Ne tik Maironis žavėjosi Medvėgaliu, Žemaitijos kalvų karaliumi, kurio archeologinį ansamblį sudaro net 7 kalvos. Žavėjosi ir kryžiuočiai šio kalno grožiu ir didybe. Apie ką kalbėjome kalno viršūnėje? Sužinosite laidoje. Karūžiškės dvaro savininkas Antanas Ivinskis ir prigimtinės žemdirbystės bei raitininkystės tradicijų puoselėtojas Marijus Čekavičius, du žemaičiai, diskutuos dėl vietovardžių, aplankysime Medvėgalio atšlaitėje Karūžiškių dvaro kapines, partizanų žeminę – Vlado Montvydo-Žemaičio vadavietę ir perskaitysime akmenyje iškaltus jaunos partizanės Irenos Petkutės-Neringos žodžius – ATIDUOK TĖVYNEI, KĄ PRIVALAI

Tremtinės, tautos kančių metraštininkės Dalios Grinkevičiūtės namas-muziejus duris atvėrė Laukuvoje. Kultūrinės veiklos vadybininkė Elena Jankauskienė.

Vytogalos kaime, Šilalės krašte, atstatytoje troboje ir klėtelėje įkurtas lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejus. Kaip iš varganos lūšnos išėjusiam jaunuoliui pavyko „prasimušti į žmones“ Amerikoje? Mintimis dalijasi muziejininkė Lina Gudeliūnienė.

Marijus Čekavičius nuo Kražių, Skurzdelynės vienkiemyje, puoselėja prigimtinę žemdirbystę, tęsia raitininkystės tradicijas. Su žemaitukais ir raiteliais žada pasiekti Vilnių.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kam patinka miesteliai ir jų praeitis – Šėta kaip tik Jums!

Audronė Pečiulytė, istorijos mokytoja, Šėtos gimnazijoje su moksleiviais puoselėja mokyklos muziejų, kuriame gausu medžiagos ir apie miestelio istoriją. Šėta istoriniuose šaltiniuose minima nuo 14 a. Po miestelį ir jo apylinkes keliaujame su A. Pečiulyte.

Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre naujovė – interaktyvus žemėlapis. Visiems galima susipažinti su lankomais paveldo objektais, pažintiniais takais ir kitomis vietomis. Aprašymas, nuotraukos ir garso įrašai pateikiami lietuvių, latvių ir anglų kalbomis. Tytuvėnų regioninio parko grupės patarėjas Vytautas Stonys.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Palūšę, vienos gatvės kaimą, galima pervažiuoti per 40 sekundžių. Tačiau turistams, svečiams iš Lietuvos ir užsienio tikrai turi ką pasiūlyti, kuo nustebinti. Vietos bendruomenė – stipri ir aktyvi, kaime dera tradicijos ir inovacijos, supa kerinti gamta ir gausa paslaugų.

Apie Palūšę – Ieva Šimkutė iš Ignalinos rajono turizmo informacinio centro, Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojai Sigutė Mudinienė, Giedrė Šukytė, Linas Stanaitis, sodų iš augalų kūrėja Inga Šidlauskienė, turistinės kultūrinės erdvės „Žvejo krantas“ vadovas Linas Perveneckas, tarptautinio festivalio „Water Music Lietuva“ vienas iš organizatorių Justinas Stanislovaitis ir „Aukštaitijos laivai“ savininkas Rimvydas Grušnius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Molėtų kraštas žada smagią ir turiningą vasarą. Vilioja molitu – Molėtų valiuta, kuri radosi nuo vieno pono, išmėčiusio pinigėlių maišą po ežerus, miškus ir žvaigždžių takus.

„Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“. Knygos autorė Anželika Laužikienė rašo, kad receptus rinko iš senųjų gaspadinių pasakojimų ir etnografinės medžiagos. Tai ne tik tradicinis lietuviškas gastronominis paveldas, bet ir žydų bei Molėtų rajone nuo seno gyvenančių sentikių bendruomenės virtuvės patiekalai. Anželika kviečia į beigelių kepimo edukaciją. Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose.

Daiva Kulienė, Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė, prabyla tarmiškai ir pasakoja apie Molėtų pradžią bei šiandieną.

Molėtų viešbučio savininkas Stasys Vytas prisiekęs molėtiškis. Į svetimus kraštus važiuoja pasižmonėti, bet niekur geriau neranda...

Netoli Videniškių yra Duobužių kaimas, kuriame sodybą puoselėja matematikas Ričardas Kudžma. Labai netikėta, bet matematikai tikri romantikai! Ričardas medituoja ant suolelio prie rožių, žengdamas per slenkstį ranka braukia diemedžio šakelę, mokosi naujų kalbų ir kuria... Kuria matematinius ženklus iš akmenų. Siekia, kad sodyba patektų į Molėtų krašto turizmo žemėlapį.

Naktis Molėtuose po žvaigždėtu dangumi! Astronomas, edukatorius Saulius Lovčikas turi teleskopą, važinėja po Lietuvą ir pasakoja apie žvaigždes.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Anykščiai pasiruošę naujam turizmo sezonui – keliausime ir atrasime lėtai, derinsime poilsį ir darbą!
„Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė.

Anykščių turizmo klasteris po vienu stogu subūrė amatininkus, kulinarus, muziejininkus. Radosi erdvė be darbo gyventi negalintiems „poilsiautojams“. Viskas tinka ir dera vienoje erdvėje.

Apie kūrybines veiklas mintimis dalijasi Jausmų muziejaus įkūrėjai Monika ir Justas Tekučiai bei Lina Timukaitė.

Karvelių namai – ypatinga vieta, kurią pamėgo mecosopranai. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio– Žukausko memorialinio muziejaus krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius primena Karvelių šeimos istoriją.

Tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai, pynėjai iš vytelių, kviečia užsukti į Pintinių muziejų.

Desertų kūrėja bei kepėja Ingrida Matiukaitė Lisauskė gamina su meile ir dalijasi atradimais.

Darbostogos! Pasirodo – darbą galima derinti su poilsiu. Apie galimybes kalba Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė.

Aukštaitijos siaurukui – 125 metai! Darius Liutikas, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius, kviečia pavažiuoti iki Anykščių menų inkubatoriaus. Menostogos – naujai užgimusi veikla. Plačiau – Anykščių menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė, keramikė Ramūnė Pranckevičiūtė ir menininkė Ida Grigonė.

Ir dar apie vieną atradimą Mačionių kaime. Šveicarų pora taip pamilo Anykščių kraštą, kad nusprendė apsigyventi ir ant Rubikių ežero kranto pastatė viešbutį su restoranu „Palaima“. Gyvenimu džiaugiasi ne tik šeimininkai, bet ir darbuotojai. Restorano vadovė Milena Jurkėnaitė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Molėtų kraštui šie metai ypatingi. Po 600 metų į Lietuvą grįžta palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijos.

Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje mintimis apie piligriminę kelionę nuo Giedraičių iki Videniškių dalijasi Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis Kazlauskas. Videniškių vienuolyno muziejuje naujas ekspozicijas pristato muziejininkė Kristina Degutienė, edukatorė Esmiralda Žalalienė supažindina su natūralių smilkalų gamybos edukacija.

Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos istorijos mokytoja, Giedraičių krašto muziejaus vadovė Donata Vertinskienė renka medžiagą apie miestelio istoriją, žmones.

Ilgametė Prano Gudyno restauravimo centro molbertinės tapybos restauratorė Teresė Blažiūnienė grįžo į gimtuosius namus ir rūpinasi šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia bei palaimintojo Mykolo Giedraičio atminimu.

Giedraičiai šiandien – seniūnas Vilius Nalivaika.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl žygeiviams būtų įdomu keliauti po Stulgių apylinkes, kurios siekia LDK laikus?

Gerą dieną Stulgių neogotikinio stiliaus raudonplytė bažnyčia, primenanti tvirtovę, matosi nuo Kryžkalnio. Apie nedidelę ir varganą parapiją 1847 metais kunigas Motiejus Valančius rašė: „Klebonija nieko naudos, vos gali kunigu išmisti“. Sudegus medinei bažnyčiai, tuometinis klebonas kunigas Antanas Skinderis su parapijiečiais pastatė naują mūrinę šventovę.

Stulgių kapinėse ilsisi Lietuvai nusipelnę žmonės.

Kryžkalnio obelisko prototipas – Desiukiškių kalavijas.

Po Kražių kraštą, Stulgių apylinkes, keliauti kviečia Keliautojo žinynų autoriai ir leidėjai Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šie metai Lietuvoje oficialiai paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais.

Jėzuito, profesoriaus, retorikos teoretiko, bene žymiausio lotyniškai rašiusio Lietuvos baroko epochos poeto veikla glaudžiai siejasi su LDK, ypač Vilniumi ir Kražiais, kurių kraštovaizdį poetas užfiksavo savo kūryboje.

Su mokslininkais, Keliautojo žinyno sudarytojais, Vyteniu ir Junona Almonaičiais lankysimės Kražiuose ir apylinkėse. Užsuksime į Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus Kražių kultūros centrą, susipažinsime su direktore Lina Mikalajūnaite.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Aplink Tauragę spiečiasi darbštūs, kūrybingi ir racionalūs svajokliai.

Kęstutis Plyskaitis kaldintomis skulptūromis gražina Tauragę ir kraštą. Skalsaus pokalbio užsukime į kalvio dirbtuvę. Apie ką? Meninė kalvystė. Mokymai – šaudymas pistoletu. Savanoriška parama Ukrainos frontui.

Vakar vadovas mažmeninėje prekybos įmonėje, šiandien – kvapų kūrėjas ir ne tik... Alius Verumbickas išleido poezijos rinkinį.

Norvegiška patirtis perkelta į Eičius? Vidury girios šaknis įleido Eičių bendruomenės Karšuva pirmininkas Simas Gaidelionis su žmona Ieva. Žygeiviams Eičių kaimas tikras atradimas! Jame prasideda Simo kuriamos trasos po Karšuvos girią. Kas mėgsta iššūkius, miške gali apsigyventi kupole. Ieva tikra svajoklė! Susapnavo, kad Eičių vandens bokšte įkurs viešbutį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip galvojate, ar įmanoma susipažinti su Taurage, pasivaikščiojus nuo pilies iki Jūros? Pabandom?

Apie tauragę galvoti galime įvairiai, tačiau vietiniai ją pažįstą geriau ir taškas.

Siūlau – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas Darius Kinulis, istorikas iki kaulų smegenų.

Tauragės rajono savivaldybės Garbės pilietė Albina Senkuvienė, Tauragės senjorų trečiojo amžiaus universiteto pirmininkė.

Eglė Arlauskienė į miestą atvežė naują futbolo versiją – futbolas vaikščiojant.

Kaip be istorijų pasakotojos gidės Irinos Sadauskienės perprasti Tauragę?

Na ir sutikti kultūros puoselėtojai – Tauragė liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė ir fotografas, Adakavo socialinių paslaugų namų judesio teatro režisierius Sigitas Kancevyčius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė