Mažoji studija. Kultūra ir religija.

„Karas – tai ne tik politinė ar karinė, tai – ir dvasinė krizė. Vyksta dvasinė kova, todėl yra taip svarbu laikytis žmogiškumo inkaro, kuris primena, kad Dievas mus sukūrė bendrystei, tam, kas mus ir išlaiko žmonėmis. Gebėjimas išlikti žmonėmis mums yra lyg gelbėjimo plaustas vandenyne, už kurio laikomės“. Laidos viešnia – Ukrainos „Carito“ generalinė sekretorė Tetyana Stawnychy.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Apie kolektyvizacijos raidą Lietuvoje ir kolūkinio gyvenimo įdomybes pasakoja istorikas Antanas Terleckas, kolchozų temai skyręs išsamią mokslinę monografiją „Šiferio byla“. Visos mūsų pokario istorijos, trėmimų ir kalinimų, ginkluoto pasipriešinimo, taip pat ir specifinės sovietinio kaimo mąstysenos bei elgesio normų neįmanoma iki galo suprasti ir paaiškinti, nesusipažinus su kolektyvizacijos procesu. Aptardamas nykią kolūkinę realybę, autorius geba kalbėti gyvai ir vaizdingai, svarbiausia – be paniekos ir pykčio.
Tai tęsinys pokalbio, kurio pradžia buvo perduota laidoje „Kultūra ir religija“ gegužės 31 d.
Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Apie Pasaulinio apaštalinio Gailestingumo kongreso tikslus, programą ir prasmingumą pasakoja renginio režisierė Kristina Trinkūnaitė.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Dabartinis Norvegijos, Trondheimo vyskupas, trapistų ordino vienuolis Erikas Vardenas yra vienas originaliausių ir patraukliausių nūdienos mąstytojų. Savo knygose, išverstose į daugybę pasaulio kalbų, Vardenas, pasižymintis puikiu akademiniu ir kultūriniu išprusimu, žvelgia į didžiuosius žmonijos klausimus iš perspektyvos, tvirtai suaustos su žmogiškosios istorijos ir dvasios žmogaus saitais. „Mažoji studija“, savo laidose jau keletą metų pažindinanti klausytojus su šio ganytojo įžvalgomis, šiandien džiaugiasi galėdama jiems pristatyti patį jų autorių jau kaip pašnekovą. Pokalbis su vyskupu Vardenu įvyko jam lankantis Lietuvoje šių metų balandį.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Demografinė krizė yra viena iš šiandien aktualių temų, tačiau ji neatsiejama nuo platesnių iššūkių, susijusių su gyvybės kultūra: ar Lietuvoje šeimos, auginančios vaikus, susilaukia reikalingo priėmimo ir palaikymo? Ar sugebame perduoti savo vaikams įsitikinimą, kad susilaukti vaikų yra dovana, o ne našta? Apie tai Augminas Petronis kalbasi su Lietuvos šeimos centro vadove Jurgita Saliniene ir Nacionalinės šeimos tarybos nariu Vyčiu Turoniu.

Politinėse tribūnose ir socialiniuose tinkluose ginčydamiesi apie šeimos sampratą, tradicines šeimos vertybes, retai pagalvojame apie gilumines priežastis, kodėl apskritai radosi tokios diskusijos, kodėl tradiciniais laikyti šeiminiai ryšiai taip stipriai trūkinėja ir kodėl, pavyzdžiui, šiandien turime Motinos ir vaiko namus, bet nėra Tėvo ir vaiko arba Senelių ir vaiko namų. Apie galimas priežastis užsimena ir apie jų sprendimo būdus pasakoja Vilniaus arkivyskupijos Caritas padalinio - Motinos ir vaiko namų vadovė Vida Neverovič-Morkūnienė ir psichologė Milda Lukauskienė.

Redaktorė Jūratė Kuodytė

Mažoji studija. Kultūra ir religija

„Kas nori prisipildyti asmeninės paguodos ir naujo užsidegimo pažadinti Švč. Vardui, tegul skaito Saldžiausiojo Marijos vardo brolijos knygą Vilniaus katedroje, ten priskaičiuojama daug vyskupų ir prelatų, senatorių, ministrų, dignitorių, vaivadijų ir pavietų pareigūnų, žymių pasauliečių, taip pat ir skirtingų vienuolijų atstovų, kunigų, vienuolių [vyrų ir moterų], didžių ponių ir rimtų kilmingų moterų (matronų), kurie užsirašė nevertais, niekingiausiais ir amžinais Švč. Vardo belaisviais“ - taip XVIII a. viduryje rašė nežinomas vienuolis apie 1671 m. pradėtą pildyti Vilniaus katedros Saldžiausiojo Marijos vardo arkibrolijos albumą, kurio istorija mus šiandien paskatino susitikti prie „Mažosios studijos“ mikrofonų. Naujausiame žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ numeryje publikuojamas istorikės dr. Gitos Drungilienės, LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus mokslo darbuotojos, straipsnis, supažindinantis ne tik su šiuo unikaliu eksponatu, įtraukti į UNESCO Lietuvos nacionalinį registrą, bet ir atskleidžiantis to meto visuomenės socialinį paveikslą bei gyvavusias maldingumo praktikas. Laidoje dalyvauja straipsnio autorė Gita Drungilienė ir taip pat šį albumą tyrinėjantis Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Jonas Drungilas.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Ar yra vilties kada nors sutraukyti rusijos kultūros voratinklį, kurį ji numezgė iš įvairiausių bendradarbiavimo su Vakarais formų: festivalių, dailės parodų, dalyvaudama tarptautinėse kultūros asociacijose, pasitelkdama krikščionybę, Vakarų demokratijos postulatus, ar taip ir liksime kaip tos pelės iš sovietmečiu populiaraus animacinio serialo vaikams - neva tai kovojame su katinu Leopoldu, bet nukenčiame pačios, o jis taip ir lieka „geruoju ganytoju“ kviesdamas: „Vaikai, gyvenkime draugiškai“. Venecijos bienalėje yra panašus naratyvas - neuždengti kultūros karo ir politikos šešėliu. Gal metas sukurti paskutinę filmo seriją, kurioje katinas parodo savo tikrąją prigimtį ir suėda tas peles, idant pamatytume savo ( Europos) galimą niūrią ateitį iš šalies? Pokalbis su Vilniaus dailės akademijos profesore, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate dr. Giedre Jankevičiūte ir kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaityte.

Redaktorė Jūratė Kuodytė