Klimato kaitos rubrikoje apie tvarų dizainą. Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ yra tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo prizo konkurse, nugalėtojas paaiškės rugsėjį. Menininkė siūlo naujovišką kanapių žaliavų taikymo būdą tvarios gamybos, architektūros ir kasdienio vartojimo srityse.

Pokalbis su Ukrainoje kariavusiu Arūnu Kumpiu apie jo naujausią knygą „Dronų karas“. Kokie populiariausi Ukrainos ir Rusijos naudojami dronai? Kaip sparčiai jie vystosi ir keičiasi?

Šiandien minime Žalgirio mūšio 615-ąsias metines. Kiek šis mūšis svarbus šiandien? Apie tai diskutuojame su karo istoriku, Seimo nariu Valdu Rakučiu.

XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje fejerverkai buvo gana įprasti per svarbiausias valstybės iškilmes. Pokalbis su Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininke Lina Balaišyte apie tai kas ir kaip švęsta su šiomis „dirbtinėmis ugnimis“.

„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“ – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius. Kiek diplomatijoje gali pasakyti kūno kalba, tyla ir sakiniai tarp eilučių? Su diplomatu kalbėjosi Gabrielė Kloniūnaitė.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Karo fone, kai visuomenės dėmesys dažniausiai krypsta į humanitarinius ar saugumo klausimus, gamtos apsaugos darbai dažnai lieka nuošalyje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis būtinybė saugoti biologinę įvairovę niekur nedingsta – ypač kalbant apie tokias pažeidžiamas rūšis kaip meldinė nendrinukė, kurios išlikimas vis dar tiesiogiai priklauso nuo žmonių įsitraukimo ir pagalbos. Birželį Ukrainos Polesės regione įvyko tarptautinė ekspedicija, kurios metu buvo vertinama meldinių nendrinukių padėtis vienoje svarbiausių šiai rūšiai teritorijų. Ekspedicijai vadovavo Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas, ilgametis Tarptautinės meldinės nendrinukės grupės narys dr. Žydrūnas Preikša.

Nerimsta kalbos dėl rusų kalbos Lietuvoje, keliami klausimai, kodėl dalis žmonių nenori ar niekaip neišmoksta kalbos. Kokių sąlygų reikia kalbos mokymuisi?

Lietuvoje penkias savaites praleido 28 lietuvių kilmės jaunuoliai iš JAV ir Kanados. Jie ne tik stažavosi lyderiaujančiose įmonėse ir organizacijose, bet ir keliavo po Lietuvą.

Aplinkos apsaugos instituto duomenimis, beveik visos elektromobilių baterijos Lietuvoje ardomos nelegaliai. Esą, nelegalūs ardytojai taip pat superka, perrenka ir perdaro paspirtukų, riedžių ar dviračių baterijas, nereikalingus jų elementus išmesdami į atliekų konteinerius.

Nors didelė dalis abiturientų svajoja apie aukštąjį mokslą, vis daugiau jaunų žmonių renkasi profesinį ugdymą. Kokios specialybės paklausiausios?

Neatsargus elgesys gamtoje gali ne tik tapti staigios traumos priežastimi, bet ir turėti ilgalaikių pasekmių. Kuo gali būti pavojingi šuoliai į vandenį ar kitos vasaros pramogos, pokalbis su kineziterapeutu Edvinu Goriu.

Lietuvos paštas šiandien išleidžia pašto ženklą, skirtą lietuviško lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-mečiui. Tai - proga prisiminti ir pagerbti brigados generolą, inžinierių, aviakonstruktorių ir lakūną Antaną Gustaitį.

Verslumo nestokojantis Vaidotas Vičas iki pandemijos veiklą plėtojo Švedijoje, tačiau pasikeitus aplinkybėms šeimai teko grįžti į Lietuvą. Gyvenant čia ir ieškant, kur realizuoti savo gebėjimus, Vaidotą sudomino sūrių gamyba.

Ved. Darius Matas

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus katedros požemiuose rastos insignijos konservuojamos ir restauruojamos, o karališkasis skeptras eksponuojamas Nacionaliniame muziejuje. Kaip buvo slepiami Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo daiktai ir kas pasikeitė atvėrus slaptavietę, domisi Ieva Radzevičiūtė.

Vasaros sezonas kasmet žymi aktyvų kelionių laikotarpį, tačiau poilsis užsienyje ne visuomet apsieina be netikėtumų. Kasmet keliautojai iš Lietuvos patiria šimtus žalų. Kuriose šalyse lietuvių atostogos nuostolingiausios?

Nuo šiandien Vilniuje prasideda iniciatyva „Kava su pareigūnu“, kai policininkai kvies žmonės kalbėtis apie įvairias problemas. Pirmoji tema – sukčiavimo prevencija. Ši iniciatyva ypač svarbi vyresnio amžiaus gyventojams, kurie dažniausiai tampa sukčių taikiniais.

Mažos šalies žmonių užsienio kalbų mokėjimas šiais laikais – privalumas ar būtinybė? Kaip prisijaukinti užsienio kalbą, neprarandant gimtosios kalbos dovanos.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniaus katedros požemiuose rastos insignijos konservuojamos ir restauruojamos, o karališkasis skeptras eksponuojamas Nacionaliniame muziejuje. Kaip buvo slepiami Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo daiktai ir kas pasikeitė atvėrus slaptavietę?

Ved. Ignas Andriukevičius.

Prasideda registracija į Vyriausybės kanceliarijos ir Krašto apsaugos ministerijos organizuojamą renginį „Piliečių dialogas: koks turi būti mūsų pilietinis pasirengimas?“. Jame bus diskutuojama apie kiekvieno mūsų indėlį į Lietuvos saugumą – apie tai, ką kiekvienas Lietuvos pilietis gali padaryti, kad šalis ir kiekvienas jos žmogus būtų saugesni.

Ką daryti, kai mėgaujantis poilsiu gamtoje, kelią pastoja šiukšlės?

Ar jūs savo darbe naudojate dirbtinį intelektą? Dauguma įmonių teigia, kad nenaudoja dirbtinio intelekto. Tačiau realybė yra kitokia – didelė dalis darbuotojų dažnai net ir užduoda klausimus ar paveda užduotis DI nepaisydami jokių taisyklių. Specialistai teigia, kad tokia „nematoma DI praktika“ kelia rimtų rizikų, o vadovai dažnai net nežino, kad tokios rizikos egzistuoja.

Siekdamas nenualinti žemės, Radviliškio rajono ūkininkas Gytis Narbutas pasirinko beariminę tiesioginės sėjos žemdirbystę - tai dar vadinama nuliniu žemės dirbimu, angliškai „No till“.

Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrika. Sostinė siūlo vaikams pažinti Vilnių – žaliąją Europos sostinę 2025 per naujai sukurtą žemėlapį-žaidimą. Žaidimą„Žalias Vilnius vaikams“ sudaro trys maršrutai. Apie tai pasakoja maršrutų sudarytojas Andrius Jakučionis.

Tema apie Lietuvos skautijos kampaniją „Jei nutrūktų dienos“. Jos tikslas - skatinti piliečių sąmoningumą, pasiruošimą ir atsparumą krizės ar karo atveju, pasitelkiant taikius pilietinio pasipriešinimo būdus.

Liepos 8 d. yra tarptautinė alergijos diena. Pokalbyje dalyvauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, alergologė Rūta Dubakienė.

Kiek Lietuvai ekonomiškai naudingas koncertinis turizmas? Ar reikėtų jį skatinti? Svarsto Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius.

Iš Punsko kilęs vienas tinklalaidės „Proto pemza“ kūrėjų Tomas Marcinkevičius yra girdėjęs visokių palyginimų savo kalbos skambesiui – „adamkiškas“, „australiškas“, „smetoniškas“. Punske, kaip pasakoja Tomas, gyventojai kartais mėgsta pabrėžti palyginimą su tarpukariu, nes šiame posakyje užkoduotas ne tik pats kalbos skambesys, bet ir dalis Lenkijos bei Lietuvos istorijos.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Aplink pasaulį per 80 dienų. Tai ne tik rašytojo Žiulio Verno nuotykių romano pavadinimas, bet ir tikra šeimos kelionės istorija. Marija ir Markas Libermanai – šiuolaikinio cirko kūrėjai, kurie su dvejų metų dukra Ula išsikėlė tikslą – apskrieti pasaulį. Kelionės metu jie įveikė 44 tūkstančius kilometrų. Apie kelionės planavimą ir įspūdžius šeimą kalbina Anastasija Marčenkaitė.

LRT pradėjo projektą „Ko nesakyti“, kurio herojai – žmonės, kurie drąsiai dalijosi savo patirtimis ir atvirai kalbėjo apie stereotipus, su kuriais susiduria kasdien. Apie projektą bei audringas visuomenės reakcijas diskutavo jo dalyviai Ernestas Česonis ir Karolis Švelnikas bei LRT planavimo grupės vadovas Karolis Galdikas.

Konstitucija, virtusi „tu-ti-tu-ti-ta“, Jungtinės Karalystės ministro pirmininko kalboje įkaitai (angl. hostages), virtę dešrelėmis (angl. sausages), ar Joe Bideno atveju vietoje V. Zelenskio nuskambėjusi Putino pavardė. Tokios viešos politikų kalbos klaidos žiniasklaidoje netrunka tapti pasipiktinimo, pajuokos ar net patyčių objektu. Visgi „susipynęs“ liežuvis ar „užkritęs“ žodis – tai ne tik proga pasijuokti iš kito, o kartais ir savo, nesėkmės, bet ir būdas suprasti, kaip mūsų smegenys suvokia ir apdoroja kalbą.

LRT pradėjo projektą „Ko nesakyti“, kurio herojai – žmonės, kurie drąsiai dalijosi savo patirtimis ir atvirai kalbėjo apie stereotipus, su kuriais susiduria kasdien.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė per pokalbį su Vladimiru Putinu nepadaręs jokios pažangos dėl karo pabaigos Ukrainoje. Ar dar galime kalbėti apie greitą karo pabaigą, kalbėsimės su iš Ukrainos kuriam laikui grįžusiu LRT radijo bendradarbiu Alvydu Medalinsku.