Šiandien daugelis pripažįsta, kad mūsų neramiais laikais taip trūksta išmintingo filosofo Leonido Donskio balso. Ką jis pasakytų vienoje ar kitoje įtemptoje situacijoje? Filosofo gyvenimo bendražygė Jolanta Donskienė ėmėsi ambicingos užduoties – knygoje „Donskis yra Donskis. Neįrėminta biografija“ iš daugybės pasakojimų sukūrė atvirą, asmenišką Leonido portretą ir atskleidė labai įdomų jo gyvento laiko kontekstą. Interviu LRT RADIJO laidoje „10-12“.

Ved. Rūta Kupetytė

Dvidešimto amžiaus džiazo žvaigždė Louisas Armstrongas yra susijęs su Lietuva. Naujajame Orleane jį priglaudusi Karnovskių šeima buvo emigrantai iš Kauno rajono, Vilkijos. Kaip dainininkas ir trimitininkas susipažino su šiais litvakais, koks buvo jų tarpusavio santykis ir kaip įamžintas šeimos atminimas Lietuvoje, pasakoja Ieva Radzevičiūtė.

Per COVID-19 pandemiją farmacijos kompanijos pagamino ligšiol nematytus kiekius vakcinų. Tai padėjo išgelbėti milijonus gyvybių, kita vertus – daug vakcinų liko nepanaudota, paseno ir turėjo būti išmestos. Kad tokios problemos ateityje būtų išvengta, Fizinių ir technologijos mokslų centro siūlo ekologišką išeitį: galbūt įmanoma pasenusias vakcinas pritaikyti kitam tikslui – naujų biojutiklių kūrimui?

„Vieniems jis – politikas, kitiems – rašytojas, dar kitiems – liberalas, bet kaip jūra yra jūra, Sabonis yra Sabonis, taip Donskis yra Donskis“, – sako aktorius Giedrius Savickas. Šiandien daugelis pripažįsta, kad mūsų neramiais laikais taip trūksta išmintingo filosofo Leonido Donskio balso. Ką jis pasakytų vienoje ar kitoje įtemptoje situacijoje? Kokią išeitį pasiūlytų? Koks buvo šis tradicines ribas peržengiantis ir visus jungiantis žmogus? Donskio gyvenimo bendražygė Jolanta Donskienė ėmėsi ambicingos užduoties – knygoje „Donskis yra Donskis.

Kas trečias naujas darbuotojas yra... pažįstamas? Vis daugiau Lietuvos ir pasaulio įmonių atranda naują būdą kovoti su talentų trūkumu – aktyviai kviečia sugrįžti anksčiau išėjusius darbuotojus. Šis reiškinys, vadinamas „boomerang“ samdymu, jau seniai nebe laikinas sprendimas – tai tampa nuoseklia darbuotojų valdymo strategija.

Jau antrus metus žmonės iš visos Lietuvos kviečiami neišmesti vyšnių ir trešnių kauliukų ir atsiųsti organizacijai pavadinimu „Dovanok vyšnią“. Jie panaudojami kuriant pagalvėles, kurios dovanojamos stokojančių šeimų mažyliams. Teigiama, kad jos gali šildyti, vėsinti ir prisidėti prie motorikos lavinimo. Kaip sekasi iniciatyvai ir kokį kelią nukeliauja neišmesti kauliukai, Ievos Radzevičiūtės pasakojime.

Gyvybės mokslų centro tyrėjai siekia išsiaiškinti, kaip hormoniniai pokyčiai veikia moterų emocinę būseną menstruacijų ciklo metu. Mokslininkų vykdyta apklausa parodė, kad dauguma tyrimo dalyvių kas mėnesį patiria priešmenstruacinį sindromą, o sunkesnė jo forma - priešmenstruacinis disforinis sutrikimas, Lietuvoje apskritai nėra diagnozuojamas. Ką gali pakeisti nauji duomenys? Su tyrimui vadovaujančia mokslininke dr. Ramune Grikšiene kalbasi Anastasija Marčenkaitė.

Prieš greičio matuoklius kelyje atsiras daugiau kelio ženklų. Nuo rugpjūčio įsigaliojus naujai tvarkai, prieš visus stacionariuosius greičio matuoklius turi stovėti ne tik įspėjamasis, bet ir leistiną greitį nurodantis ženklas. „Via Lietuva“ skaičiuoja, kad iš viso valstybiniuose keliuose papildomai bus pastatyta apie 400 ženklų.

Rugpjūčio mėnesį Vilniuje – namų pašto dėžučių tikrinimo metas! 13 tūkst. Vilniaus miesto gyventojų namų pašto dėžutes jau pasiekė laiškai su kvietimu registruotis į pirmąją Vilniaus piliečių asamblėją. Adresai, kuriais siunčiami kvietimai, parinkti atsitiktine tvarka. Ką veiks Vilniaus piliečių asamblėja?

Turkija siekdama išvengti maisto švaistymo planuoja atsisakyti viešbučių, kur viskas įskaičiuota.

Vilniuje, Sapiegų parke, šalia bendruomenės centro „Miesto laboratorija“, atidaryta vištidė. Iniciatoriai sako, kad jų tikslas – stiprinti biologinę įvairovę mieste, skatinti vietinio maisto auginimo idėją ir spręsti organinių atliekų tvarkymo klausimą. Restorano maisto likučiai taps vištų lesalu, o ne atliekomis. O kiaušinius galės pasiimti ją tvarkantys savanoriai. Vištidės atidaryme dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Nuo rugsėjo 1-osios įsigaliosiant naujam ES reglamentui, pagal kurį nebebus galima naudoti nagų lakų su kenksminga TPO medžiaga, Lietuvoje ir kitose šalyse kyla karštų diskusijų apie tai, kaip bus atsisakoma dalies vadinamųjų gelinių lakų.

Šiomis dienomis vyksta projektas „Moksleiviai – į Vyriausybę“. Jame dalyvauja 30 moksleivių iš 18 Lietuvos miestų ir miestelių. Šių metų projekto tema – sprendimų priėmimas valstybėje.

Kodėl atsistojus svaigsta galva ir kada tai gali būti pavojinga? Tikriausiai daugelis mūsų esame pajutę, kai staiga pakilus ima svaigti galva, akyse pradeda mirgėti ar temti, o po ilgesnio stovėjimo apima silpnumas.

Nuo rugsėjo 1-osios įsigalios naujas ES reglamentas pagal kurį, nebebus galima naudoti nagų lakų su TPO medžiaga. Nustatyta, kad ši pagrindinė gelio kietinimui naudojama medžiaga kelia pavojų sveikatai.

LRT tęsia projektą „Ko nesakyti“, kurio herojai, žmonės, kurie drąsiai dalijosi savo patirtimis ir atvirai kalbėjo apie stereotipus, su kuriais susiduria kasdien. Aptarsime, ko nesakyti žmonėms su tatuiruotėmis.

10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Vidury dienos Vilniaus centre, prie judrios autobusų stotelės, du vyrai užpuola jauną vaikiną ir išplėšia iš jo rankų telefoną. Ar, matydami tokį incidentą, įsikištumėte? Pilietiškai į incidentą sureagavusi Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir Policijos rėmėjų tarybos pirmininkas Karolis Kairys.

Ved. Darius Matas.

„Vienas geriausių sprendimų mano gyvenime buvo palikti Vilnių“, – taip kalba dirbtinio intelekto mokymų treneris, „WhyAI“ įkūrėjas Antanas Bernatonis. Jis prieš trejus metus teigia supratęs, kad miesteliuose jaučiasi daug geriau nei mieste ir gyvenimą sostinėje iškeitė į Švenčionėlius, o dabar lėtesniu ir ramesniu gyvenimo tempu džiaugiasi Birštone.

Ved. Darius Matas