10–12

Išmanieji laikrodžiai jau seniai rodo ne tik laiką. Jie skaičiuoja mūsų žingsnius, matuoja pulsą, stebi miegą ir net perspėja apie galimus širdies ritmo sutrikimus. Vieni šiuos duomenis atidžiai seka, kiti į juos beveik nekreipia dėmesio. Tačiau ką iš tiesų apie mūsų sveikatą gali pasakyti ant riešo nešiojamas laikrodis? Ar jis gali pastebėti ligą anksčiau, nei patys pajuntame pirmuosius simptomus? O gal kartais tokie įrenginiai tik be reikalo gąsdina? Vilniaus universiteto mokslininkai aiškinasi, kaip išmaniųjų laikrodžių duomenis panaudoti pacientų sveikatai stebėti ir galimoms komplikacijoms numatyti. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentu Audriumi Dulsku.

Prieš 170 metų Vilniuje duris atvėrė pirmasis viešasis muziejus Lietuvoje – Vilniaus senienų muziejus. Nors jo jau seniai nebėra, nuo lapkričio 5-osios jį vėl bus galima aplankyti, tik šįkart virtualiai. Lietuvos nacionalinis muziejus pristatys parodą-kompiuterinį žaidimą „Vilniaus senienų muziejus: praeities šventovė“, kuriame bus galima apžiūrėti daugiau kaip šimtą istorinių eksponatų ir net pasikalbėti su muziejaus įkūrėju Eustachijumi Tiškevičiumi. Kaip pavyko atkurti seniai išnykusį muziejų ir kuo ši virtuali paroda skiriasi nuo įprasto kompiuterinio žaidimo? Apie tai kalbamės su žaidimo idėjos autoriumi ir dizaineriu Povilu Vincentu Jankūnu.

Žmogui mirus, jo gyvenimas internete nebūtinai baigiasi. Socialinių tinklų paskyros, nuotraukos, susirašinėjimai, elektroniniai laiškai ir kiti skaitmeniniai pėdsakai gali išlikti dar daugelį metų. Tačiau kam visa tai priklauso po žmogaus mirties? Ar artimieji gali reikalauti prieigos prie mirusiojo paskyrų, perskaityti jo susirašinėjimus arba nuspręsti, kad visa informacija būtų ištrinta? Ir ar galima savo skaitmeniniu palikimu pasirūpinti iš anksto, pavyzdžiui, testamentu? Apie tai kalbamės su advokatų kontoros COBALT Intelektinės nuosavybės ir IT reguliavimo teisės praktikos grupės vadovaujančia teisininke Renata Vasiliauskiene.

Poetei, vertėjai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Ramutei Skučaitei sukanka 95 -eri. Su poetės kūryba užaugo kelios Lietuvos kartos, ji yra daugiau nei pusšimčio eilėraščių knygų vaikams ir suaugusiems autorė. Giedrė Čiužaitė poetę kalbina namuose Vilniuje, kur Ramutės Skučaitės asmeninė biblioteka, darbo stalas ir prie jo gimsta nauji eilėraščiai.

Kasmet Lietuvoje 5-6 proc. naujagimių gimsta anksčiau laiko. Mūsų šalyje neišnešiotų kūdikių išgyvenamumo rodikliai yra aukšti, tačiau priešlaikinis gimimas vis dar lieka pagrindine vaikų iki penkerių metų mirties priežastimi. Julija Plačienė dalijasi savo skaudžia istorija – jos sūnelis Matas į šį pasaulį atėjo 29 savaitę, keturis mėnesius jie abu praleido ligoninėje ir jau turėjo keliauti namo, tačiau viskas staiga susikomplikavo ir vaikelis mirė. Studijoje lankosi mama Julija Plačienė.
Ved. Agnė Skamarakaitė.

Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos infrastruktūros objektai (energetika, Kaliningrado tranzitas, povandeniniai kabeliai) yra Rusijos informacinių atakų taikinys. Ir taikomasi ne į pačius objektus, o į pasitikėjimą valstybe, kuri už juos atsako.
Ved. Agnė Skamarakaitė.

Apie kapinių dizainų madas ir želdynus rudenį – sodo tinklaraštininkė ir LRT TELEVIZIJOS laidos „Čia mano sodas“ vedėja Lina Liubertaitė.
Ved. Giedrė Čiužaitė.

Šaltuoju sezonu rankų higiena – viena svarbiausių priemonių, saugančių nuo įvairių virusinių infekcijų. Kokias rankų higienos priemones svarbu turėti ir išvykimo krepšyje? Apie tai pokalbis su NVSC atsove Aušra Valaikiene ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstove Vytaute Stankevičiene.
Ved. Giedrė Čiužaitė.

Kinuose nuo rytojaus pradedamas rodyti lietuvių ir lenkų kurtas animacinis filmas „Kirstukų miško pranašystė“. Studijoje lankosi prodiuserė Agnė Adomėnė ir animacinių filmų dailininkas Gediminas Skyrius.
Ved. Giedrė Čiužaitė.

Vis daugiau Lietuvos įmonių ir organizacijų prisijungia prie iniciatyvų ir skiria papildomas finansines išmokas darbuotojams, pasirinkusiems privalomąją ar savanorišką karo tarnybą. Finansine paskata, artima Lietuvos vidutiniam darbo užmokesčiui, bendrovės siekia užtikrinti, kad darbuotojo sprendimas tarnauti valstybei leistų išlaikyti asmeninį ir šeimos finansinį saugumą.
Įmonių indėlį sudarant palankesnes sąlygas atlikti karo tarnybą aptarė „Telia Lietuva“ atlygio ir naudų vadovė Inga Abraškevičė bei ILTE Personalo departamento vadovė Agnė Jonaitytė-Karalienė.

Ved. Darius Matas

Artėjant Vėlinėms, vis dažniau susimąstome apie išėjusiųjų atminimą, gedulo tradicijas ir tai, kokią vietą mūsų gyvenime užima pokalbiai apie mirtį. Ar mirusiuosius pagerbti galima tik kapinėse? Kokios ritualų formos iš tiesų yra prasmingos ir kodėl svarbu apie mirtį kalbėti ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams?
Studijoje vieši „Lydėtuvių“ bendraįkūrėja Elena Patamsė ir „Humanistinių idėjų ambasadorių“ vadovė Urtė Žukauskaitė-Zabukė. Pašnekovės aptarė prasmingą išėjusiųjų pagerbimą, ritualų reikšmę ir tai, kodėl kalbėdami apie mirtį iš tiesų kalbame apie gyvenimą.

Ved. Darius Matas