Gyvenimo citrinos

Prieš 4 metus aukštalipiu dirbęs Erikas Stančikas po kryčio stipriai susižalojo stuburą ir koją. Mažai kas tikėjo, kad jis vaikščios. Sveikimo kelias buvo netrumpas, skaudus, liūdnas, paženklintas asmeninių santykių išbandymu, bet Erikas savimi neabejojo - sau jis piešė tik laisvai judančio žmogaus likimą.

Ved. Lavija Šurnaitė

Istorija apie sudaužytą vyro širdį ir vyriškas ašaras.
Išsiskyręs su mylima moterimi, Eduardo Gimenezas išgyveno pragarą: metėsi prie alkoholio, nuo kurio buvo dar blogiau; kentė košmarus ir juodą neviltį. Kaip pagydyti sužeistą širdį ir vėl norėti gyventi - kviečiame klausytis pokalbio.
Ved. Lavija Šurnaitė

Sandra Žemaitytė, būdama trečią mėnesį nėščia, suprato, kad kūdikio tėvas nėra tas žmogus, su kuriuo galės kurti saugų ir visavertį gyvenimą sau ir vaikui. Sandra išdrįso nutraukti santykius ir lauktis be kartu gyvenančio vyro. Susitikimo su sūnumi ji laukia apsupta draugų ir mylinčių šeimos narių.


Ved. Lavija Šurnaitė

Pokalbis su Nora Išganaitiene apie vis dar paraštėse esančią temą - mirtį. Patyrusi stiprų gedulą dėl artimojo netekties, suprato, kad padėti kitam išbūti netekties skausme, gedule, laidotuvių, palydėjimo etapuose yra jos pašaukimas.
Ved. Lavija Šurnaitė

Panirti į giliausią juodumą ir nenorėti būti šiame pasaulyje - tokių minčių sunkumą Vitalija Maksvytė patiria jau septyniolika metų. Vitalijai teko gedėti iš gyvenimo pasitraukusių draugų bei pačiai priartėti prie desperatiško noro išnykti. Nepaisydama sunkiausių gyvenimo epizodų, Vitalija ieškojo, kabinosi, grynino, kas jai padeda išbristi iš tokių būsenų. Dėl didelio noro padėti sau moteris po truputį atrado visą kompleksą dalykų, kurie suvaldo tamsiausias mintis ir retina jų sugrįžimą.

Ved. Lavija Šurnaitė

10 metų teisininke dirbusi Kristina Railienė jautėsi lyg kalėjime. Kai rytais pakeliui į darbą ėmė verkti, suprato, kad turi pamiršti baimes dėl finansinio saugumo ir keisti gyvenimą.
Metė teisės sritį ir pasuko į kosmetologiją, kurią anksčiau pati vertino skeptiškai. Kol siekia įsitvirtinti, Kristina dirba valytoja vaikų darželyje ir jaučiasi laiminga.

Ved. Lavija Šurnaitė

Paul de Miko vardu plačiajai auditorijai žinomas Paulius Mikolaitis pasakoja savo vaikystės istoriją. Tėvai išsiskyrė, kai jis buvo dar visai mažas, ir nuo to laiko savo tėvo jis nematė. Pauliui išgarsėjus, su juo susisiekti bandė tėvo giminaičiai, bet jis atsisakė: „Tai būtų tarsi bendravimas su svetimais žmonėmis“. Nors tėvo nebuvo, vyriškų autoritetų Pauliui nestigo - dėdė ir senelis juos užpildė su kaupu.
Ved. Lavija Šurnaitė

Laura ir Emilis Korickiai perėjo santykiuose ugnį ir vandenį, bet po devynerių draugystės metų susituokė ir yra labai laimingi. Abu turi negalią, bet ja savo gyvenimo nematuoja ir neriboja. Prisipažįsta, kad skirtingi fiziniai trūkumai suėjus draugėn tapo puikiais papildymais ir palengvina kasdieną, bet tikrąjį ryšį užmezgė per meilę muzikai ir iškirtinį humoro jausmą.
Ved. Lavija Šurnaitė

Rasa Dooling prisipažįsta, kad išgyvenimų dėl didėjančių metų ir svorio būta nemenkų, bet sąmoningas požiūris į save padėjo išbristi iš depresyvių nuotaikų, priimti gyvenimo pokyčius ir susigrąžinti laimės jausmą.
Ved. Lavija Šurnaitė

Deividas Dombovskis iš kūdikių namų pas globėjus atvyko būdamas vos 1,5 metų. Augo apsuptas net keliolikos kitų vaikų. Deividas labai džaugiasi, kad neliko augti valdiškuose namuose, o gyveno su žmonėmis, kurie tapo tikrais tėvais ir padėjo eiti muzikanto keliu.
Vaikinas sąmoningai nesileidžia į galvosūkius apie biologinius tėvus, nors gali bendrauti su gimdytoja, bet tai daro itin retai, nes nejaučia poreikio.


Ved. Lavija Šurnaitė