Vitkausku ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento patarėja Aukse Ūsiene.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Geopolitinė situacija ir prieš kelerius metus įvestos sankcijos smarkiai apkarpė Klaipėdos jūrų uosto rezultatus, tačiau praėję metai, panašu, rodo ryžtingą atsitiesimą. Kokie Klaipėdos uostui buvo 2025-ieji? Kokie iššūkiai laukia šiemet? Kaip skaitmenizacija keičia uosto veiklą ir kokių pokyčių joje žada dirbtinis intelektas?Laidoje dalyvauja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ir Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė.Turinio integracija. Laida parengta bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Neseniai suėjo metai, kai JAV prezidentu buvo inauguruotas Donaldas Trumpas. Kaip ir buvo tikėtasi, naujojo prezidento kadencijos pradžią lydėjo ryškūs svyravimai tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Stebint Trumpo valdymą, dažnai sakoma, kad vienintelis dalykas, kurį galima prognozuoti, yra neprognozuojamumas. Viešojoje erdvėje pasigirsta ir sveikatos ekspertų raginimų JAV prezidentui pasitikrinti sveikatą, tačiau praktinių pasekmių tokios diskusijos kol kas neturi.Donaldo Trumpo politinę darbotvarkę lydi ir nuolatiniai teisiniai ginčai, tačiau jie, panašu, neturi reikšmingos įtakos jo veiksmams. Europoje tuo metu ieškoma tinkamos taktikos bendraujant su JAV prezidentu – nuo bandymų pataikauti iki siekio aktyviau priešintis. Vis dėlto vis dažniau sutariama, kad pasaulis atsidūręs lūžio taške.Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Neseniai vyko protesto akcijos dėl žodžio laisvės. Jose diskutuota, kaip ir kodėl politikai kėsinasi į nacionalinį transliuotoją ir kuo tai gali grėsti. Kalbos apie pavojų žodžio laisvei tęsiasi iki šiol. Vis dėlto, vertinant žodžio laisvės lygį Lietuvoje, akivaizdu, kad valdžiai tarnaujančios žiniasklaidos nėra, nebent pavieniais atvejais regionuose, kur politikams priklauso kai kurios žiniasklaidos priemonės. Žurnalistai dirba laisvai ir nevaržomai, o net ir tada, kai LRT administracija bando atriboti vieną ar kitą politiką nuo tiesioginio eterio, patys LRT žurnalistai tam pasipriešina.

Tačiau kiek iš tiesų žodžio laisvės yra mumyse pačiuose? Kiek šiandien žmonių, prieš ką nors pasakydami viešojoje erdvėje, susimąsto, ar verta? Ar nebūsiu pavadintas „vatniku“, nustumtas į paraštes, ar nebus užklijuota etiketė, apkaltinta prorusiškumu?

Laidoje dalyvauja viešųjų ryšių ekspertas Mindaugas Lapinskas ir tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.