Atrask Lietuvą

Rūta Rūtė kuria autorines ekskursijas suaugusiems, edukacijas ir personažus, kurie pasakoja apie Prienus ir kitas istorijas.

„Prienai keičiasi...“ – tikina prieš 25 m. Vilnių į Prienus iškeitęs Vaclovas Sinkevičius.

Nemuno kilpų regioninio parko miško keliukais net trimečiai jodinėja asiliukais ir žirgais. Vaikai Nibrių žirgynėlyje mokosi draugauti ir rūpintis gyvūnais, jodinėja ir pramogauja, švenčia gimtadienius. Tiek vasarą, tiek žiemą Kęstučio ir Ramintos Zaicevičių šeima bet kokiu oru priima lankytojus ir džiaugiasi atradę naują veiklą.

Vepriai įsikūrę viename didžiausių Lietuvoje meteoritų kraterių. Skulptorius Viktoras Žentelis puošia miestelį, o Veprių krašto muziejuje, kurį kūrė jo tėvas Jonas Žentelis, kaupia eksponatus – praeities ir dabarties istorijos liudytojus. Mintimis apie Veprius dalijasi seniūnė Dalia Radzevičienė ir seniūnijos darbuotoja bei bažnyčios tarnautoja Jurgita Kardauskienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ar žinote, kodėl Žagarės vyšnios pačios skaniausios Lietuvoje? Kiek milijonų metų siekia Žagarės dolomito atodanga? Kokie nauji atradimai šv. Barboros Žagarietės istorijoje? Kokių naujų faktų radosi apie kunigaikštį Žvelgaitį?

Geologus domina ne tik Žemės kilmė, raida, sandara bei procesai, bet ir kultūros paveldas. Mokslininkai į ekspediciją po Joniškio kraštą įtraukė Žagarės dvaro sodybos ir parko lankymą, Žagarės regioninio parko lankytojų centrą, ekskursiją po Senąją ir Naująją Žagarę.

Žiniomis ir emocijomis dalijasi kraštotvarkininkė ir gidė Giedrė Rakštienė, geologai dr. Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Jaunutis Bitinas, dr. Aldona Damušytė, kultūros paveldo patarėjas Gintaras Džiovėnas, ekspedicijos dalyvis Arnas Dunis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Geologai paminėjo geologinio paveldo dieną ir pakvietė į ekspediciją po Joniškio kraštą mokslininkų akimis pažvelgti į Lietuvos geologinį paveldą.

Skaistgirio dolomito karjere pokalbis apie naudingas iškasenas Lietuvoje. Ar tikrai karjerai yra žemės žaizdos? Kaip vietos gyventojams pasitarnauja naujai supilami kalnai? Mintimis dalijasi dr. Jonas Satkūnas, Virginijus Kušleika, Regina Gibiežienė, Indrė Satkūnienė, Vidas Mikulėnas.

Veršių kaimo akmuo. Ar tikrai akmens amžius pasibaigęs? Kodėl sakoma, kad akmenys auga, skraido, plauko? Prie Brolių akmens į daugelį klausimų atsako dr. Gražina Skridlaitė, Giedrė Rakštienė.

Mūšos tyrelio pelkės pažintinis takas. Kokie pelkės ypatumai? Mintis dėsto Alma Grigienė, dr. Laura Gedminaitė, Ieva Baumilaitė-Čeponė, Darius Giedraitis.

Geologinio paveldo dienos ekspedicija po Joniškio kraštą – I dalis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaišiadorių kraštas pilnas smagių žmonių. Vieni verslą kuria, kiti ūkį, dar kiti – pramogauja.

Nemira ir Virginijus Abloževičiai iš Kauno persikraustė į Rusių kaimą prie Neries ir apsigyveno gražios gamtos apsuptyje. Prie sodybos puoselėja didžiulę veją. Stovyklauja skautai, įsiprašo įvairūs renginiai. Laisvės pojūtis – tikras džiaugsmas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tačiau Nemira ir Virginijus ėmė ir sumąstė patys organizuoti vienintelę Lietuvoje Anūkų šventę.

