Be kaukių

„Niekados nebūčiau pagalvojęs, kad man teks gyventi tokį įdomų gyvenimą. Būdamas mažas vaikas aš labai daug piešiau. Piešiau ne dešimtimis, o šimtus piešinių, nes norėjau pabėgti nuo realybės“, – kalba kino režisierius Saulius Baradinskas, augęs Pašilaičių mikrorajone, o šiandien kuriantis miuziklą „Betono muzika“. Pokalbis apie menininko jautrumą, architektūros studijas, darbą, bendražygius, Ameriką ir svajones, kurios pildosi.
Ved. Gerūta Griniūtė

„Kodėl mane turi perrengti, dažyti? Kodėl turiu būti dėmesy?“ – šie klausimai pradėjo kilti aktorei Elžbietai Latėnaitei, kuri, supratusi, kad nebemyli vaidybos, iš lėto atsitraukė nuo jos. Dabar pagrindinė jos veikla – rašymas, kuriame jaučiasi kūrybiškai išsipildžiusi. Laidoje „Be kaukių“ kūrėja pasakoja savo kūrybinę kelionę nuo aktorystės iki rašymo, polinkį į kraštutinumus, prisimena savo patirtis sektos požymių turinčiame judėjime ir vadavimąsi iš jo.

Ved. Indrė Kaminckaitė

„Mes dažnai šią veiklą vadiname muzikos eksportu, bet per devynerius savo veiklos metus centre galiu suprasti, kad tai vis dėlto nėra apie pardavimus, tai labiau yra apie partnerysčių kūrimą ir ilgalaikį bendradarbiavimą“, – apie šiemet 30-metį mininčio Lietuvos muzikos informacijos centro veikimą kalba jo vadovė Radvilė Buivydienė. Pokalbis „Be kaukių“ apie centro augimą, pasaulio muzikos rinką, kovingą prigimtį ir dirbtinį intelektą kūrybos lauke.
Ved. Gerūta Griniūtė

„Mano svajonė buvo apjungti žmones ir meną, o taip pat – atnešti į Lietuvą senąsias galerijų tradicijas“, – kalbėdama apie galerijos „Drifts“ įkūrimą pasakoja menotyrininkė, galerininkė Jolanta Chockevičiūtė-Laurent. Šiais metais ji kuravo Vilniaus galerijų savaitgalį, kurio programoje netrūko ir netikėtų meno erdvių. Pačios Jolantos teigimu, netradicinės meno erdvės atsiranda iš pačių menininkų poreikio rodyti savo kūrybą.
Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie prabangą pažinti šiuolaikinį meną, kuris kalba apie šiuolaikinį pasaulį, pašnekovės vingiuotą kelią dabartinės profesijos link, menui vis atviresnę visuomenę, moterų menininkių palaikymą ir muziką, kurios tam tikrus elementus, galerininkė atsineša ir į savo veiklas vizualiųjų menų pasaulyje.
Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

„Bažnyčia toliau nereaguoja, bet dabar visuomenė yra kur kas aktyvesnė ir daugiau reikalaujanti“, – sako menininkas Denisas Kolomyckis. Vaikystėje jis patyrė kunigo seksualinį priekabiavimą, prieš penkerius metus surengtoje parodoje atvirai dalijosi šia istorija. Tuomet kūrėjas sulaukė religinių fanatikų replikų neteršti bažnyčios vardo, kitaip bus nuteistas. Šiandien, anot Deniso, visuomenės požiūris į katalikų bažnyčios pedofilijos šešėlius jau griežtesnis. Laidoje „Be kaukių“ Denisas Kolomyckis pasakoja apie įgrisusią kenčiančio menininko klišę, varginantį socialinį neteisingumą, feministinį požiūrį formavusią stiprią mamą ir tramplyną pasaulėžiūroje nutiesusį Joną Meką.
Ved. Indrė Kaminckaitė

„Nežinau, ar todėl, kad 9-oji simfonija turi politinį atspalvį ir turėjo visus tuos šimtmečius, per kuriuos egzistuoja, ar dėl Beethoveno asmenybės ir to gyvenimo kelio, apie kurį esu skaitęs ir kuris man buvo įdomus – kiek žmogui teko iškentėti, patirti, bet galiausiai prasiskleisti ir pačiomis gražiausiomis spalvomis“, – svarsto politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, paklaustas, kodėl jam svarbu Ludwigo van Beethoveno 9-ąją simfoniją klausytos gyvai Vilniuje ir Londone. Pokalbyje „Be kaukių“ – apie Lino Kojalos gyvenimo kryptį nulėmusį susitikimą su prezidentu Valdu Adamkumi, aistrą futbolui, muzikinių dėžučių kolekciją, Europos sąjungą kaip vienintelį kelią Europai nors kiek būti vieningai.

Ved. Gerūta Griniūtė.

Tadas Kazakevičius – vienas žymiausių viduriniosios kartos Lietuvos fotografų, kurio ciklai „Tai, ko nebebus“, „Tarp dviejų krantų“ įvertinti prestižiniais apdovanojimais, tokiais kaip World press Photo, Leica Oskar Barnack, ZEISS, kurio nuotraukas publikuoja užsienio žurnalai ir eksponuoja tarptautiniai festivaliai. Beveik prieš metus Tadas Kazakevičius įgyvendino savo svajonę – atidarė Vilniaus fotografijos namus, kuriuose kartu su žmona fotografe Mariam Abshilava kuria laisvą erdvę norintiems įsimylėti fotografiją. Apie pirmąjį fotoaparatą ir žmonių istorijas, apie tai, kodėl maža detalė gali papasakoti daugiau negu portretas, apie tremties pasakojimų ciklą ir daug kitų istorijų – pokalbyje su T. Kazakevičiumi.
Ved. Jolanta Kryževičienė

„Aš paraleliai ir Pranės Dundulienės „Pagonybę Lietuvoje“ skaitau, ir Vydūno misterijas tyrinėju, bet labai daug įkvėpimo matau ir japonų kultūroje. Man patinka jungti keistus dalykus kūryboje“, – pasakoja kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.
Laidoje „Be kaukių“ – pokalbis apie Agnės Matulevičiūtės norą įkurti kompozitorių rankraščių muziejų, japonišką feminizmą, iš atminties ištrintas deives ir moterų padėtį muzikos pasaulyje.

Ved. Indrė Kaminckaitė

Vilniaus senajame teatre tris dienas viešės Estijos „Südalinna“ teatras, kuris parodys režisieriaus Elmo Nüganeno spektaklį „Dievų aušra“, sukurtą pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Tai pasakojimas apie Ukrainos karą, apie režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūtį, kare artimiausiųjų netekusių moterų istorijos. Pastatytas estų ir rusų kalbomis spektaklis tapo tikru Estijos visuomenės socialiniu tyrimu: į spektaklį plūdo estai, bet buvo pustuštės rusų kalba vaidinamo spektaklio salės. Apie naują spektaklį, apie darbą Rusijoje ir jos didžiąją kultūrą, teatro kovas ir išvarymą iš Lietuvos teatro – pokalbis su prozininku, dramaturgu, Nacionalinės premijos laureatu M. Ivaškevičiumi.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Čia mano šaknys, čia mano kalba, čia daug artimų žmonių“, – kalbėdama apie esminį jausmą grįžus koncertuoti į Lietuvą pasakoja tarptautinio garso dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Su visais svarbiausiais pasaulio orkestrais dirbanti menininkė teigia, jog kiekvienas jų yra savą charakterį turinti bendruomenė. Apie vaikystę, praleistą kartu su tėvais koncertų užkulisiuose, iš mamos ir tėčio, šviesaus atminimo Romualdo Gražinio perimtas pamokas, kintantį santykį su dešimtmečiu jaunesne seserimi, pianiste Onute Gražinyte, su kuria vis dažniau kartu pasirodo vienoje scenoje, ir buvimą mama, tęsiant įspūdingą dirigentės karjerą.

Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė