Aplink Tauragę spiečiasi darbštūs, kūrybingi ir racionalūs svajokliai.

Kęstutis Plyskaitis kaldintomis skulptūromis gražina Tauragę ir kraštą. Skalsaus pokalbio užsukime į kalvio dirbtuvę. Apie ką? Meninė kalvystė. Mokymai – šaudymas pistoletu. Savanoriška parama Ukrainos frontui.

Vakar vadovas mažmeninėje prekybos įmonėje, šiandien – kvapų kūrėjas ir ne tik... Alius Verumbickas išleido poezijos rinkinį.

Norvegiška patirtis perkelta į Eičius? Vidury girios šaknis įleido Eičių bendruomenės Karšuva pirmininkas Simas Gaidelionis su žmona Ieva. Žygeiviams Eičių kaimas tikras atradimas! Jame prasideda Simo kuriamos trasos po Karšuvos girią. Kas mėgsta iššūkius, miške gali apsigyventi kupole. Ieva tikra svajoklė! Susapnavo, kad Eičių vandens bokšte įkurs viešbutį.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip galvojate, ar įmanoma susipažinti su Taurage, pasivaikščiojus nuo pilies iki Jūros? Pabandom?

Apie tauragę galvoti galime įvairiai, tačiau vietiniai ją pažįstą geriau ir taškas.

Siūlau – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas Darius Kinulis, istorikas iki kaulų smegenų.

Tauragės rajono savivaldybės Garbės pilietė Albina Senkuvienė, Tauragės senjorų trečiojo amžiaus universiteto pirmininkė.

Eglė Arlauskienė į miestą atvežė naują futbolo versiją – futbolas vaikščiojant.

Kaip be istorijų pasakotojos gidės Irinos Sadauskienės perprasti Tauragę?

Na ir sutikti kultūros puoselėtojai – Tauragė liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė ir fotografas, Adakavo socialinių paslaugų namų judesio teatro režisierius Sigitas Kancevyčius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Senojoje Varėnoje gimė ir buvo pakrikštytas lietuvių tautos genijus, kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Būtent nuo Senosios Varėnos bažnyčios prasideda nacionalinis Čiurlionio kelias, skirtas 150-osioms gimimo metinėms.

Klebono kunigo Pranciškaus Čivilio rūpesčiu Senojoje Varėnoje atgimimo metais pradėta statyti nauja šventovė, iš kurios šiandien sklinda Čiurlionio šviesa. Dvasininkas taip pat puoselėja Akmens ir Babriškių bažnyčias.

Apie M. K. Čiurlionio gimimo vietą, krikštą ir Čiurlionio kelią pasakoja Regina Svirskienė, M. K. Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriaus narė.

Istorikas Eugenijus Peikštenis supažindina su Senosios Varėnos istorija, kunigo Aloyzo Giaro, krikštijusį Čiurlionį, palaidojimo vieta.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Gyventi, kurti, dirbti, auginti vaikus – Varėna tinkamiausia vieta“, – sako akordeono meistras, pedagogas, muzikos festivalio „Vasaros sonata“ sumanytojas ir rengėjas Nerijus Bakula. Jam pritaria žmona, Varėnos J. Čiurlionienės meno mokyklos direktorė Renata Bakulienė, ir kviečia susitikti su dzūkais, apsilankyti Dainavos krašte.

Valkininkai – urbanistikos paminklas. Danutė Blažulionienė, Valkininkų bendruomenės pirmininkė, kviečia susipažinti su miesteliu.

Amatų ir sūrio ieškokime etnokultūriniame gatviniame Dargužių kaime. Sigita Švedė, Dargužių amatų centro vadovė, svečiams iš Lietuvos ir užsienio pristato tautodailininkų bei profesionalių menininkų darbus, parodas, kviečia į edukacijas ir renginius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Anot tautodailininko Stanislovo Kovėros, akmeninės skulptūros Kuršėnų puodžiams atminti autoriaus, Kuršėnai yra ne tik puodžių sostinė, bet ir jų lopšys, išugdęs daugybę garsių puodžių ir menininkų. Puodžiai – Kuršėnų kodas, pagal kurį miestas atpažįstamas visoje Lietuvoje.

Po Kuršėnus pasivaikščiokime su gide Simona Sidabriene ir keramike Alina Milašauskiene.

Vertelių keramikos studija-muziejus. Su trijų kartų unikalia keramikos ekspozicija ir dirbtuvėmis supažindina tautodailininkas, aštuntasis Lietuvos puodžių karalius Vidmantas Vertelis ir žmona Aldona.

Tautodailininko Raimondo Baškio „Medinukų muziejus“

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiaulių rajono didžiausias miestas Kuršėnai nuo seno puoselėja keramikos tradicijas. Ten gyvena ir kuria tikri puodžių karaliai.

Kuršėnų dvaro sodybos bei miesto istorija pristatoma per edukacijas, išraizgytus maršrutus po Kuršėnų kraštą, ekskursijas mieste.

Kuršėnų dvaro rūmuose veikia muziejus, sodyboje įsikūręs Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Jame profesionalūs keramikos meistrai atskleidžia puodų žiedimo paslaptis, puoselėja krašto tradicijas, papročius, gaivina ir saugo tradicinius amatus.

Smagiai leiskime laiką su Lina Šukiene, Simona Sidabriene, septintuoju puodžių karaliumi Algimantu Tamašausku, keramike Alina Milašiene, dainuojamosios poezijos šeimos duetu Gitana ir Giedriumi Morkiais.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl verta aplankyti Naisius, kaimą, kuriame norisi gyventi?

Atsakyti gali tik vietiniai: gidė konsultantė Irma Kvedarienė, Šiaulių rajono literatūros muziejaus, kuriame įrengta poeto Zigmo Gėlės literatūrinė ekspozicija, edukatorė Rita Žukauskienė ir dešimtasis Puodžių karalius Mindaugas Turolevičius.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Liubavo, Šumsko ir Maišiagalos dvarai.

Didžiulę pagarbą ir nuostabą kelia šiandienos dvarininkai, naujam gyvenimui prikėlę dvarų sodybas.

Europos parko įkūrėjas ir Liubavo dvaro sodybos valdytojas skulptorius Gintaras Karosas, Šumsko Laukininkų dvaro savininkas teatro aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius, Maišiagalos Houvaltų dvaro tradicinių amatų vedėja Jolanta Lapinskaja, Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejaus darbuotoja Valerija Adomaitis, Grafo dvaro kavinės savininkė Vanda Vejalis su anūku Lukaš Brasiun.

Archeologas prof. Aleksiejus Luchtanas mintimis dalijasi apie dvarų reikšmę Lietuvos kultūriniame gyvenime.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos regionai pasiruošę naujam turizmo sezonui. Darbštūs ir kūrybingi darbuotojai siūlo gausybę maršrutų, sutvarkė pažintinius takus, prigalvojo edukacijų ir degustacijų, pramogų vaikams ir suaugusiems, naujų potyrių ieškotojams.

Į regionų viliotinį kviečia Druskininkai, Kėdainiai, Šiauliai, Lazdijai, Jonava, Prienai, Zarasai, sodybų šeimininkai ir geologai.

Aušra Česnulevičienė, Rimantas Žirgulis ir Žydronė Smulskienė, Rūta Stankuvienė, Vida Mickevičienė, Virginija Šiukščienė ir Aleksandras Lifanovas, Eglė Kubilienė, Vijolė Šadauskienė, Ieva Šalčiuvienė ir Raimondas Puišys, Ramūnas Keršys bei Jonas Šečkus.

Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tik Mažojoje Lietuvoje vis dar rūsena šišioniškių tarmė, kurią puoselėja Pamario kraštą mylintys ir gerbiantys vietiniai, lietuvininkų palikuonys. Virginija Asnauskienė iš Drevernos, folkloro grupės „Žvejytės“ vadovė, išmoko ir toliau mokosi kalbėti šišioniškai, rūpinasi Mažosios Lietuvos tradicijų tęstinumu, ugdo jaunąją kartą.

Ne veltui Dreverna šiais metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje įsikūrė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas, Gargždų krašto muziejaus filialas bei Pamario krašto klasteris.
Mintimis dalijasi Daiva Buivydienė, Agnė Avyžienė, Agnė Kiupelienė, Edgaras Gudas, Adomas Milukas, Agnė Višinskaitė-Milukienė ir Donelaičio draugijos vadovas Jonas Skamaračius.

Veiviržėnuose įkurtas Klaipėdos rajono amatų centras kviečia į edukacijas. Tautodailininkės moko megzti ant grėblio, pinti iš vytelių, gaminti lėles, kepti duoną ir kitų malonių dalykų. Taip pat įdomi ir miestelio istorija. Amatų centro vadovė Valė Krauleidienė, tautodailininkės Aurelė Pociuvienė, Jūratė Kadilė ir Valdonė Karaliūnienė.

Laima Dockevičienė, Rietavo turizmo ir verslo centro direktorė, apsilankyti Žemaitijoje vilioja inovacijomis, technologijomis.

Ved. Jolanta Jurkūnienė