NARA

Kaip priartėti prie tikrosios laisvės? Nacionaline premija apdovanotai kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei, kurios kūriniai skambėjo Niujorko filharmonijoje, tai padaryti padėjo budistinė filosofija. Nes jeigu tave supanti realybė tėra it sapnas – tu pats sprendi kiek jai suteikti galios tave paveikti.

Kaune užaugusi kompozitorė pirmus kūrinius parašė būdama trylikos, bet jų niekam nerodė. „Labai jautriai reaguodavau tiek į komplimentus, tiek į kritiką. O tais laikais...“ – Žibuoklė pradėjo kurti prieš pat sovietinės sistemos griūtį – „...būdavo vien kritika. Mes užaugom tokioj edukacinėj sistemoj, kuri edukavo per kritiką, o ne per pagyras. Reikėjo labai ilgai tvarkytis su visu psichologiniu bagažu ir tuo, kaip jis paveikia kūrybinį procesą. Nes tu visą laiką galvoji apie tą kritišką žvilgsnį iš šalies.“

Šiandien Žibuoklė Martinaitytė už savo kūrybą Lietuvoje apdovanota Nacionaline premija, jos du albumai išrinkti tarp NPR radijo geriausių metų klasikinės muzikos albumų, o šį rugsėjį Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje ji pristatė pirmąją savo rašytą operą „Apversta tikrovė“ („Upside Down“). Operą ji kūrė kartu su kultiniu JAV režisieriumi Robertu Wilsonu, kuris 1976-aisiais revoliucionavo operos žanrą kartu su kompozitoriumi Philipu Glassu pristatydamas minimalistinę operą „Einstein on the Beach“.

Išgirskite visą Žibuoklės Martinaitytės interviu su NARA tinklalaidės redaktoriumi Karoliu Vyšniausku.

Severinos Venckutės fotografija.

Šis epizodas yra iš NARA muzikinių publikacijų serijos „Nauja scena“, kurį remia Medijų rėmimo fondas.

Kiek kitame žmoguje matai gyvą žmogų, o kiek – idėjų, kurioms nepritari, įsikūnijimą? Naujame, bene politiškiausiame lig šiol judviejų pokalbį, bičiuliai psichologas Andrius Jančiauskas ir žurnalistė Berta Tilmantė gilinasi į poliarizacijos šaknis ir kaip neleisti jai sunaikinti artimų santykių.

Andriaus ir Bertos susitikimais NARA tinklalaidėje dalinamės nuo 2019-ųjų pavasario, o jų parengimą finansuojame tik iš klausytojų prisidėjimo. Susipažinkite su visa kolekcija čia ir prisidėkite.

Už pagalbą apdorojant garsą dėkojame Adomui Zubei. Epizodo fotografė yra Rūta Krasauskaitė.

400-ajame NARA tinklalaidės epizode – ledus pralaužusi dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Rugsėjo pradžioje susitiko su klausytojais Vilniuje, pirmajame NARA festivalyje. Pamatykite jos interviu su vienu NARA redaktorių Karoliu Vyšniausku.

Video autoriai: Myles Kramer, Gratas Barauskas

Titulinė fotografija: Berta Tilmantė

Palaikykite kitų metų NARA festivalį: https://nara.lt/festival

Epizodą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas

„Uodas ar dronas?“, – svarsto Denis Vėjas naktį Kyjive. Tyla tarp sprogimų įkalina būsenoje tarp miego ir budrumo, o kitą rytą atneša nuovargį ir erzulį. Būsena, kurią, atrodo, dabar nešiojasi kiekvienas kyjivietis, kai oro pavojus virš miesto laikosi praktiškai visą parą.

Anksčiau Rusija Kyjivui dažniausiai smogdavo koncentruotai ir naktį. Apie kai kurias atakas iš anksto perspėdavo Ukrainos žvalgyba, stebėdama aviacijos Rusijoje judėjimą ir raketų telkimą. Karui tęsiantis penktus metus, Kyjivo gyventojai taip pat išmoko sekti atvirų šaltinių analitikus Telegram kanaluose bei pagal juos įvertinti kylančią grėsmę

Pastarosiomis savaitėmis Rusija pakeitė taktiką: dronų ir raketų atakos beveik nenutrūksta ir vyksta ne tik naktį, bet ir dieną. Smūgiai bei krintančios nuolaužos apgadina gyvenamuosius pastatus, prekių sandėlius ir kitą civilinę infrastruktūrą. Dieną vis dažniau kaukiantis oro pavojaus signalas vis labiau paralyžiuoja įprastą miesto ritmą.

Garso dokumentikoje Denis Vėjas ir Sigita Vegytė analizuoja, ką reiškia būti nuolat besitęsiančioje grėsmėje.

Kartu su gamtininku Žydrūnu Sinkevičiumi autoriai leidžiasi į garsinį pasivaikščiojimą po Pertako ornitologinį draustinį. Keliaujant žmonių išmintais ir išvažinėtais takais, Žydrūnas kviečia pakelti akis aukštyn ir pamatyti kitų Kapčiamiesčio vietinių gyventojų – kurtinių – tuokvietes ir medžius, kuriuose šie paukščiai nakvoja.

Kapčiamiesčio apylinkėse autoriai susitinka ir su vietiniais gyventojais, ieškodami atsakymo į klausimą, kas nutinka, kai vieta, kurią vadiname namais, pradeda keistis.

Autoriai: Kajus Orda, Jūra Lazauskaitė, Mūza Svetickaitė

Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/cia-ju-namai-kitaip-ir-nebus-kurtiniai-ir-zmones-besikeicianciame-kapciamiestyje 

Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.

Atrodo, kad poligonas, kurio tikslas – stiprinti valstybės saugumą, paradoksaliai ima mažinti saugumo jausmą vietos bendruomenėje.

Šiame garso įraše girdime Kapčiamiesčio žmones, atsakančius į klausimą: ką jums reiškia saugumas?

Autoriai: Domas Zenkevičius, Ugnė Dvilevičiūtė, Dorotėja Suruda

Tai yra didesnės publikacijos dalis. Skaitykite ją čia: https://nara.lt/lt/articles-lt/kapciamiescio-gyventojai-pavargo-kalbeti-apie-poligona-ka-saugumas-reiskia-jiems

Šią vasarą vyko pirmoji NARA žurnalistikos stovykla Kapčiamiestyje – 15 pradedančiųjų žurnalistų gilinosi į šio regiono problematiką ir rengė publikacijas. Stovyklos dalyviai domėjosi saugumo, istorinės atminties, aplinkosaugos bei ekonomikos temomis.

Šilutėje susikūrusi, Vilniuje transformavusis hardkoro grupė „Sipas“ tapo scenos fenomenu. Jų muzika jungia kontrastus: mielumą ir triuškinantį vokalistės Agnės balsą; dainų žodžius apie smurtą ir priekabiavimą, kurie pereina į euforišką viso to įveikimą. Augantis „Sipo“ fanų būrys grupėje randa tai, ko seniai ieškojo: saugesnę muzikos bendruomenę.

Karolio Vyšniausko interviu. Jurgos Sako fotografija.

Originaliai publikuota NARA YouTube kanale.

NARA serijos apie naują lietuvišką muziką „Nauja scena“ dalis.

nara.lt/nauja-scena 

NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova.

Šis tekstas – autoetnografinė refleksija apie tai, kaip šalyje, kurioje iki visai neseniai beveik nebuvo kitų rasių žmonių, galėjo formuotis rasinis matymas ir mąstymas, perpinta su tais lietuviškosios istorijos užkaboriais, apie kuriuos retai kada kalbame. Ji gimė mąstant tiek apie pastarųjų kelių mėnesių įvykius – incidentą susijusį su šūkiu „Lietuva lietuviams“ bei rasistinius išpuolius, – tiek ir apie platesnes visuomenės tendencijas, tokias kaip kintantis etninis ir rasinis Lietuvos didmiesčių veidas, vieši politikų ir visuomenės veikėjų pasisakymai apie migraciją ir kitas „nenubaltintas“ realijas.

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek

NARA straipsnis, kurį skaito jo autorė sociologė Gražina Bielousova.

Kai visuomenėje netyla diskusijos apie neraminančią demografinę padėtį Lietuvoje ir Europoje, girdime ekspertų, politikų, visuomeninių organizacijų ir bažnyčių komentarus. Tačiau daug rečiau girdimos pačios moterys, kurios renkasi neturėti vaikų; o tos, kurios vaikų turėti negali, dažnai išvis išbraukiamos iš eterio. Šis tekstas – ne tik apie negalėjimą turėti vaikų, bet ir apie negalėjimo įvairiaprasmiškumą.

***

Autorės pastaba: šis tekstas gimė kaip refleksija išklausius Lauros ir Jonės pokalbį tinklalaidėje „Ar turėti vaikų?“. Mano tikslas daugiau išplėsti ir pratęsti šį pokalbį, o ne užginčyti, nuneigti ar polemizuoti su kolegėmis. Klausimus, ar turėti vaikų, ką reiškia norėti ir galėti jų turėti, aš apmąsčiau susidūrusi su realiomis gyvenimiškomis situacijomis, kurios retai aptariamos ir dažnai lieka neišgirstos dėl socialinės stigmos ir primetamos gėdos ar „nepatogumo“. Tad šį tekstą rašau jausdama dėkingumą Laurai ir Jonei, kad atvėrė duris tolesniems pokalbiams, ypač šiuo metu, kai viešajame diskurse klausimas apie gimstamumą ir vaikus neretai supaprastinamas tik iki valdysenos, poliarizuotos etikos ar romantizuotos biologijos.

Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek