„Katalikų Bažnyčios vadovybė, ypač Vatikanas, turi prisitaikyti prie šios naujos tikrovės. Trumpo Jungtinėse Valstijose vyksta staigus poslinkis nuo ankstesniame Amerikos šimtmetyje susiformavusių struktūrų link naujos populizmo suformuotos epochos. Ši slinktis turės gilių padarinių, nes iš naujo apibrėžia politinius, socialinius bei ekonominius parametrus, pagal kuriuos veikia katalikybė. Jungtinėse Valstijose ardoma ir perdėliojama tvarka, kuri iš esmės prieštarauja Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo pagrindams. Ir tai vykdo prezidentas, kuris teigia turįs ypatingą misiją „sugrąžinti Dievą į mūsų gyvenimą“." Plačiau - vedamojo skiltyje.
Koks turėtų būti geras krikščionių pamokslininkas, kad uždegtų savo klausytojus ir perteiktų tai, ką nori jiems pasakyti? Artėjant Vilniaus tarptautinei knygų mugei, laidoje vieši Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Alius Jaskelevičius, išvertęs garsiojo Bažnyčios pamokslininko, šv. Jono Auksaburnio veikalus, kuriuos išleido „Katalikų pasaulio leidiniai".
Gero pamokslininko temą tęsia Rosita Garškaitė-Antonowicz, apžvelgsianti lenkų katalikiškos spaudos publikaciją apie populiariausią Lenkijos pamokslininką, kuris turi milijoną sekėjų youtube – ir jo fenomeno analizę lingvistiniu, psichologiniu bei sociologiniu požiūriu.
„Krikščioniškos minties puslapis“: Hugo Rahner „Žaidžiantis žmogus“.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis apie Bažnyčios autoritetą.
Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Nieko netikėti“.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Katalikiškos humanitarinės pagalbos organizacijos nuogąstauja dėl Trumpo administracijos įsakymo įšaldyti tarptautinės plėtros pagalbą.
Kas negerai su pasauliu, kad iškilo precedento neturintis pavojus mūsų valstybingumui, – pokalbis su filosofu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.
„Trys dienos naktyje“ - naują knygą, pasakojančią piktnaudžiavimo aukų istorijas ir iki šiol nematytu kampu tyrinėjančią šią Bažnyčios ir visuomenės problemą, pristato „Magnificat leidinių" vadovė Veronika Kimbrytė ir knygos vertėjas Povilas Aleksandravičius.
„Krikščioniškos minties puslapis“: Peter Meilaender „Krikščionys patriotai“.
„Tėvo Antano pasakojimai": Vasario 16-oji.
Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Pietinia kronikas“.
Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

„Pietryčių Ukrainoje, Zaporižės pakraštyje, vos už 50 kilometrų nuo fronto pozicijų, buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje plyti didžiulės kapinės, apipintos gėlėmis ir valstybinėmis vėliavomis. Po Donaldo Trumpo prisaikdinimo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tokiose vietose, kaip ši, kilo nuogąstavimai dėl Vakarų paramos sumažinimo. Dabar, kai panaikinus Tarptautinę plėtros agentūrą, vadinamąją USAid, šie nuogąstavimai išsipildė, daugelis ukrainiečių stengiasi neprarasti optimizmo dėl to, kas ateinančiais metais laukia karo iškankintos šalies". Plačiau - vedamojo skiltyje.

Pokalbis apie viltį, matant prieš akis pamažu yrantį mums įprastą pasaulį. Laidos svečias – žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas pristatys naują vasario mėnesio numerį.

Užsienio spaudos apžvalga: interviu su daugelio pamėgtuoju Norvegijos katalikų vyskupu Eriku Vardenu (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Ganytojo kvapas": popiežiaus Pranciškaus laiškas, skirtas Pasaulinei Ligonio dienai: „Vilties neapgauna".
„Tėvo Antano pasakojimai": ar krikščionybėje sveikata tikrai yra brangiausias turtas?
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę gyventi tarp durnių".
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Bažnyčių vadovai visoje Europoje, minėdami 80-ąsias Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, ragino prisiminti nacių sukeltas kančias ir kovoti su nauja antisemitizmo bei ekstremizmo banga. „Aušvico atminimas ir moralinis įsipareigojimas, kad Aušvicas nepasikartotų, apibrėžia Vokietijos ir Europos politinę kultūrą“, - sakė Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas. Jis sakė esąs sukrėstas dėl to, kad pastaraisiais metais „visuomenėje sugebėjo įsitvirtinti politiniai judėjimai ir partijos, kurios agresyviai kvestionuoja konstitucinius demokratijos ir tarptautinės teisės pagrindus ir dažnai demonstratyviai jų nepaiso“. Vyskupas apgailestavo, kad „dalyje visuomenės ir socialinėje žiniasklaidoje išblėso Aušvico atminimas, pasigirsta paniekos mažumoms ir kitaip mąstantiems retorika, sąmoningai skleidžiama dezinformacija bei melas“. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Vasario mėnesį Bažnyčia mini Pašvęstojo gyvenimo dieną ir Ligonių dieną. Šias ir kitas „Magnificat“ maldyno vasario numerio temas pristatys „Magnificat leidinių“ atstovė Inga Čiuberkytė.
Ankstyvosios krikščionybės vienuoliai paliko daug patarimų apie žmogiškosios prigimties tobulinimą, tarsi sekdamas jais, mūsų bendradarbis Augminas Petronis savo komentare kalbės apie pastangas suvaldyti blaškymąsi, kurį sukelia išmanieji prietaisai.
IV-ąjį eilinio laiko sekmadienį Bažnyčia mini Viešpaties paaukojimo šventę, žmonių tarpe labiau žinomą Grabnyčių vardu. Vykdant Mozės Įstatymą, keturiasdešimtą dieną po gimimo Jėzus buvo Juozapo ir Marijos nuneštas į šventyklą. Tikinti ir džiūgaujanti tauta pasitinka Išganytoją - „šviesą pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbę“. Todėl tą dieną pagal tradiciją bažnyčiose laiminamos žvakės.
Vasario 2-oji taip pat yra ir Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena, kai meldžiamasi už vienuolius, vienuoles ir naujus pašaukimus vienuolystei. Šiandien, kai vienuolijų gretos, ypač Vakaruose, sensta ir retėja, vis aštriau kyla klausimas, ar vienuoliškoji misija vis dar turi prasmės. Šį klausimą svarstys vienuolis jėzuitas Antanas Saulaitis.
„Krikščioniškos minties puslapyje“ klausysimės amerikiečių vienuolio trapisto Thomo Mertono minčių apie ankstyvųjų dykumų atsiskyrėlių pamokas Rytų ir Vakarų vienuoliškajai tradicijai.
Laidos pabaigoje filosofas Povilas Aleksandravičius savo apybraižoje kels ne mažiau svarbų nūdienos viešojo gyvenimo klausimą – kaip pataisyti mūsų demokratijas?
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiandien laidoje dar kartą sugrįšime prie Trijų Karalių dieną paskelbtos žinios apie Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas bei dėl atradimo kilusias kontroversijas. Laidoje vieši Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė ir Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas bei Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys Darius Baronas.
Užsienio spaudos apžvalga: moterų vaidmuo Vatikane (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).
Sesers Viktorijos Plečkaitytės MVS pasakojimas apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie krikščionių vienybę šiandien.
Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Robotas“.
Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

„Iš pernai liepą įvykusio pasikėsinimo į Donaldą Trumpą išsiskiria dvi galingos nuotraukos, iliustruojančios jo religinio-nacionalistinio patrauklumo paradoksus. Pirmoje Trumpas laiko sugniaužtą kumštį plėvesuojančios Amerikos vėliavos fone – toks nieko nebijantis populistinis galiūnas. Antroji nuotrauka yra pasižymi ryškesnėmis aliuzijomis į Kristų. Buvęs prezidentas vaizduojamas parkritęs ant žemės, ranka prisidengęs veidą, tarsi melstųsi, o jam per skruostą varva kraujas, tarsi ne iš peršautos ausies, o nuo erškėčių vainiko. Vos ne Kryžiaus kelio stotis, kurioje Kristus parpuola ant žemės, - aistros, kančios ir šventumo įvaizdis." Plačiau - vedamojo skiltyje.
Sinodas baigėsi – sinodas tęsiasi. Pirmojo šių metų „Artumos“ numerio temas pristato žurnalo vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.
Epochos pabaiga svarbiausioje Austrijos vyskupijoje – Vienos kardinolo Christopho Schoenborno pasitraukimą į emeritūrą pagal užsienio spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.
Krikščionių vienybės savaitę minint - pokalbis su ortodoksų kunigu Gintaru Sungaila.
„Krikščioniškos minties puslapis“: E. Ruddy „Mūsų ekumeninė ateitis“.
Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Tvarkos demonas“.
Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

„Amerikiečiai XVIII a. daiktus laiko senais. Kitąmet ši šalis minės 250-ąsias Amerikos nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos metines. Bet po to nuvyksti į Romą, užeini į Šv. Klemenso baziliką, pasigroži Viduramžių mozaikomis ir choro vieta centrinėje navoje, o paskui nusileidi į rūsyje esančios IV a. bažnyčios liekanas, kurios ilgą laiką glūdėjo po žeme, ir atrastos tik XIX a. vykusių kasinėjimų metu. Šiemet sukanka 1700 metų nuo Nikėjos Susirinkimo. Skirtingai nuo seniai užmirštų ir vėliau atkastų Šv. Klemenso bažnyčios liekanų, kiekvieną sekmadienį kalbame Nikėjoje vyskupų sukurtą ir patvirtintą tikėjimo išpažinimo formulę. Šie žodžiai turi didelę išliekamąją galią, ir ji vis dar labai apčiuopiamai veikia mūsų egzistenciją. „Atsistokime ir sukalbėkime mūsų Credo arba ‚tikėjimo išpažinimą‘, - sako Mišioms vadovaujantis kunigas. Jis neragina kalbėti ‚jų Credo‘. Nikėjos Credo laikymasis tebėra teisingo tikėjimo ženklas" Plačiau - vedamojo skiltyje.
Kas negerai su pasauliu arba pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku apie tai, kodėl karališkos brangenybės sukelia ginčus ir prieštaravimus.
Apie etinius Lietuvos ekonominės politikos aspektus - VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.
„Krikščioniškos minties puslapis": Thomas Merton „Estetika ir malda".
„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie religiją ir politiką.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę atleisti skolas".
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Ar demokratijai gresia pavojus? Visame pasaulyje politinį kraštovaizdį ima temdyti populistinių ir autoritarinių alternatyvų vilionės, dažniausiai iš kraštutinės dešinės, kartais – kraštutinės kairės. Politinėse diskusijose tapo įprasta girdėti, kad centro kairės ir centro dešinės partijos patiria nuosmukį. Atsiradusią tuštumą pamažu užpildo supaprastinti sprendimai, kuriuos propaguoja charizmatiškos asmenybės, be jokių skrupulų sėjančios nesantaiką ir dėl visko kaltinančios mažumas. Šie populistiniai lyderiai, nors ir apsimeta demokratais, iš tiesų nėra tokie. Kas stos ginti demokratijos? Ar ne laikas Katalikų Bažnyčiai pasinaudoti susidariusia proga?" Plačiau - vedamojo skiltyje.
„Tokie smulkūs dalykai“ – šį savaitgalį Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti filmas, atskleidžiantis tamsų Airijos valstybės ir bažnyčios laikotarpį. Išgirsite šios kino juostos, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Cillian Murphy, recenziją.
Užsienio spaudos apžvalga: dirbtinio intelekto technologijų keliami iššūkiai Katalikų Bažnyčiai ir žmonių mąstymui, tikėjimui bei religinėms patirtims (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Krikščioniškos minties puslapis“: Evelyn Waugh „Už intelektualus: Trys išminčiai“.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kaip atpažinti laimę?
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Apie pasaulio vienybę ir meilės griežtumą“.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„1827 m. birželio 11 d. Katalikų Bažnyčia įtraukė garsiausią vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalą „Grynojo proto kritika“ į draudžiamų knygų indeksą. Popiežiui pateiktame Indekso kongregacijos pranešime paprasčiausiai teigiama: „Kanto tamsi, sofistinė ir nesuprantama filosofija jau gerai žinoma, kaip ir jo nereligingumas. Būtų per daug nuobodu čia net trumpai pristatyti šį veikalą, kuris iš tikrųjų tinka ne kam kitam, o tik sėti abejones ir sumaištį bet kokios tiesos atžvilgiu. „Tuo metu, kai „Grynojo proto kritika“ buvo uždrausta, jos autorius jau seniai buvo miręs, be to, jis net nebuvo katalikas. Tačiau Kanto veikalas buvo laikomas tokia grėsme Bažnyčios mokymui, kad net mokslininkams reikėjo specialaus vyskupo ar vienuolyno vyresniojo leidimo, kad galėtų su juo susipažinti. Daugelis dvasininkų nė nematė poreikio skaityti Kantą, kad galėtų jį užsipulti. Sakoma, kad jėzuitas Guido Mattiussi, žymus neotomistų judėjimo veikėjas, dalyvavęs ir ginčuose dėl modernizmo, gyrėsi parašęs knygą „Kanto nuodai“, nors nebuvo perskaitęs nė vienos Kanto eilutės." Plačiau - vedamojo skiltyje.

„Magnificat“ maldyno 2025 m. sausio mėnesio numerį pristato leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė, o skaitytojo žodį taria laidos svečias, Vilniaus vyskupas pagalbininkas Arūnas Poniškaitis.

Kunigas ir teologas Tomašas Halikas apie Sinodo pamokas (vokiečių katalikišką žiniasklaidą apžvelgia Giedrius Tamaševičius).

„Krikščioniškos minties puslapis“: Julie Hanlon Rubio „Jėzus ir šeimos vertybės“.

„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulis SJ apie tai, kodėl blogis tęsiasi.

Poeto Antano Šimkaus esė „Sniegas“.

Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Visiems savo klausytojams linkime Šv. Kalėdų džiaugsmo, ramybės ir taikos mūsų visų pasauliui – ypač Ukrainai, kurios sostinę gruodžio 19-osios rytą vėl pažadino rusų bombos, šį kartą kritusios šalia Kyjivo katalikų šv. Mikalojaus katedros. Apaštalinis nuncijus arkiv. Visvaldas Kulbokas „Mažajai studijai“ sakė, kad katedra buvo apšaudyta 7 valandą ryto, kai joje buvo žmonių, atėjusių į Mišias. Laimei, niekas nenukentėjo, nuo smūgio išdužo katedros langai ir vitražai.
Antras Kalėdas karo siaubiamoje Ukrainoje sutiks kardinolas Konradas Krajewskis, popiežiškasis išmaldininkas, vienas pats atvairavęs autobusiuką, pilną medicininės įrangos, tačiau labiausiai trokštantis tiesiog būti tarp Ukrainos žmonių ir kartu su jais atverti Didžiojo Jubiliejaus Vilties duris.
Kardinolo Audrio Juozo Bačkio kalėdinis sveikinimas: „Jokie pamokslai ir pagraudenimai nepadės žmonėms Meilės pažinti ir susitikti su Jėzumi. Jokie pasiaiškinimai, kas geresnis katalikas, neišplės Meilės bendruomenės. Tik pasilenkę prie tų, kurie Dievo Meilės trokšta ir ilgisi, tik nušluostę liūdinčių ašaras ir nuplovę kojas, kaip mokė mūsų Išganytojas, padėsime žmonėms pažinti ir priimti Kristų.“
Vilties savo kalėdiniame sveikinime linki ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Laidoje taip pat išgirsite pokalbį su arkiv. Grušu apie besibaigiančius metus - kokie jie buvo Bažnyčiai Lietuvoje ir kas planuojama 2025-iesiems.
Vedamojo skiltyje - apie Vilties jubiliejų Amžinajame Mieste.
Šių metų viduryje į Lietuvą atvyko naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse, buvęs Benedikto XVI asmeninis sekretorius arkivyskupas Georgas Gaensweinas, pirmąjį didesnį interviu apie savo naują tarnystę davęs gimtosios Vokietijos katalikiškai spaudai. Jį apžvelgs Giedrius Tamaševičius.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Adventą.
Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Prasilenkimai laike“.
Rerdaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.