Auga ir balkone

Alytaus rajone su šeima gyvenanti Joana Vencevičienė balkono daržą puoselėja jau kone šešerius metus. Jame dera daržovės, uogos, prieskoniniai augalai, o šiltuoju metų sezonu balkone būna ir nemažai kambarinių augalų. Joana prisimena, kad meilę augalams pajautė ne iš karto, tam prireikė laiko.
Ilgametę balkoninių gėlių pardavimo patirtį turintis Miroslavas Kolenda sako, kad, kai pradėjo savo veiklą, balkoninės gėlės nebuvo tokios populiarios kaip dabar. Anot Miroslavo, balkonus galime puošti ištisus metus.

Įvairias auginimo formas balkone išbandžiusi Jūratė Grybaitė Baliulė sako, kad priimtiniau jai auginti dekoratyvinius, o ne valgomus augalus, daržoves, nes į jas akimirksniu taikosi kenkėjai, kurie viską ragauja pirmieji. Balkone turint įvairių augalų ir lesyklėlę ištisus metus netrūksta veiksmo, atskrenda paukščiai – lesa, pešasi.
,,Vabzdžio pastogė“ įkūrėjas Vaidas Milikauskas sako, kad kiekvienas galėtume prisidėti prie gamtos išsaugojimo vabzdžiams įkuriant namukus. Net ir balkone tai gali tapti gera alternatyva ginantis nuo kenkėjų, pritraukiant apdulkintojus.

Farmacijos ir aplinkos inžinerijos studijas baigęs Mindaugas Rutalė iš Vilniaus socialiniuose tinkluose save pristato kaip miesto sodininką. Mindaugo balkone dera net 10 skirtingų rūšių pelargonijų, auga nasturtės, serenčiai, vertingi vaistiniai ir prisiminimus įprasminantys augalai, kaip kad pušelės, išaugintos iš sėklų, parsivežtų iš Kuršių nerijos. Mindaugas kviečia atisakyti stereotipo, kad gėlių auginimas ar sodininkavimas yra moteriška veikla.

Apželdinimo studijas baigusi, dėstytoja ir dar sporto trenere dirbanti klaipėdietė Dovilė Čiegienė savo balkone, kurį vadina žaliuoju kambariu, sukūrė tikrą augalų pasaką. Augalai derinami ne tik estetiškai, bet ir siekiant apsisaugoti nuo kenkėjų. Dovilės balkone ir vabzdžių viešbutis, kuris vaikams yra gamtos tyrinėjimo šaltinis.
Psichoterapeutė, knygos ,,Gamtos terapija“ autorė Giedrė Žalytė sako, kad žalia ir mėlyna spalva žmogui turi raminantį, harmonizuojantį poveikį, tad savo aplinkoje susikūrus žalią plotelį, galima patirti ir gamtos terapiją. Giedrė sako, kad esmė yra ryšio kūrimas, kurį galima sukurti ne tik su žmonėmis ar gyvūnais, bet ir su augalais.

Vilniaus senamiestyje balkono daržą puoselėjanti Justė Eidintaitė augina ne tik lietuviškus, bet ir meksikietiškų veislių augalus. Moteris daržininkauja ne tik balkone, bet ir pakeliamose lysvėse Verkiuose. Didžiausias šios veiklos tikslas yra atrasti harmoniją tarp žmogaus veiklos ir gamtos procesų.
Apie tai, ką svarbu žinoti žmonėms, norintiems kurti bendruomeninius daržus šalia savo gyvenamos vietos, papasakos Vilniaus miesto savivaldybės Kraštovaizdžio architektūros poskyrio vyriausioji specialistė Aušra Sičiūnienė.

Jau daugelį metų buto balkone ir ant palangių senjorų Fainos ir Česlovo Grobštunovičių šeima augina įvairias daržoves: pomidorus, agurkus, paprikas, svogūnų laiškus. Kai pradeda nokti savi pomidorai, jų parduotuvėje pirkti nebetenka, o kaip juokauja Faina agurkų šaltibarščiams tikrai pakanka. Pomidorų daigais šeima apdalino ir kaimynus, o štai vaikams visada įdeda balkone ar ant palangių užaugintų pomidorų ir agurkų.

Politikos mokslus baigusi Elena Arnatkevičienė dirba kariuomenėje Geležinio vilko brigados štabe, o laisvą laiką skiria auginimui tiek balkone, tiek sode. Savo veiklą socialiniuose tinkluose pavadinusi Saulės sodeliu moteris sako, kad balkone galima ne tik užsiauginti norimų daržovių, uogų, bet ir susikurti jaukią poilsio erdvę.
Žolininkė, rašytoja Giedrė Bružienė sako, kad balkone galima užsiauginti ir vaistinių augalų, naudingų ne tik žmogui, bet ir augintiniams. Vaistinis gelsvis ir vaistinis šalavijas leis sustiprinti sveikatą, o štai paprastieji varpučiai labai tiks augintiniams.

Vilniuje gyvenančiai Gailei Surkevičiūtei daržininkavimo patirtys nėra naujos. Tiesa, dabar ji daržą puoselėja balkone ir daugiausia augina smulkius pomidoriukus ir juokauja, kad valgo juos kaip uogas. Balkonas ne tik auginimo erdvė, bet ir galimybė atgauti jėgas po darbų ligoninėje.
Tradiciškai žemę dirbantys ūkininkai susiduria su begale rizikų, tačiau jų nepavyksta išvengti ir auginant balkone. Internete įvairiose grupėse galima pastebėti žinutes apie tai, kur žmonės klausia, o kas gi nutiko pomidorams? Kokios dažniausios jų ligos ir kaip jų išvengti, kalbės Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė Sonata Kazlauskaitė.

Trečią sezoną daržą balkone puoselėja Milda Vrubliauskaitė iš Kauno. Kaip pati juokauja, niekuomet neįsivaizdavo, kad norėsis ką nors auginti ir tuo labiau balkone, bet turguje pamatytas pomidoro daigas, skirtas balkonui, sudomino, o po to viskas jau tik plėtėsi. Daug naudingų daržininkavimo patarimų Milda gauna iš mamos.
Kas bebūtų balkonas – sandėliukas ar daržas, svarbu žinoti, kad jo apkrova irgi turi limitą. Kaip daržininkauti balkone, kad konstrukcija bėgant laikui nebūtų pažeista, komentuos Vilniaus Gedimino technikos universiteto – VILNIUS TECH Statybos fakulteto, Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros docentas dr. Arnoldas Šneideris.

Drąsiai į balkoninės daržininkystės atradimus nėrė vilnietė Santana Markūnaitė. Savo tinklaraštį instagrame pavadinusi Valgoma_ nevalgoma moteris balkone augina gausybę įvairių daržovių, uogų, vaisių ir gėlių. Šį sezoną Santana nusprendė auginti ir bulves, moliūgą bei arbūzą. Ar iš balkone augintų bulvių bus cepelinų, dar laikas parodys.
Kauno rajone ūkį ,,Daigų pasaulis“ puoselėjantys Odeta ir Gediminas Rimkevičiai turi ką pasiūlyti balkoninės daržininkystės atstovams. Anot Odetos Rimkevičienės, balkone drąsiai galima auginti tiek gervuoges, serbentus ar avietes, tiek skirtingų rūšių pomidorus, agurkus, paprikas ar baklažanus.