Augminas Petronis kalbina Santaros klinikų kapelioną kunigą Gabrielių Satkauską. Pokalbis su juo – apie tarnystę ligoninėje, galimybę sutikti Dievą kančioje ir ligoje. Taip pat – apie aktyvumą socialiniuose tinkluose ieškant, kaip kalbėti apie tikėjimą ten, ir apie kunigo tarnystės išmėginimus.

Išpažintį primenąs pasakojimas. Du vyrai, Vitalius ir Albinas, daugiau nei penkis dešimtmečius buvo susirišę draugystės ir bendro gyvenimo ryšiais. Dabar, po draugo mirties, Vitalius vėl prisimena iki smulkmenų, kaip jiedu – per muziką – surado vienas kitą ir suartėjo. Buvo 1972-ųjų pavasaris, ką tik po Romo Kalantos laisvės žygdarbio ir jaunimo protestų bangos. Pagal sovietinį baudžiamąjį kodeksą už homoseksualius santykius grėsė kalėjimas. Reikėjo slapstytis. „Ilgą laiką jautėmės kaip bunkeryje“, – sako Vitalius, anksti supratęs, kad gyvenime jo laukia kryžius. Kita vertus, su mylimu draugu praleisti metai atrodo jam kaip didžiausia laimė. Džiugina ir žymiai pasikeitęs visuomenės požiūris į žmones, kurie yra „kitokie“.

Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

„Labai džiaugiamės švęsdami šimtmetį nuo tada, kai Lietuvoje buvo įsteigta Kauno bažnytinė provincija su arkivyskupo sostu Kaune, apėmusi sufraganines Telšių, Panevėžio, Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijas, taip pat Klaipėdos prelatūrą. Provincija įsteigta 1926 metų balandžio 4 dieną, kai anuomet buvo švenčiama mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo iškilmė, – tai buvo teisinga ir pelnyta. Sudėtingomis aplinkybėmis įsteigta, didelius sunkumus atlaikiusi, nenuilstamo ganytojų darbo palaikoma, bažnytinė provincija tegu mini šimtmečio sukaktį ir įgyja gražaus amžiaus atnešamą patyrimo dorybę.“ Taip rašė popiežius Leonas XIV laiške Šv. Sosto santykių su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis sekretoriui arkivyskupui Paului Richardui Gallagheriui, kurį kaip ypatingąjį pasiuntinį delegavo į Lietuvos bažnytinės provincijos kanoninio įkūrimo šimtmečio jubiliejų. Minėjimo išvakarėse, birželio 26-ąją, garbusis svečias maloniai sutiko duoti interviu „Mažajai studijai“.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Piligrimystę neretai įsivaizduojame kaip ištvermės, fizinių jėgų reikalaujančią dvasinę kelionę, kuriai reikia atsakingai pasiruošti: reikalinga tinkama kuprinė, ypatinga avalynė ir drabužiai, vaistai, maistas, o ir pinigai, ypač jei susiruošta į užsienį. Tačiau Živilė Peluritienė popiežiaus Leono XIV paskelbtais šv. Pranciškaus metais kviečia leistis į lėtą žygį Asyžiaus Neturtėlio keliais nevarginant savo kūno, o pasidžiaugti Kūrinijos grožiu, paragauti vietinių gyventojų siūlomų vaišių ir leisti sau paprasčiausiai pailsėti.

Simonas Schwarzas – lietuvę vedęs vokietis, jau penkiolika metų gyvenantis Lietuvoje. Pagal išsilavinimą socialinis darbuotojas, Lietuvoje ilgai dirbęs su nuteistaisiais, kuriems reikia pagalbos grįžtant į visuomenę. Neseniai jis ėmėsi naujos veiklos – pabaigė tam reikalingus kursus ir ėmėsi konsultuoti žmones, kuriems pornografijos žiūrėjimas tampa rimta kasdienybės problema ar net priklausomybe. Dabar ieškantys pagalbos dėl nekontroliuojamo pornografijos vartojimo gali kreiptis į organizaciją „Caritas“. Šioje laidoje Augminas Petronis kalbina Simoną Schwarzą apie pornografijos keliamas problemas ir kaip jas įveikti.

„Karas – tai ne tik politinė ar karinė, tai – ir dvasinė krizė. Vyksta dvasinė kova, todėl yra taip svarbu laikytis žmogiškumo inkaro, kuris primena, kad Dievas mus sukūrė bendrystei, tam, kas mus ir išlaiko žmonėmis. Gebėjimas išlikti žmonėmis mums yra lyg gelbėjimo plaustas vandenyne, už kurio laikomės“. Laidos viešnia – Ukrainos „Carito“ generalinė sekretorė Tetyana Stawnychy.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Apie kolektyvizacijos raidą Lietuvoje ir kolūkinio gyvenimo įdomybes pasakoja istorikas Antanas Terleckas, kolchozų temai skyręs išsamią mokslinę monografiją „Šiferio byla“. Visos mūsų pokario istorijos, trėmimų ir kalinimų, ginkluoto pasipriešinimo, taip pat ir specifinės sovietinio kaimo mąstysenos bei elgesio normų neįmanoma iki galo suprasti ir paaiškinti, nesusipažinus su kolektyvizacijos procesu. Aptardamas nykią kolūkinę realybę, autorius geba kalbėti gyvai ir vaizdingai, svarbiausia – be paniekos ir pykčio.
Tai tęsinys pokalbio, kurio pradžia buvo perduota laidoje „Kultūra ir religija“ gegužės 31 d.
Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Apie Pasaulinio apaštalinio Gailestingumo kongreso tikslus, programą ir prasmingumą pasakoja renginio režisierė Kristina Trinkūnaitė.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Dabartinis Norvegijos, Trondheimo vyskupas, trapistų ordino vienuolis Erikas Vardenas yra vienas originaliausių ir patraukliausių nūdienos mąstytojų. Savo knygose, išverstose į daugybę pasaulio kalbų, Vardenas, pasižymintis puikiu akademiniu ir kultūriniu išprusimu, žvelgia į didžiuosius žmonijos klausimus iš perspektyvos, tvirtai suaustos su žmogiškosios istorijos ir dvasios žmogaus saitais. „Mažoji studija“, savo laidose jau keletą metų pažindinanti klausytojus su šio ganytojo įžvalgomis, šiandien džiaugiasi galėdama jiems pristatyti patį jų autorių jau kaip pašnekovą. Pokalbis su vyskupu Vardenu įvyko jam lankantis Lietuvoje šių metų balandį.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė