Vis dažniau galima išgirsti, kad žmonės mokosi dėkingumo arba apie save sako: praktikuoju dėkingumą. Ką tai reiškia? Kas, vertinant iš šios perspektyvos, yra nedėkingas žmogus? Pokalbis su psichologe Danute Savickiene ir „Dėkingumo dienoraščio“ autore, jogos mokytoja Egle Luotyte.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Ką reikia numatyti, jei apie savo jautrias patirtis atsiveri kitiems? Kodėl daugeliu atveju verta tai daryti - dėl savęs ir kitų? Pokalbis su projekto „Žvelk giliau“ dalyvėmis – psichikos sveikatos ambasadorėmis: slaugytoja Lina Mozūraityte, kuri žino, kas yra depresija ir ilgus metus serga reumatoidiniu artritu, dailės terapeute Giedre Markauskiene, kurios sūnus turi iš pirmo žvilgsnio nepastebimų negalių ir įvairiose situacijose dėl jų tenka teisintis. Taip pat – ilgą konsultavimo patirtį turinčia psichologe Irma Žemaitiene, kuriai svarbu, kad mūsų visuomenė rečiau klijuotų etiketes tiems, kurie laikomi kitokiais.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Prieš daugiau nei dvejus metus psichologas Kristijonas Žičkus su bendraminčiais įkūrė Terapinį ūkį. Švenčionių rajone, buvusioje Seno Strūnaičio kaimo mokykloje, dažniausiai renkasi vaikai ir paaugliai. Kai kurie savo gyvenimuose patiria nelengvų iššūkių ir su čia dirbančių psichologų bei socialinių darbuotojų pagalba mokosi į juos reaguoti. Kaip veikia terapinis ūkis ir kodėl apsilankiusieji čia linki, kad tokios organizacijos veiktų visuose Lietuvos regionuose?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Kas yra mano gyvenimo prasmė? Vienais gyvenimo etapais tai gali atrodyti lengvas filosofinis klausimas. Kitais jis duria, slegia ar kitaip kelia įtampą. Kaip mes suteikiame prasmę viskam, su kuo gyvenime susiduriame? Ko imtis, kai prasmės jausmas dingsta ar apima sunkumas praradus tai, kas mums turi didelę vertę? Su psichologu, psichoterapeutu Robertu Petroniu.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Auginant vaikus pasitaiko etapų, kai labai sunku suprasti, kodėl nepaisant gerų norų prasiveržia šiurkštus elgesys, žodžiai, dėl kurių paskui apmaudu.
Psichologai kviečia į Lietuvoje gana naują tėvystės programą „Švyturys“, kur kalbama, kaip būti su vaikais sudėtingaisiais momentais.

Dauguma baigusių šią programų tėvų tyrime sako, kad ji duoda naudos. Tarkime, jie ėmė rečiau gėdinti vaikus, sumažėjo vaikų elgesio ir emocinių sunkumų. Kaip pasiekiama tokių pokyčių? Pokalbis su Lietuvoje veikiančios terapinės programos „Švyturys“ atstove, psichologe, Vilniaus universiteto docente Lina Gervinskaite-Paulaitiene ir šioje programoje dalyvavusiu tėčiu Liudu Basiuliu.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Laikote save ekstravertu ar introvertu? Prieš daugiau nei 100 metų psichiatro Karlo Gustavo Jungo pasiūlyti terminai iki šiol padeda apibūdinti žmones pagal jų poreikį dažniau būti tarp kitų arba atgauti jėgas vienumoje. Tiesa, dažnas introvertas jaučiasi spaudžiamas elgtis ekstravertiškai – daugiau ir drąsiau bendrauti, tiek darbe, tiek laisvalaikiu. Kaip uždaresnio būdo žmonėms įsipatoginti stimulų gausiame pasaulyje? Kodėl svarbu nuo savęs ir kitų neslėpti savo introvertiškumo? Pokalbis su psichologe Gintare Buinickaite.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Su psichoterapeute, psichiatre, knygų autore ir septynių vaikų mama Aurima Diliene – apie vaikų, paauglių ir suaugusiųjų pyktį. „Pati esu pikta ir daug gyvenime nuveikiu iš šios emocijos“, – su šypsena sako Aurima.

Ved. Giedrė Čiužaitė

„Nerasime psichikos sutrikimo, prie kurio neprisidėtų puikybė“, – rašo psichologė, psichoterapeutė Lina Dirmotė. Aktorius Vaidotas Martinaitis sako, kad ne kartą yra sirgęs žvaigždžių liga ir tai yra viena iš puikybės formų. Kaip išsimatuoti, kiek turime puikybės, ir kaip ją išravėti, jei ji trukdo gyventi? Kuo puikybė skiriasi nuo sveiko pasitikėjimo savimi?

Ved. Giedrė Čiužaitė

Daugybė žmonių svarbius darbus palieka paskutinei dienai ar netgi nakčiai. Naršo socialiniuose tinkluose užuot paskambinę skubiu reikalu. Kodėl mes atidėliojame ir kas padeda tokį įprotį keisti? Laidos viešnia – psichologė, psichoterapeutė Anna Vinkovskienė.

Ved. Giedrė Čiužaitė

Būna sukrečiančių gyvenimo akimirkų, kurias vėliau ilgai atsukinėjam savo atmintyje tarsi filmus. Psichologai dažną tokią patirtį vadina traumine ir sako, kad jų patiria apie 70-80 procentų žmonių ir yra būdų tokių įvykių sukeltą stresą mažinti. Kaip?

Pokalbis su psichologe, Vilniaus universiteto docente Odeta Geležėlyte. Ji su kolegomis kviečia nemokamai išbandyti ir internetinę programą SPRING, skirtą tiems, kas patiria potrauminį stresą dėl vienkartinių trauminių įvykių.

Ved. Giedrė Čiužaitė