„Fotografija iš esmės yra stebėjimas“, - sako „Mažosios studijos“
svečias Gediminas Pranckūnas - tapytojas, pasukęs į fotografiją. Laidą parengė ir veda Živilė Stonytė.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Pavydas, alkoholis iš vienos pusės ir kontrolė, sprendimų vienasmenis priėmimas iš kitos – klasikinis derinys, vedantis į pragarą šeimoje ir galiausiai į jos griūtį.Tačiau ne visada: jei vis dar rusena meilės žarijos gęstančiame židinyje, jei bent vienas turi tikėjimą, jog viskas įmanoma ir pradeda ieškoti kelių išsaugoti tai, kas buvo sukurta ir vis dar brangu. Jūsų dėmesiui – Vilniaus šv. Jonų bendruomenės zakristijono Jono ir jo žmonos Daivos istorija. Kaip jie statė savo namų bažnyčią.
Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Augminas Petronis kalbina politologą Gintą Karalių apie jo straipsnį „Demokratijoje kalbama apie kritinį mąstymą, bet viešpatauja konformizmas?“ (straipsnis paskelbtas portale LRT.lt.). Tekste teigiama, kad esame linkę techninį efektyvumą paversti tikslu sau pačiam, lyg tai būtų stabas. Ir priduriama, kad viešojoje erdvėje tokie dažni raginimai pačiam kritiškai mąstyti ir kitus to pamokyti kartais tampa panašūs į ideologinius akinius, užmetamus ant nosies, pateisinančius privalomą technikos vyravimą ir tuo pačiu susiaurinančius gyvenimo horizontą. Ar efektyvumo ir technologijų progreso siekiai tapo tikslais, užuot buvę priemonėmis? Koks efektyvumo ir laisvės santykis?

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Įvykiai Ukrainoje, taip pat Lietuvos istorijos pamokos, valstybės žlugimas 1940 metų vasarą ir mintis, kad viskas gali pasikartoti, kino režisierių Karolį Kaupinį nuvedė į sukarintos Šaulių sąjungos savanorių gretas. Režisierius stebisi brolybės dvasia, atsirandančia tarp savanorių. Jis sako: „Tokių žmonių daug, tik jie nematomi ir negirdimi.”
Pokalbio su K. Kaupiniu pirmoji dalis.

Redaktorius Julius Sasnauskas.

Matematika plius biologija lygu psichologija – taip paskutinėse mokyklos klasėse prasidėjo Aušros Kurienės pašaukimo padėti nelaimingiems vaikams kelias, Lietuvai davęs vieną žinomiausių pagalbos vaikams ir šeimai įrankių – Paramos vaikams centrą. 30 metų jam vadovavusios psichologės-psichoterapeutės lediniai apie darbą su smurtą patyrusiais vaikais, knygos „Kaip užauginti žmogų, „Ką kiekvienas vaikas turi žinoti apie smurtą“, mokymai ir pozityvios tėvystės idėjos sulaukė ne tik psichologų, socialinių darbuotojų, švietimo bendruomenės pripažinimo, bet ir Bažnyčios bei valstybės svarbiausių institucijų įvertinimo, tarp kurių - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius už darbus, kad Lietuvos vaikai jaustųsi saugūs ir laimingi. Tačiau iki laurų vainiko buvo erškėčių, apie kuriuos Aušra Kurienė užsimena tik puse lūpų, nes svarbiausia - ką ir kaip daryti, kad vaikai augtų laimingi.
Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Šios laidos pašnekovui – devyniasdešimt septyneri. Tai – Jonas Kadžionis, slapyvardžiu Bėda, paskutinis gyvas Lietuvos partizanas, taip pat – politinis kalinys, Sibire praleidęs dvidešimt penkerius metus. Vėliau sovietinė valdžia trukdė jam grįžti, statė biurokratines kliūtis Lietuvoje įsikurti. Į tėvynę Jonas Kadžionis galutinai grįžo tik 1989 m. Šiame pokalbyje – jo prisiminimai ir apie tarpukario Lietuvą ir apie okupaciją, partizanavimą, kalinimą ir tremtį, sovietinės valdžios trukdymus grįžti į Lietuvą. Kaip sako pats Jonas Kadžionis, nors ir nemanė, kad pats tos dienos sulauks, jis visada tikėjo, kad Lietuva vėl bus laisva.

Kodėl krikščionio gyvenime reikia ne vien taisyklių, bet ir šiek tiek polėkio, intrigos, nuotykio, nežinomybės - kitaip tariant, tų dalykų, kurie priskiriami Dvasios veikimui. Laidoje panaudotas archyvinis pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu SJ.

Redaktorius Julius Sasnauskas.

„Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina“. Paukščiai šiame Jėzaus palyginime iš Evangelijos pagal Matą simbolizuoja besąlygišką pasitikėjimą Dievo Apvaizda, kuri pasirūpins viskuo, kas ne mūsų valioje, tad „supaukštėjimas“ šia prasme pateikiamas kaip siektinas idealas. Apie supaukštėjimą kalbėsimės ir šios dienos laidoje, nes pokalbį įkvėpęs istoriko Nerijaus Šepečio straipsnis naujausiame Židinio numeryje būtent taip vadinasi: „Supaukštėjusi siela: apie karo grėsmes ir jų nesureikšminimą“. Rodos, kur labiau begalima išmėginti savo pasitikėjimą Apvaizda, jei ne ketvirtus metus gyvenant karo Ukrainoje nuotaikomis ir paslapčia baiminantis, kad ateis ir mūsų eilė. Tačiau mūsiškis supaukštėjimas pasireiškia dviem kraštutiniais efektais, kurie atskleidžia nūdienos Lietuvos jausenas ir nuotaikas, nustelbiančias sveiko proto balsą.
Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto profesorius Nerijus Šepetys.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Dr. Vincentas Vobolevičius yra Vilniaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, specializuojasi politinės ekonomikos, pokomunistinių transformacijų, politinių sprendimų proceso ir statistinių duomenų analizės srityse. Šiandien laidoje „Kultūra ir religija“ jis pasakoja apie su kolegomis vykdytą sociologinį tyrimą apie vertybinių nuostatų perdavimą šeimoje; tyrime buvo nagrinėjama ir tai, kuo pasižymi tėvai, kuriems pavyksta savo vaikams perduoti krikščionių tikėjimą. Tema aktuali visiems, bet tikintiems mamoms ir tėčiams ypač. Apie šį tyrimą, kaip jis buvo sumanytas, kokie buvo rezultatai ir ką iš viso to pasiėmė kaip tėtis, dr. Vincentas Vobolevičius dalinasi šioje „Mažosios studijos“ laidoje.