Žaidžiam žmogų

Daug kartų skambėjo žodis „malonumas“. Malonumas klausti, malonumas gauti kito žmogaus dėmesio, malonumas chaosą versti darna per tekstą. Kultūros žurnalistę, komunikacijos projektų vadovę Ievą Rekštytę-Matuliauskę kviečiau pasikalbėti apie tekstą, bet paaiškėjo, kad ji tekstą mato labiau kaip formą ryšiui megzti ir save veikiau vadintų kalbėjimosi žmogumi. Apie bendruomenės kūrimą, kolektyvinio skaitymo prasmę, žurnalistikos šaknis, lyderystę.

Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Jei iš jūsų pavogtų kuprinę, niekas greičiausiai nekaltintų jūsų, kad buvot per daug provokuojančiai apsirengę ar išgėrę per daug vyno. Pavogė, reiškia, vagis – kaltas, o jūs – nusikaltimo auka. Paprasta? Deja, visai kitokia realybė, kai kalbame apie seksualinius nusikaltimus: juos aptariant, sutinkama neproporcingai daug aukų kaltinimo ir viešoj erdvėj, ir žiniasklaidoj, ir net… karo zonoj.
Sociologė, seksologė Reda Jureliavičiūtė atskleidžia ypatingą priešnuodį, kaip galime išvengti aukų kaltinimo. Ir primena, kad smurtautojai neturi vienijančios charasteristikos, o jais gali būti net labai sėkmingi, gražūs, draugiški iš pažiūros vyrai (ar moterys).
Nusikaltimai vyksta nuolat, net jei apie juos nežinom. Švietimas(is), kalbėjimasis, aplinkos stebėjimas ir proaktyvumas išlieka didžiausia mūsų galia.
Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Psichologija populiari ir populiarėja. Psichoterapija taip pat. Naudų daug, bet gal yra ir šešėlinė pusė? Su psichologu, psichoterapijos praktiku, psichologinės tinklalaidės bendraautoriu Gediminu Tumėnu apie tai – išsamiai, su asmeniniais pavyzdžiais. Apie išaugusį psichologo profesijos statusą, psichologijos terminų pervartojimą, poppsichologiją, profesijos komercializavimą, romantizavimą. Ir kaip psichoterapija paveikia santykius su įvairiausiais žmonėmis – lankančiais psichoterapiją ar apie ją negirdėjusiais – bei ryšį su savim, pasauliu ir dar daug visko. Žaidimų yra!

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Tiek perlų viename epizode gauni ne kaskart. Pavyzdžiui: „Kai pavargstu, negaliu sustoti dirbti.“ Pašnekovė Giedrė Vaitiekūnaitė-Urbanovič daug metų kaupė patirtį žmogiškųjų išteklių srityje įvairiose įmonėse, o dabar vadovauja savo įkurtai agentūrai, skirtai personalo specialistams, ir išleido knygą „Personalo vadovo kelias. Su lengvumu“. Giedrė domisi žmonėmis, bet pirmiausia – savimi. Sako, tai esmė. Kas iš tikro motyvuoja dirbti, kodėl savirealizacija tokia reikšminga, kokiems žmonėms netinka dirbti didelėse organizacijose ir kaip dramos trikampio teorija skleidžiasi darbovietėse bei asmeniniame gyvenime? Kokią vietą žmogaus gyvenime turėtų užimti darbas?

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Ar daug vartojate kultūros? Šio epizodo pašnekovas taip ir turi įvairių aštrių minčių apie šį lauką. Dovydas Kiauleikis šiuo metu yra žurnalo „Literatūra ir menas“ vyriausiosios redaktorės pavaduotojas, „Vasaros knygyno“ Nidoje sumanytojas, leidyklos „Kitos knygos“ komunikacijos žmogus, taip pat dirba festivalio „Paviljono knygų savaitgalis“ komandoje. Ir tai toli gražu ne visi Dovydo kontaktai su kultūra. Ar ji reikalinga visiems, kuo kultūra ypatinga, šiek tiek apie banalybes ir jų baimę ir apie Dovydo asmeninius virsmus.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Žmogui, norinčiam lankyti individualią psichoterapiją, krypčių ir specialistų įvairovė gali kaip reikiant apsukti galvą. Psichologijos mokslų daktarė, egzistencinės krypties psichoterapeutė Marija Vaštakė padeda ją atsukti, atskleisdama, kas yra psichoterapija ir kuo skiriasi psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrai. Ji taip pat atskleidžia, kas nėra psichoterapija, įspėja dėl gyvenimo guru, emocijų paleidėjų ir būrėjų. Išgirskit ne tik apie 4 pagrindines psichoterapijos kryptis ir jų išskirtinius bruožus, bet ir kas jas visas jungia, kaip psichoterapija veikia iš esmės ir kas sukelia psichoterapinius pokyčius. Psichoterapinio ryšio sukūrimui ir santykio su terapeutu įvairiems etapams ir net krizėms bei psichoterapijos pabaigai aptarti irgi skiriame pokalbyje daug dėmesio. Galiausiai Marija patvirtina, kad psichoterapija tikrai būna nelengva ir skausminga, ir padrąsina išdrįsti susipažinti su „savo tarakonais“. Ir kaip jūs manot, ar psichoterapeutai lanko psichoterapiją?

