Prienuose dzūkus ir suvalkiečius per Nemuną jungia Greimų tiltas. Ir tai tik turtina kraštą.

Daukšiagirės dvare vedamos istorinės pažintinės ekskursijos, vyksta kultūriniai renginiai, edukacijos ir degustacijos. Ekonomikos mokslus iškeitusi į istorijos pažinimą, renginių organizavimą ir ekskursijų vedimą, Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė negali atsidžiaugti nauju posūkiu gyvenime. Petro Ūselio aukcione įsigyto dvaro istorija perpinta žinomomis Lietuvos asmenybėmis ir jų likimais. Todėl dukra Giedrė Ūselytė-Bagdonavičienė nuolat gilina žinias, ieško naujų šaltinių, įdomių ir retų faktų, kuriais dalijasi per ekskursijas. Ir nesigali pasirinkimu – ekonomikos mokslai iškeisti į istorijos tyrinėjimus.

Bona Sforca, valakų reforma, Napoleono žygis, caro laikų traktas Sankt Peterburgas – Varšuvą, kanklės, knygnešiai, partizanai – viskas persipina įvairių epochų istorijos vingiuose ir atskleidžia unikalią istoriją. Ne veltui Skriaudžiai Kanklių metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Susitelkusi bendruomenė savo kaimo istoriją nusprendė atsispindėti renginiuose, kurie vyks iki metų pabaigos. Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Elena Simonavičienė.

Žemaitkiemio kaime susibūrė krašto bendruomenė, kuriai pirmininkauja Vaidas Kupstas. Noras diegti gyvenimo patikrintas vertybes vaikams, juos krikščioniškai ugdyti – vienija Žemaitkiemio krašto žmones. Buvusią kaimo mokyklą pritaikė bendruomenės poreikiams ir dabar ten švenčiama, stovyklaujama, edukuojama, perimasi pirtelėje. „Nuoširdi veikla kelia džiaugsmą: „Sau ir vaikams kuriame įdomesnį ir turiningesnį gyvenimą. Tam negaila laiko ir pinigų“, – sako Diana Kupstienė.

Ožkos verčia šypsotis, kelia švelnumo bangą, atlaidumą, dažnai prajuokina. OžkaMalės natūraliame ūkyje vykdomos edukacijos vaikams. Dažnai renkasi ir suaugusieji. Kuprių kaime, Prienų rajone, savo ir šeimos džiaugsmui ožkų ūkį įkūrė Loreta Malyginienė. Palengva radosi ir kitų gyvūnų, kurie vaikams palieka neišdildomą įspūdį. Dažnas pirmą kartą pamato gyvūną, prisiliečia. Buvimas tarp gyvūnų ugdo empatiją, atjautą. Naudinga paragauti ir ožkų sūrio ar jogurto. Gal verta valgyti natūralius ožkų produktus?

Jūrą į Nemuną iškeitė menininkai iš Šventosios. Sako, kad nereikia bijoti įgyvendinti savo svajonių. Kuo senjorus paviliojo Prienai? Petras ir Audronė Baronai.

Prienų krašto identitetas atsispindi tradiciniame „Duonos ir ugnies“ festivalyje. Kaip gimsta naujos renginių temos? Renginių organizatorė ir kuratorė Zita Kuzminskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai – mūsų istorijos liudytojai. Keliaujame į Dūkštą. Miesto seniūnijos seniūnas Antanas Šakalys, atsargos majoras, pavartys Dūkšto istorijos puslapius, parodys krašto perliukus.

Senasis Dūkšto dvaras. Valdytojas Gintautas Velička gali valandomis kalbėti apie dvaro rūmus. Mat jo senelis Mykolas Staškūnas dvare tarnavo arklininku.

Rojaus kaimas ypatingas ir dėl pavadinimo, ir dėl savo istorijos. Jame žymus pomologijos pradininkas prof. Adomas Hrebnickis visą gyvenimą tyrinėjo obuolių, kriaušių, vyšnių, slyvų veisles. Iš čia į pasaulį iškeliavo Beržininkų ananasas. Profesoriaus sukurtame rojuje susilieja mokslo palikimas ir žmogaus rankų puoselėjama gamta. Ignalinos krašto muziejaus direktorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė pristato pomologo nuveiktus darbus, ekspozicijas ir edukacijas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vandens turizmas Lietuvoje įgauna pagreitį.

Lietuvoje turime aštuonias nacionalines vandens turizmo trasas. Plėtojama infrastruktūra gali padėti apsispręsti rinktis poilsį ant vandens. Netoliese esantys kultūros paveldo objektai, bendruomenių ir verslų siūlomos paslaugos užtikrina įdomų ir turiningą laiką. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistė Rasa Petrauskienė.

Kaip galima leisti laiką ant vandens, pavyzdžiui, Anykščių ir Aukštaitijos ežerynuose?

Nuotykiai kelte per Aiseto ežerą su Labanoro regioninio parko kraštotvarkininku Žydriumi Mukuliu. Labanoro kraštą garsina lietuviškas dūdmaišis. Labanoro bažnyčioje Ž. Mukulys pasakoja ir groja Labanoro dūda.

Susitikti su dangumi galima Etnografinėje sodyboje ir dangaus šviesulių stebykloje įsikūrusioje Kulionių kaime, Molėtų rajone. Kaip ir kodėl mūsų protėviai stebėjo dangaus šviesulius? Kaip pagal juos vertino laiką, skirstė darbus, valdė savo likimą? Pasakoja muziejininkas, etnoastronomas Jonas Vaiškūnas.

Kęstutis Šerepka iš Anykščių regioninio parko direkcijos yra Anykščių medžių lajų tako autorius. Kas naujo šiame komplekse?

Ar teko lankytis Marijos trobelėje? Anykščių rajone, Padvarninkų kaime gyvena Mindaugas Balčiūnas su žmona Vita ir keturiomis dukromis. Gyvena ne šiaip sau, pajuokausiu – „stato paminklą obuolių sūriui“. Net didžiausi skeptikai iš edukacijų išeina šypsodamiesi ir gera nuotaika. Ir kas nežino Mindaugo skambaus posakio: „Sudie kostiumai, labas kaliošai!“

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ką darys gyventojai sužinoję, kad Bona Sforca nesilankė Inturkės krašte, kad pasikeitė miestelio įkūrimo metai? Ar atsisakys tradicinių švenčių? Seniūnė Almutė Navickiene sako – ne! Kaip šventė, taip švęs toliau. Gal tik identitetui sustiprinti Inturkė pasitvirtino miestelio vėliavą ir herbą. O miškai, ežerai ir paveldas, kaip traukė poilsiautojus, turistus, taip ir trauks toliau. Bibliotekininkė Onutė Cesiulienė primins miestelio atsiradimo istoriją, legendas, paveldą ir žmones.

Be Sąjūdžio žmogaus, Molėtų krašto metraštininko, fotografo Algimanto Pečiukaičio Inturkės krašto gyventojai nepradeda dienos. Kas, kur, kada – viską fiksuoja aštri fotografo akis. Gimęs Seredžiuje, užuovėją rado Jukniškių kaime, Inturkės seniūnijoje, Molėtų rajono savivaldybėje. Maža to, pavyzdį parodė ir žentui Robertui Audėjui. Per nedidelę pelkutę miestietis įkūrė ūkį „Audėjų sodai“ ir augina kolekcinius sodus, riešutmedžius, puoselėja skiepytų riešutmedžių medelyną ir laukia lankytojų.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Zarasų krašto muziejuje – unikali Daliaus Bučenkos senovinių radijo aparatų ekspozicija. Kolekcininkas supažindina su radijo technikos raida, jų atsiradimo istorija, siūlo pasiklausyti autentiškų radijo įrašų, kviečia į edukaciją „Senųjų radijų ir jų istorinių įrašų pristatymas“.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaitiją su Žiemgala sieja regioniniai parkai, kuriuose susijungia istorija, gamta, technologijos ir emocijos. Jie pritaikyti lankyti žmonėms su negalia.

Kiekvienas parkas Lietuvoje turi savo išskirtinę vertę. Pavyzdžiui, turtingas gamtiniu ir kultūriniu kraštovaizdžiu Kurtuvėnų regioninis parkas. Patarėja Lina Kinčinienė ir gamtos mokyklos specialistė Gerda Svirkaitė.

Ventos regioninio parko išskirtinė vertę sudaro unikali geologinė sandara. Čia galima pamatyti juros periodo uolienų, paliesti dinozaurų laikų gyvūnų liekanas – fosilijas, surasti krokodilo dantį. Ramūnas Dulinskis, Ventos regioninio parko patarėjas.

Apie naujienas Žagarės regioniniame parke mintimis dalijasi lankytojų centro administratorė Modesta Bielskienė.

Lina Jankauskienė ir Gintaras Venckus iš Gamtos paveldo fondo supažindina, kaip pristatyti paveldą ir gamtą žmonėms su negalia.

Stungiuose gyvena ūkininkas Daivanas Pranciulis, kuris nuo 1982 metų renka įvairius rakandus. Neseniai atvėręs Sandėlio – 1982 duris nežada sustoti, kolekciją pildyti naujais eksponatais, kurie daugeliui kelia emocijas ir primena jaunystės laikus.

Lietuva su Latvija kuria naujus maršrutus ir nori keistis ekskursijomis. Latviai kviečia į Žiemgalą susipažinti su Iecavoje kuriamu žaliuoju labirintu, o Jelgavoje su Elėjo dvaro parku, kuris išskirtinis ne tik Latvijoje, bet ir Europoje. Vertėjas iš latvių kalbos Ronaldas Tuomas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nors Zarasai dar ne kurortinis miestas, bet traukia ir tiek! Kaip gerai ir turiningai leisti laiką ežerų krašte, patars istorikai Ramūnas Keršys ir Šarūnas Subatavičius.

Avilių bendruomenė susitelkė ir miesteliui grąžino istorinį pavadinimą. Apie bendruomenės ir mūsų lūkesčius kalbamės Avilių bibliotekoje su Imbrado seniūnijos seniūnu Vygirdu Žalkausku, Avilių bendruomenės pirmininku Vidu Slapšinsku ir bibliotekininke Birute Rodiene.

Atstatytoje Kamariškių dvaro sodyboje įsikūrė „Inovatorių slėnis“. Duris lankytojams, svečiams, rezidentams atvėrė duris įrengta inovatyvi kūrybinė erdvė, meno ir garso studijos, renginių salė. Monika Rinkevičiūtė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prasideda naujas vasaros sezonas, Rokiškio krašto dvarai atsiveria lankytojams.

Jūžintų seniūnija.
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir vienuolynas su vienuolių celėmis. Rokiškio krašto muziejaus istorikas Giedrius Kujelis.
Gačionių dvaro naujieji savininkai Gintaras ir Sigutė Balčiūnai. Apie dvaro istorinius tyrimus pasakoja istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius.
Tarnavos dvaras užbūrė Rasą Narauskienę.
Zanapolio dvaras tęsia senas tradicijas ir puoselėja gyvulių ūkį. Miestą į kaimą iškeitusi Daina Mrazauskienė.

Kamajų seniūnija.
Salų dvare kultūros ir laisvalaikio rezidencija priklauso Rokiškio krašto tautodailininkams. Rasa Janušauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Niekuomet žmogus nėra toks gražus, kaip jis yra kurdamas“, – mintijo Vilhelmas Storostas-Vydūnas

Rambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva?

Jei norite geriau pažintį, užsukite į Rambyno regioninio parko lankytojų centrą. Administratorė Lina Krūminienė.

Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro, spaustuvininko, aušrininko Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Pasakoja vyr. rinkinių kuratorė Lina Macijauskienė.

Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, kviečia į „Istorijos inkubatorių“ Vilkyškių dvaro sodyboje ir evangelikų liuteronų bažnyčią.

Piktupėnų kaime atidarytą naują modernią erdvę „Piktupės slėnis“ pristato vienas iš savininkų Edgaras Girčys.

Šeimos kaimo turizmo sodyba „Gamtos slėnis“ siūlo ne tik kavos ir desertų, poilsio ir pramogų, bet ir turistinių žygių pėsčiomis ar dviračiais. Sodyboje darbuojasi Kęstutis Nausėda iš Lumpėnų.

„Mociškių palivarkas“. Kaimo turizmo sodybą puoselėja, edukacijas ir degustacijas rengia Sigitas Stonys su žmona Rasa. Šeimininkas pristato edukaciją apie bites ir medų, o apie Vilkyškių bendruomenės ekologiškos arbatos edukaciją „Senosios Prūsijos lobiai“ pasakoja Kriokiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Penas akims ir sielai – Panemunės kelias. Kuo jis patrauklus?

Seredžiuje užsuksime į Sidro gamyklą, įkurtą sename obuolių sode ir susipažinsime su Aiste Geniene.

Rūstekonių kaime netoli Seredžiaus Nerijus Šapauskas su šeima įrengė Armenos poilsiavietę.

Panemunės pilis toliau renovuojama, tačiau tai netrukdo organizuoti renginius, šventes, edukacijas. Projektų vadovė Aida Krikickienė ir Panemunės pilies virtuvės šefas Mantas Makaras.

Natūralūs džiovinti skanėstai Jurbarko centre. Tarozų šeima rengia degustacijas-edukacijas. Džiovinuko įkūrimo istoriją pasakoja Jolanta Tarozienė ir dukra Lėja.

Ramunė ir Šonas Farnan grįžo iš Airijos ir įkūrė levandų rojų Girdžiuose.

Amžinas pasienis Smalininkuose siekia 500 metų. Sena miestelio istorija tarnauja kultūros darbuotojams. Mintimis dalijasi Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorė Gina Meškauskienė, kultūros renginių vadybininkė Raimonda Karvelienė ir Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos mokytoja Zita Sakavičienė.

Žygių magija įtraukia tuos, kurie nori pažinti Lietuvą kitaip. Žygių organizatorius Lukas Pileckis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė