Vakaras su knyga

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.
Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.
Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Jonas Mekas. Nervuoti dienoraščiai „Žmogus be vietos“. Išleido leidykla „baltos lankos“.
Šis dienoraštis apima maždaug dešimties metų laikotarpį: nuo 1944 iki 1954 metų, kur svarbiausias dėmesys skiriamas iš gimtojo krašto pasitraukusio žmogaus situacijai. Kaip ir savo filmuose, Mekas sąmoningai naikina ribą tarp fikcijos ir dokumentikos – į asmeninių patyrimų aprašymą įsiterpia eilėraščių, esė gabaliukai. Atskiras šio dienoraščio atkarpas galima laikyti savarankiškais kūriniais. Pasakotojas šioje knygoje beveik nereiškia asmeninių emocijų, yra užėmęs stebėtojo poziciją. Jis kinematografiniu principu fiksuoja kasdienybės detales, pokalbių nuotrupas, šitaip atkurdamas unikalią vadinamųjų DP stovyklų pirmųjų metų emigracijoje atmosferą. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla
Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Homeras. „Odisėja“. Vertė Antanas Dambrauskas, išleido leidykla „Vaga“. Žymioji „Odisėja“ – epinė poema priskiriama Homerui, susidedanti iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 himnus. Manoma, kad poema sukurta po Iliados, VIII a. pr. m. e. pabaigoje. „Odisėjoje“ pasakojama kaip po Trojos karo namo grįžta Odisėjas, Itakės karalius. Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Tadeusz Konwicki. „Baina“. Vertė Vidas Morkūnas, Išleido leidykla „Odilė“.
„Baina“ nukelia mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą, gyvenamą aistringų, paslaptingų, su likimu besigrumiančių žmonių. Tai jaudinantis pasakojimas apie rašytojo močiutę – bajoraitę Heleną Konwicką ir jos nepaprastą meilę. Stiprūs jausmai, laiko rėmus griaunantys istorijos paveikslai, pasakotojo vaizduotės žaismė ir atjauta kenčiantiems personažams – visa susilieja į kerintį poetinį audinį. Knygos ištraukas skaito aktorė Jolanta Dapkūnaitė.