Bačkonių ekologinį ūkį puoselėja Rasa ir Andrius Prusakovai. Miesto žmonės pamilo kaimą. Jie augina įvairias daržoves, laiko vištas, kalakutus, hailendų veislės jaučius. Šiltnamiuose auginamos daržovės yra tai, ką šeimininkai patys mielai valgo. Gal norite ir Jūs pažiūrėti, kaip atrodo sveiko maisto krepšelis, gal patys jį susikrauti? Gal pradėti ekologiškai ūkininkauti? Gal tiesiog degustuoti ir bendrauti? Rasa ir Andrius atviri, mielai dalijasi žiniomis, kviečia apžiūrėti šiltnamių, jaučių, o atsiradus darbštuolių – padirbėti.

Jei norisi pramogauti, užsukite pas Astą ir Vaclovą Malakauskus. Žaslių arkliukai gerai žinomi apylinkėse. Pramogų čia apstu: poniai, arklių muziejus, šunys, katės, edukacijos, stovyklos ir, žinoma, Maja. Kas nenorėtų po Žaslius lėkti su vėjeliu!

Seniai Žasliams reikėjo vietos, kur galima rasti naminio maisto, pasmaguriauti deserto, prisėsti prie kavos puodelio. Paparčių krašto bendruomenė sugalvojo įkurti Lapės arbatinę. Apie tai daugiau pasakoja Valentina Skorbuvienė, Raimonda Urbienė ir Asta Kubilienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos kultūros sostinė Kaišiadorys supažindina kraštiečius su kūrėjais ir profesionaliu menu. Tapytojas, fotografas, skulptorius Algis Griškevičius nemato skirtumo tarp parodų Kaišiadoryse ar Amjene. Svarbu, kad darbus suprastų ir vertintų. Menininkas įsitikinęs – profesionalus menas turi pasiekti ir atokesnes vietas. Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė tikisi pritraukti daugiau lankytojų į parodas profesionaliai paruoštuose salėse.

Skulptorių plenere „Kaišiadorių istorijos akcentai“ sukurti darbai puošia miesto erdves. Turistams siūlomas naujas kultūros maršrutas supažindinantis su profesionaliomis skulptūromis, kurias kūrė skulptoriai Gintaris Juozas Česiūnas, Pijus Česiūnas, Vilmantas Balynas, Gintaras Mykolaitis ir Martynas Bernatonis.

Andrejus Tomenko Kaišiadorių katedroje groja vargonais ir gieda, laisvalaikiu iš medžio kuria pažintinius žaidimus.

Susipažinti su Kaišiadorimis, Lietuvos kultūros sostine, kviečia kultūros patarėja Ilona Grabijolienė.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Kartos – kartu“. Šis šūkis kviečia burtis kraštiečius išsisklaidžiusius po visą pasaulį. Kamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Prie kultūrinės sklaidos prisideda aplinkinių kaimų ir miestelių bendruomenės. Juodonys, Duokiškis ir Salos.

Juodonyse susipažinsime su Broniumi Juzelskiu, kuris puoselėdamas kaimo turizmo sodybą taip užkrėtė vietinius, kad visas kaimas pasipuošė vėliavomis ir spalvotais inkilais.

Duokiškio miestelį garsina ne tik „Duokiškio baladės“, kiškių muziejus, bet ir asmenybės, palikusios kraštiečių širdyse jautrius prisiminimus. Giedrė Dagienė.

Salų dvaras ir parkas įsikūręs Dviragio ežero pakrantėje. Šiandien jame šeimininkauja Rokiškio tautodailininkų asociacija. Su Salų dvaro rūmais ir veiklomis supažindina Rasa Janušauskienė ir Irina Kalnietienė.

Po Kamajų kraštą keliauti padeda Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.

Ved . Jolanta Jurkūnienė

Kamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė – rudenį pasitinka su trenksmu. Į tradicinę miestelio šventę „Kuc kuc Kamajuos“ grįžta po visą pasaulį išsibarstę kraštiečiai. Kamajiškiai išdidžiai skelbia Kamajų respublikos dienas, prisimena istoriją ir pirmąjį Lietuvos hipį – poetą, kunigą Antaną Strazdą.

Kamajai šiais metais nusprendė suartinti bendruomenes, paakinti jaunimą grįžti į gimtąsias vietas gyventi, dirbti ir kurti. Lietuvos mažosios kultūros sostinės šūkis „Kartos – kartu“ įpareigoja aplinkinių kaimų bendruomenes prisidėti prie renginių ir kitų veiklų.

Kamajų respublikos prezidentas Vytautas Vilys ir kultūros darbuotoja Sigita Gasiūnienė-Bracienė supažindina su miestelio istorija, tradicijomis ir sumanymais.

Po Kamajus ir aplinkinius kaimus į ekskursiją kviečia Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.

Aukštakalniuose susipažinsime su kaimo kapelos „Barškutis“ vadove Esmiralda Smalstiene, o Kalvių kaime su kultūrinės veiklos koordinatoriumi, ūkininku Gintaru Kepalu.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pavirvytės dvarą Mažeikių rajone Žemaitijoje naujam gyvenimui prikėlė zanavykas Antanas Naujokas.

Kepyklos „Miltuotos rankos“ Dotnuvoje įkūrėjas Andrius Balandis su žmona Gina kasryt vietinius pasitinka su gardžiais kepiniais. Autentiškoje krosnyje kepamos duonos, batonų, bandelių ar beigelių galima įsigyti tik apsilankius kepykloje Dotnuvoje. Andrius sako, kad pinigų užtenka kiek yra, o gyventi reikia savo ir kitų džiaugsmui.

Prienų jaunos kartos ūkininkė Ugnė Galinienė atrado širdžiai mielą užsiėmimą. Gamina žvakes iš rapsų ir jesmonite padėkliukus, veda edukacijas, dalyvauja renginiuose.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiaurės vakarų Lietuva vis dar vangiai atrandama. Toli ta Žemaitija? Daugelį juokas ima iš kilometrų, kuriuos tektų įveikti ieškant reto grožio gamtos kampelių, paveldo ir nuoširdžių žmonių.

Keliaujame į Viekšnius. Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė gerai žino turistų pamėgtas vietas ir turi ką pasiūlyti.

Viekšniai: kabantis pėsčiųjų tiltas, raudonų plytų Viekšnių vandens malūnas, Viekšnių vaistinės muziejus. Prie malūno pasitinka Reda Andriejaitienė ir Rima Šiuipienė, Viekšnių kultūros centro darbuotojos. Pakalbintas ir žvejas ant Ventos kranto Karolis Lavickis.

Viekšnių vaistinės muziejuje pasakoja ekskursijų gidė Vilma Skiparienė.

Ar teko ragauti „čiumpadrylio“? Patiekalas gimė kartu su tradicine Molio švente Viekšniuose. Keramikas Vitalijus Baltutis prisimena ištakas, o Saulė Paulauskaitė – „čiumpadrylio“ atsiradimą. Tik šį kartą jai talkina jaunos šeimininkės Evelina ir Kristina.

Viekšnių krašte Gyvolių kaime ekologinį vaistažolių ūkį įkūrė vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė. Juokauja, kad ji oficiali vaistininkė ir neoficiali botanikė. Birutė Jonkuvienė padeda Jadvygai ir kviečia susipažinti su vaistažolių lauko ekspozicija.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mažai pažintas Vilniaus rajonas stebina jaunų žmonių noru gyventi ir kurti savo tėvų žemėje. Nuo miesto šurmulio pasislėpti sodybose ar namuose netoli sostinės – lemia jaunų žmonių pasirinkimą. Jei renkiesi savo kraštą, tai ir norisi juo pasirūpinti, domėtis istorija, saugoti paveldą, kurti aplinką patogią sau ir kitiems.

Nemenčinę, jos apylinkes bei žmones pristato Loreta Krylovičienė.

Mariusz Januszkiewicz su žmona Justyna išpildė seną svajonę ir Nemenčinėje įkūrė desertinę Totti. Dabar vietiniai ir svečiai gali atsikvėpti prie kavos puodelio ir su meile pagamintų desertų.

Dailėtyrininkas Genadij Fedorovič ilgus metus dirba muziejininku. Vilniaus krašto etnografijos muziejuje kaupiami ir saugomi Vilnijos krašto gyventojų buities rakandai, papročiai. Muziejuje įkurta dailės galerija, kurioje organizuojamos ne tik parodos, bet ir įvairūs renginiai.

Oreivių klubas „Padangių gėlės“ – Nemenčinės šeimos verslo ir pramogų kūrinys. Lukasz Mikielewicz dalijasi mintimis apie oro balionių pramogas, pilotų atsakomybę ir perspektyvas.

Ved. Jolanta Jurkūnienė