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

(A. Budrienės nuotr.)

Lietuvių folklore buvusi patarlė: „reikia kaip cukraus“. Taip sakyta apie kažką reikalinga. Šiais laikais dažniau girdime, kad cukrus – tikras blogiukas. Kodėl cukraus norisi, o gal jo net reikia? Gydytoja ir endobiogenikos specialistė Yuliya Asovskaja tyrinėja žmogų visuminiu požiūriu, ypač daug dėmesio skiria hormonams. Pokalbyje išgirsite, kaip cukraus apykaitą reguliuoja hormonai ir nervų sistema ir kodėl mityba nėra pirmučiausias dalykas reguliuojant cukraus lygį. Ar cukrus kelia priklausomybę? Kodėl dirbant protinį darbą norisi saldaus? Nuo ko pradėti norint keisti santykį su saldumu? O kur dar puikioji Julios Child citata!

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Prieš šią laidą jaudinosi ne tik vedėja Elžbieta Latėnaitė, bet ir viešnia teisininkė Iveta Jarašiūnaitė. Tačiau jei kalbėti apie prievartavimo narkotikus ir seksualinį smurtą – nelengva užduotis, galima tik įsivaizduoti, ką reiškia šiuos nusikaltimus patirti. Laidoje – esminė informacija apie tai, kaip atpažinti, kad žmogus apsvaigintas, kaip svarbu niekada nepalikti draugės vienos ir kodėl reikia išmokyti paauglius nebijoti kreiptis pagalbos į patikimą suaugusį. Iveta įvardina žingsnis po žingsnio, ką daryti, jei kyla įtarimas, kad moteris ar kitas asmuo buvo apsvaigintas ir/ar išprievartautas, kokių tyrimų prašyti klinikoje ir ką tiksliai sakyti pareigūnams. Sužinosite, ar teisiškai skiriasi seksualinis smurtas prieš savanoriškai apsvaigusį ir prieš apsvaigintą asmenį, bei kiek mėnesių po incidento narkotines medžiagas organizme leidžia aptikti laboratorinis plauko tyrimas. Iveta edukuoja, kodėl itin svarbu pareigūnams pranešti net ir apie mažas nusikaltimo detales, įtartinas vietas ar asmenis. Ir taip pat sužinosite, kaip padėsit itin apsvaigusiai nepažįstamai moteriai, pastebėtai su įtartinu asmeniu, jei tiesiog prieisit ir pasiūlysit juos kartu įamžinti savo telefonu. (S)

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.

Charizma – tai buvimas savimi, sako epizodo pašnekovė, bene 20 metų dirbanti viešojo kalbėjimo srityje, nors karjeros pradžioje jo net nemėgo. Būtent todėl to mokėsi kaip amato ir kitus moko, kad gerai kalbėti – ne magija, bet technikos ir pastangos. Sukaupusi patirties NATO, taip pat rašydama kalbas Prezidentei Daliai Grybauskaitei, tuomečiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, Neringa Bliūdžiūtė sako, kad raktas – paprastumas ir aiškumas. Tik kaip tai pasiekti? Pokalbis buvo praktinis su pakilumo intarpais, per kuriuos epizodo vedėja iš esmės pajuto, kokia yra viešojo kalbėjimo prasmė. Pasidalinkit, jei pajusite ir jūs.

Ved. Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė

Visai netrukus, liepos 26 – 28 dienomis vyksiantis feministinis queer festivalis „Sapfo“ jau daugiau nei 10 metų telkia LGBTQ+ bendruomenę ir palaikytojus. Dovilė Butnoriūtė – 13 organizuojančių moterų komandos, kurioje nėra hierarchijos, dalis. Kalbamės apie unikalų organizavimo principą. Apie festivalio ištakas, kai mylinčiai lesbiečių porai kilo idėja prasmingai susijungti su savo bendruomene. Apie dabartį, kai „Sapfo“ festivalis – įsitvirtinęs ir vienintelis toks kultūrinis reiškinys visose Baltijos valstybėse, sutraukiantis dalyvių ir svečių iš viso pasaulio. Ir vis dar – tik bendruomenės aukomis išlaikomas, vengiantis oficialių rėmėjų, visiškai nemokamas, be bilietų, pasisakantis už lygybę, įtrauktį ir saugumą visoms (-iems), atstovaujantis kairuoliškas politines pažiūras. Kalbamės ir apie artėjančio festivalio temą, nuotaikas ir laukiančias intriguojančias veiklas.
Kadangi Dovilė ne tik dirba su kinu, bet ir yra jo fanė, pasidalina ir apie jį bei parekomenduoja queer kino mūsų klausytojų bendruomenei.

Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.