„Galvodavau, kaip būtų įdomu pakliūti į vidų, kaip būtų įdomu pamatyti, kas yra išlikę autentiško, ir štai aš jau sėdžiu tame name. Mes geriame kavą, man rodomi tarpukario albumai, išlikę daiktai – nuo sidabrinių stalo įrankių su monogramomis iki tarpukariu siuvinėtų staltiesėlių“, – pasakoja knygos „Namai ir likimai“ autorė.
Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, – teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė. Studijoje apie knygą „Namai ir likimai“ papasakojo autorė Viktorija Vitkauskaitė.

Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į vieną iš architektūros „Oskarų“, „Mies van der Rohe“ fondo ir Europos Komisijos „EUmies Awards“ konkurso apdovanojimą. Jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno rajone projektas pateko į ilgąjį nominantų sąrašą. Kas yra gera architektūra?

Ved. Agnė Skamarakaitė

Knyga „Namai ir likimai“ kviečia į kelionę po dešimt Kauno tarpukario namų. „Šios istorijos nėra vien tik apie kai kurias šeimas ar apie Kauną. Jos apie mus visus. Tikriausiai daugelis mūsų, atvertę senesnius giminės istorijos puslapius, galėtų papasakoti apie suluošintus likimus, tremtis, atimtus namus“, teigia žurnalistė, gidė ir knygos „Namai ir likimai“ autorė Viktorija Vitkauskaitė.

Lietuvos architektas Vytautas Baltus pretenduoja į prestižinį europinį apdovanojimą, jo rekonstruotos sodybos Gaižėnų kaime Kauno raj. projektas pateko į konkurso „EUmies Awards“ ilgąjį nominantų sąrašą.

Vilniuje vyksta HIP-HOPo šokio festivalis "Urban Essentials", kuriame į šokį žvelgiama iš įvairių perspektyvų, tarp jų ir politinės.

Agronomiją baigusi Meda Mačiuitytė pasirinko savitą veiklą. Jauna moteris ne tik puoselėja skinamų gėlių ūkį, bet ir kuria drabužius sodininkėms. Meda atsimena, kad veiklos pradžioje sulaukė nemažai kritikos dėl savo idėjos kurti stilingus sodo drabužius, bet dabar džiaugiasi, kad atkakliai siekė savo svajonės.

Šią savaitę Klaipėdos Pilies muziejuje pristatyta premjera - šiuolaikinio šokio spektaklis „ONOS". Jame kalbama apie moteris Lietuvõs dvaruosè ir kviečiama pamąstyti apie visų laikų moterų kasdienybę ir likimus.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Prekybos ir pramogų centrai jau ruošiasi Kalėdoms ir šventiniams išpardavimams. Praeitų metų duomenys rodo, kad vienas iš keturių pirkėjų šventinius pirkinius dengė kreditu ar skolintais pinigais. Ar verta dovanų ieškoti skolon ir ar „paskutinės minutės“ pasiūlymai – gera proga sutaupyti?

Ištrauka iš tinlalaidės „Prieš atsisveikinant“: ką daryti, jei būdami šalia sunkiai sergančių, mirties link artėjančių žmonių nerandame tinkamų žodžių prabilti sunkiomis temomis?

Išmanieji įrenginiai ir įvairios programėlės tapo neatsiejama daugelio sportuojančiųjų kasdienybės dalimi. Jie skaičiuoja žingsnius, pulsą, miegą, treniruočių krūvį ir net įspėja, kada reikia pailsėti. Tačiau ar visada šie įrenginiai padeda, o skaičiai nusako realią situaciją? Galiausiai, ar išmanusis laikrodis gali žinoti žmogaus savijautą geriau už jį patį?

KTU mechanikos inžinerijos doktorantė stažavosi NASA tyrimų centre, kur kūrė sistemą, padedančią robotams dirbti tiksliau.

Ved. Ignas Andriukevičius

Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?
Apie tai – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12” su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Valužyte.

Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?
Apie tai – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12” su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Valužyte.

Kokia yra Lietuvos miškų būklė? Pokalbis su Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vyriausiuoju specialistu Kęstučiu Grigaliūnu.

Šią savaitę minima diabetinės pėdos diena. Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?

Šveicarijoje įrengtas vadinamasis gyvūnų „gyvybės langelis“ – jame žmonės anonimiškai gali palikti triušus ar graužikus, kuriais nebegali pasirūpinti. Vokietijos Šlėzvego-Holšteino žemėje veikia arklių „gyvybės langelis“ – čia žmonės anonimiškai ir nenurodydami priežasčių gali palikti arklius, kuriais nebegali rūpintis. Vokietijos gyvūnų apsaugos asociacija mato tokių įrenginių privalumų ir trūkumų.

Šiaulių kultūros centre atidarytos stiklo dirbtuvės. Jose įvairaus amžiaus lankytojai galės išbandyti šiuolaikines technikas, eksperimentuoti, susikurti originalių dirbinių.

Ved. Darius Matas.

Vis daugiau tėvų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes – mamos ir tėčio. Kokių teisinių bei kultūrinių klausimų tai kelia? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Ekstremalios liūtys ir gatvių tvindymas – kaip su tuo susitvarkyti Vilniui bei kitiems Lietuvos miestams ir ko laukti ateityje? Pokalbis su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godiene.

1918 m. lapkričio 11 dieną buvo patvirtinta pirmoji Lietuvos Vyriausybė, vadovauta Augustino Voldemaro. Pokalbis su užsienio reikalų ministerijos darbuotoja, istorike dr.Vilma Bukaite apie šią Vyriausybę, jos sudarymo aplinkybes, o taip pat apie moteris Lietuvos diplomatinėje tarnyboje.

Vis daugiau tėvų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes. Kaip keičiasi pavardžių suteikimo vaikams mūsų šalyje tendencijos, kas tai lemia ir kokių teisinių bei socialinių klausimų tai kelia? Apie tai pasakoja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.

Palangos Jono Šliūpo muziejuje pristatyta pirmoji paroda, skirta litvako karikatūristo Lazario Kagano gyvenimui ir kūrybai.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Prieš aštuonerius metus Lietuvoje pradėtos rengti humanistinės vestuvių ceremonijos, kurias vis dažniau Lietuvos gyventojai renkasi vietoje civilinės metrikacijos ar bažnyčios. Vis dėlto humanistinės santuokos Lietuvoje nėra formalizuotos ir žmonės pasirinkę tokią santuoką susiduria su papildomais formalumais. Šiandien Seime organizuojama konferencija, skirta aptarti humanizmo pasaulėžiūrą ir poreikį įteisinti humanistines vestuvių ceremonijas.