84-erių Mėčius Razminas iš Kelmės rajono teismui apskundė medikų sprendimą nebeleisti vairuoti, nes jam įtaria demenciją. Mėčius sako, kad, praradus tiesę vairuoti, jo gyvenimas sužlugo. Mėčius siūlo regionuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms dar kurį laiką leisti vairuoti tik jų rajone. Ar pritartumėte tokiai idėjai – leisti kaimuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms dar kurį laiką vairuoti tik jų rajono teritorijoje?

25-erių Adas Juška iš Radviliškio rajono jau 7 mėnėsius riedlente keliauja aplink Europą. Kaip jam sekasi tai daryti?

Kaip Lietuvoje gyvena kurtieji?

Ved. Edvardas Kubilius

Kaip pasikeitė grupės „Katarsis“ dienotvarkė po laimėtos nacionalinės Eurovizijos atrankos ir ar kolektyvo nevargina dėmesys.

LRT projektas Vardan Tos: 35-eri mūsų laisvės metai

Sapiegų rūmai trumpam virsta minirūmais, kuriuose paaugliai galės dalyvauti suaugusio žmogaus simuliacijoje, išbandydami įvairias barokiniuose rūmuose gyvenusių ir dirbusių žmonių profesijas.

LRT Girdi: Duomenų apsauga. Asmeninė, organizanė ir valdžios atsakomybė.

Koks yra užsienyje gyvenančių iš Lietuvos kilusių žmonių santykis su lietuvių kalba?

10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Daliai ekspertų nerimą kelia augantis kibernetinių patyčių Lietuvos mokyklose skaičius. Naujas grėsmes atveria ir vis plačiau naudojamos dirbtinio intelekto technologijos. Nuo melagingų, įžeidžiančių vaizdo įrašų iki dirbtinio intelekto programėlėmis sukurtų intymių vaizdų.

Kaip žodžio laisvę suvokia Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai? Kokie esminiai skirtumai?

„Atrodytų, pablevyzgoti minutę daug netrunka, bet ir minutės trukmės ar net trumpesniam pasakojimui turiu būti susipažinusi su keliais istoriniais šaltiniais, o kartais pati atlikti kokį tyrimą“, - taip sako Kristina Petrauskė, kuri socialiniame tinkle „TikTok“ dalinasi mažiau žinomais Lietuvos ir pasaulio istorijos faktais.

Reportažas iš vienintelės Lietuvoje erotinio meno galerijos, kurios lankytojai būna ir tėvai su vaikais.

Auksinio proto atrankos žaidimas.

Auksinio proto atrankos žaidimo atsakymo aptarimas.

Ved. Darius Matas

Pokalbis su menininke Jolita Vaitkute apie naujausius jos darbus – M.K.Čiurlionio portretą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, gigantišką bitę Vilniaus Lukiškių aikštėje ir ateities planus.

Kaip partizaninį karą atsimena patys dalyviai, jų vaikai ir jų anūkai? Pokalbis su mokslininke Greta Paskočiumaite apie jos disertaciją „„Lietuvos partizaninio karo pasakojimas: trijų kartų tyrimas“.

Vykstant Lietuvių kalbos dienoms jų sostinė – Šiauliai siūlo atsisakyti rusiškų keiksmažodžių. Ar tai įmanoma? Apie tai su vertėju, kalbininku Egidijumi Zaikausku.

Šeimos su mažais vaikais ar augintiniais dažnai skundžiasi, kad jiems labai sunku susirasti būstą nuomai. Kai kurie tvirtina, kad buto ieško ne savaitėmis, o netgi mėnesiais. Ar nekilnojamojo turto agentai pastebi, kad nuomotojų požiūris bent pamažu keistųsi?

Ved. Agnė Skamarakaitė

Tęsiantis akcijai „Radarom“, LRT žurnalistė Gerūta Griniūtė kviečia geriau pažinti Ukrainos kultūrą ir aktyviau aukoti.

Vilniaus toliau kviečia senjorus laikinai globoti šunis ir kates – tuos gyvūnus, kurie jau seni, suluošinti ir vargiai rastų, kas juos priglaustų. Akcijos „Senjoras senjorui“ sumanytojai senjorų prašo tik dėmesio augintiniams, nes visu kitu – veterinarų priežiūra, ėdalu, kraiku – pasirūpinta. Kaip Jūs vertinate tokią akciją?

Iki šiol mirti galėjo tik žmonės ir bitės, o visi kiti gyvi organizmai – arba nugaišti, arba kristi. Bet kalbininkai, gavę LRT RADIJO laidos „Sugyvenimai“ autorių klausimą, ar tikrai gyvūnai negali mirti, nusprendė, kad jie gali mirti. Taigi nuo šiol mirti gali ne tik žmogus ir bitės, bet ir žmogaus mylimas augintinis, pvz., šuo, katė, žiurkėnas. Kaip jūs vertinate tokį kalbininkų sprendimą?

Kokios nuotaikos gėlių turgeliuose šią Valentino dieną, kokiems pirkėjų srautams nusiteikusios didžiosios parduotuvės?

Kuo ypatingas Valstybėsatkūrimo dienos minėjimas Kuonio šile?

Ved. Edvardas Kubilius

Raumenų masės mažėjimas arba raumenų senėjimas gali prasidėti jau nuo 30 metų. Kokia yra jėgos treniruočių svarba kitų fizinio aktyvumo veiklų paveiksle?

Iniciatyva ugdymo proceso metu, taip pat ir per pertraukas, drausti naudojimąsi asmeniniais išmaniaisiais įrenginiais. „Iš telefonų – į mokyklą!“.

Dalis perkančiųjų avalynę dažnai nežino, kad jai galioja 2 metų garantija, tačiau pasitaiko ir taisyklėmis manipuliuojančių pirkėjų.

Kupiškyje daugėja gatvės meno iniciatyvų

Ved. Ignas Andriukevičius.

Sukanka 25-eri metai, kai Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Kokių iššūkių kyla užtikrinant šio Lietuvos kampelio išskirtinumą?

„Jaučiuosi laimingiausias žmogus pasaulyje“, - taip sako penkiskart Lietuvos ištvermės jojimo čempionė Ugnė Zalieckienė, pirmoji lietuvė sėkmingai įveikusi jojimo Dakaru vadinamą trasą.

Nusivylę socialinių tinklų turiniu ar jų algoritmais, dalis žmonių ieško naujų erdvių diskutuoti. Kaip keičiasi socialiniai tinklai ir požiūris į juos?

Nuo vasaros vidurio už viešąjį transportą mokėdami daugiau, vilniečiai tikisi važiuoti švaresniais autobusais ir troleibusais.

Ved. Darius Matas

Kokius literatūros kūrinius Lietuvos vaikai per 100 metų (1918-2018 m.) turėjo skaityti mokyklose, kaip juos interpretavo? Pokalbis su monografijos „Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas: Šimtmečio raidos rekonstrukcija“ autorėmis Aiste Kučinskiene ir Viktorija Šeina.

Netrukus duris atvers pirmieji Lietuvoje „Nepatogūs“ bendro gyvenimo namai Vilniaus rajone. Juose gyvens 4 jaunuoliai su sunkia kompleksine negalia. Kas tai per namai ir kokį kelią reikėjo nueiti jų mamoms?

Artėjant trečiosioms plataus masto Rusijos karo Ukrainoje metinėms kalbamės su Arkadijumi Vinokuru, kuris ir toliau nenuilstamai organizuoja Pirmadienio mitingus, skirtus Ukrainos kovai. Jau įvyko 128 tokie mitingai.

Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Mykola Tochytskyj sako, kad žmonės turėtų suprasti, jog menas yra būtinas tautos stiprybei ir išgyvenimui.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip dėl klimato kaitos keitėsi senovinės žemdirbystės strategijos šiaurės rytų Europoje per pastaruosius du tūkstančius metų? Apie tai kalbėsimės su Istorijos fakulteto profesore Giedre Motuzaite Matuzevičiūte, kurios tyrimams neseniai skirta Europos mokslo tarybos dviejų milijonų eurų vertės dotacija. O prieš kelias dienas jos ir kolegų tyrimo rezultatai atspausdinti prestižiniame žurnale „Nature: Scientific Reports“.

Priklausomybės nuo alkoholio ir nuo opioidų išlieka vienomispagrindinių, dėl kurių žmonės ieško pagalbos, rodo Respublikinio priklausomybės ligų centro apibendrinti 2024 m. duomenys. Tiesa, specialistai pastebi ir naujų ryškėjančių tendencijų – daugėja nepilnamečių, žalingai vartojančių keletą skirtingų psichoaktyvių medžiagų, bei vis daugiau žmonių kreipiasi dėl priklausomybės nuo rūkymo.

Paaiškėjo Eurovizijos lietuviškosios atrankos finalininkai. Kaip juos vertinate?

Lietuvoje buriasi balfolko šokių bendruomenės. Balfolkas iš pirmo žvilgsnio primena tradicinius folklorinius šokius, kurie nuo seno įprasti Lietuvoje – polką ar valsą. Tačiau balfolko vakaronėje gali pasijausti ir kaip Airijoje ar kitoje Europos šalyje. Kuo įdomūs šie Lietuvoje populiarėjantys šokiai? Balfolko pamokoje lankėsi kolegė Anastasija Marčenkaitė.

10–12. Ved. Edvardas Kubilius

Ar perkate mažiau alkoholio bei rūkalų jam pabrangus? Ar pasiteisina traukinių stotyse įrengti bilietomatai?