Kaip ir kiekvieną paskutinį mėnesio penktadienį, taip ir šį, studijoje kalbiname nuolatinius Žinių radijo bičiulius - psichologę ir rašytoją Ramunę Murauskienę bei kognityvinės elgesio terapijos konsultantą ir lektorių Vaidą Arvasevičių. Šį kartą kalbėsime apie pasimatymus per 40 metų. Tiek moterys, tiek vyrai sako, jog su metais ir patirtimi susirasti partnerį yra sunkiau. Ar neturėtų būti atvirkščiai? Ar veikia pažinčių programėlės? Kokias klaidas daro suaugę vienišiai? Kodėl lipame ant tų pačių grėblių? Ar su metais didėja cinizmo? O gal su metais tampame labiau pasileidę? O kaip dar neužaugę vaikai? Ar jie trukdo naujo partnerio paieškoms? Ar pasimatymai su vaikais galimi? Ar reikia laiko, kad naujus draugus parodytumėm vaikui?

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

LVŽS prisijungimo prie valdančiosios koalicijos derybos vyko ilgai ir sunkiai. Valstiečiai atsinešė daugiau nei 40 reikalavimų. Po kiekvieno susitikimo su derybininkais valstiečiai nedaugžodžiavo. Taip ir liko ne iki galo aišku, kiek jų reikalavimų buvo patenkinta. Kai kurie jų liko nusivylę – nepavyko susitarti dėl svarbių dalykų, pavyzdžiui, mokesčių reformos. Kaip ten bebūtų, pirmadienio popietę naują valdančiąją daugumą suformavę socialdemokratai, „Nemuno aušra” ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija pasirašė koalicinę sutartį. Joje partneriai išskyrė klausimus, kuriais sutarė nesutarti. Pavyzdžiui, tarp tokių klausimų yra partnerystės įteisinimas, reprodukcinės sveikatos įstatymas ar teisinės neliečiamybės atsisakymas savu noru.Tad, kiek sklandus bus naujosios valdžios darbas?Diskutuoja socialdemokratas Algirdas Sysas, LVŽS frakcijos narys Ignas Vėgėlė, „Nemuno aušros“ atstovas Robert Puchovič. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Mokyklos ruošiasi pasitikti mokinius, mokytojai vėl gilinasi į programas, po vasaros ruošiasi pamokoms. Vyriausybės griūties peripetijose viešoji erdvė visai pamiršo, kad tuoj laikas į mokyklėlę. Tiesa, profsąjungos primena, kad mokytojų algos vis dar netenkina. O kaip reikalai su vadovėliais, programomis? Ar viskam pasiruošta? Ar vėl mokysime mokinius taip, kad metų gale prie egzaminų rezultatų reikės pridėti po dešimt balų?Diskutuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.  

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Rugpjūčio 23 d. Minime Baltijos kelio dieną. 1989 m. rugpjūčio 23-ąją įvykęs Baltijos kelias – vienas įspūdingiausių naujosios Lietuvos istorijos epizodų. Šią dieną lietuviai, latviai ir estai drauge susijungė į 600 km besitęsusią žmonių grandinę ir taip pademonstravo visam pasauliui, kad yra pasiruošę taikiai kovoti dėl nepriklausomybės.Kur mus atvedė Baltijos kelias? Kokiu greičiu judame pirmyn? Kaip keičiasi politika ir politikai?Laidoje dalyvauja Nepriklausomybės akto signatarai Aleksandras Abišala, Mečys Laurinkus ir Vytautas Plečkaitis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Pastaraisiais dešimtmečiais vyravo švelnus vaikų auklėjimas. Tačiau vaiko raidos specialistai kaltina šį auklėjimo būdą dėl kai kurių Z kartos problemų suaugus. Tyrimai rodo, kad jaunimui dabar sunku prisitaikyti darbe todėl, kad jų tėvai niekada jiems nesakė „ne“ ir kenčia nuo depresijos ir nerimo todėl, kad jų tėvai sprendė visas jų problemas. Vis dažniau pradedama svarstyti, ar nereikia kitaip žiūrėti į vaikų auklėjimą.Leidinys „Wall Street Journal“ rašo, kad pradeda plisti FAFO auklėjimo stilius, grindžiamas idėja, kad tėvai gali prašyti ir įspėti, bet jei vaikas pažeidžia taisykles, mama ir tėtis netrukdo jam patirti pasekmes. Nepasiėmei lietpalčio? Eik namo per lietų. Nenorėjai kiaušinienės vakarienei? Ištverk iki pusryčių. Vėl palikai žaislą ant grindų? Eik ieškoti šiukšliadėžėje.Diskutuoja: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė ir „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė-Jasiulionė.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Po to, kai atsistatydino premjeras, prasidėjo naujas valdžios formavimo maratonas. Socdemai ilgai ieškojo naujo kandidato į premjerus. Juo tapo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Ruginienė. Bet čia tik pradžia, prezidentas neskuba tvirtinti kandidatės. Kol kas tik kalbasi. Apie ką, sunku pasakyti. Bet, matyt, ir apie skeletus spintoje. O jie jau po truputį ima lįsti tai ten, tai šen. Jei prezidentas pritars kandidatūrai, laukia naujas etapas: ministrų kabineto formavimas, vyriausybės programos tvirtinimas, koalicijos paieškos. Opozicija gal ir palaikytų naują premjerę, bet reikalauja, kad „Nemuno aušros" nebūtų koalicijoje. Taigi, politinis ruduo bus įdomus.Diskutuoja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Lauras Bielinis ir Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Net ir esant sudėtingoms geopolitinėms aplinkybėms, šių metų Klaipėdos jūrų uosto rodikliai šovė į viršų – vien per pirmąjį pusmetį perkrauta beveik 19 mln. tonų krovinių – augimas pasiekė 16 procentų. Viena vertus, tai atspindi vartojimo mastą bei šalies ekonomikos būklę. Anot uosto, tai rodo, kad sprendimas sunkiais periodais neįšaldyti svarbių projektų ir investicijų į uosto modernizaciją duoda naudą.Kodėl svarbu nesustoti ir vystyti jūrų uostą? Kokį vaidmenį uostas atlieka pritraukiant investicijas į Lietuvą ir apie kitas naudas valstybei bei saugumą – šioje „Atviro pokalbio laidoje“.Apie tai – pokalbis su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės vadovu Eimantu Kiudulu.Laida parengta bendradarbiaujant su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Dešiniojo sparno istorikas Karolis Nawrockis davė prezidento priesaiką Lenkijos Seimo rūmuose. Naujasis prezidentas prieštarauja Ukrainos siekiui tapti NATO nare. Nors tikina, kad Lenkija toliau rems Ukrainą, jis kritikuoja lengvatas, teikiamas pabėgėliams. K. Nawrockis taip pat nori stiprinti sienos kontrolę su Vokietija, siekdamas stabdyti migrantų srautus. Jis yra išreiškęs norą, kad Berlynas turėtų sumokėti Lenkijai karo reparacijas. Politiniu idealu K. Nawrockis laiko Donaldą Trumpą, kuris, regis, taip pat žvelgia į naująjį kaimyninės šalies prezidentą palankiai. Pats K. Nawrockis anksčiau buvo kaltintas ryšiais su gangsteriais ir kraštutinėmis dešiniosiomis grupuotėmis. „Pirmiausia Lenkija, pirmiausia lenkai" – toks buvo jo rinkiminis šūkis. Tačiau ar K. Nawrockio politinėje vizijoje atsiras vietos Lietuvai? Ar turėtume nuogąstauti dėl senųjų istorinių ginčų atgimimo? Ir kaip Lietuvai seksis megzti santykius su naujuoju Lenkijos vadovu?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dr. Mariusz Antonowicz, Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai: Remigijus Motuzas ir Žygimantas Pavilionis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Socialdemokratai išsirinko Vyriausybės galvą. Ar sprendimui pritars prezidentas? Kokios valdžios tikėtis? Ar gali būti keičiami koalicijos partneriai? Kaip naujoji lyderė Inga Ruginienė valdys vidaus politiką ir ko tikėtis užsienio politikoje?Laidoje dalyvauja buvęs socialdemokratų vicepirmininkas, politologas Liutauras Gudžinskas ir politikos apžvalgininkas Linas Kontrimas. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai kritikuoja kai kuriuos krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės veiksmus. Dalis komiteto narių, įskaitant ir pirmininką Giedrimą Jeglinską, kelia klausimus dėl D. Šakalienės ir karinės žvalgybos vado santykių, dėl oro gynybos, braziliškų karinio transporto lėktuvų įsigijimo bei anoniminio laiško, kuriame esą teigiama, kad ministrė prašė apsaugos.Visgi stebint Lietuvos politinę padangę, susidaro įspūdis, kad konfliktai tarp NSGK ir Krašto apsaugos ministerijos yra tarsi užprogramuoti: vieni kritikuoja, kiti atsako, o jei jau prireikia keisti ministrą – dažnai pasirenkamas NSGK pirmininkas.Kodėl kyla konfliktai dėl krašto apsaugos – net ir tarp valdančiųjų? Ar ši sritis kuo nors išskirtinė? O gal problema ta, kad krašto apsaugos viziją ir prioritetus politikai dažnai mato skirtingai?Laidoje dalyvauja buvę krašto apsaugos ministrai, konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, socialdemokratas Tomas Martinaitis. 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.