Koks jūsų santykis su „nesąmone“? Niekniekis, gėda, ignoruoti? Kiek kasdienoje sau leidžiate pakvailioti? Jei sakysim, kad žmogus turi sąmonę ir pasąmonę, gal galim truputį turėti ir nesąmonės? Turinio kūrėja Jogilė Ramoškaitė man ir įkūnija žmogų, kuris su dideliu atsidavimu kuria išgalvotas istorijas arba kasdienybės įvykius pakylėja iki spalvingo, komiško, kartais absurdiško pasakojimo. Kuriuose, jei nori, gali rasti mažyčių išminties ir įžvalgos inkliuzų ir puikaus įsiklausymo į žmogų. Kurios istorijos detalės tikros? Kartais tenka spėlioti, ir protas lieka palaimingai smalsus. Kokia yra žodingoji ir vaizduotės pilnoji Jogilė? Gal įsikvėpsite ir jūs vienai kitai nesąmonei?
Ved. Tautė Šumskė