„Amerikiečiai XVIII a. daiktus laiko senais. Kitąmet ši šalis minės 250-ąsias Amerikos nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos metines. Bet po to nuvyksti į Romą, užeini į Šv. Klemenso baziliką, pasigroži Viduramžių mozaikomis ir choro vieta centrinėje navoje, o paskui nusileidi į rūsyje esančios IV a. bažnyčios liekanas, kurios ilgą laiką glūdėjo po žeme, ir atrastos tik XIX a. vykusių kasinėjimų metu. Šiemet sukanka 1700 metų nuo Nikėjos Susirinkimo. Skirtingai nuo seniai užmirštų ir vėliau atkastų Šv. Klemenso bažnyčios liekanų, kiekvieną sekmadienį kalbame Nikėjoje vyskupų sukurtą ir patvirtintą tikėjimo išpažinimo formulę. Šie žodžiai turi didelę išliekamąją galią, ir ji vis dar labai apčiuopiamai veikia mūsų egzistenciją. „Atsistokime ir sukalbėkime mūsų Credo arba ‚tikėjimo išpažinimą‘, - sako Mišioms vadovaujantis kunigas. Jis neragina kalbėti ‚jų Credo‘. Nikėjos Credo laikymasis tebėra teisingo tikėjimo ženklas" Plačiau - vedamojo skiltyje.
Kas negerai su pasauliu arba pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku apie tai, kodėl karališkos brangenybės sukelia ginčus ir prieštaravimus.
Apie etinius Lietuvos ekonominės politikos aspektus - VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.
„Krikščioniškos minties puslapis": Thomas Merton „Estetika ir malda".
„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie religiją ir politiką.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę atleisti skolas".
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Ar demokratijai gresia pavojus? Visame pasaulyje politinį kraštovaizdį ima temdyti populistinių ir autoritarinių alternatyvų vilionės, dažniausiai iš kraštutinės dešinės, kartais – kraštutinės kairės. Politinėse diskusijose tapo įprasta girdėti, kad centro kairės ir centro dešinės partijos patiria nuosmukį. Atsiradusią tuštumą pamažu užpildo supaprastinti sprendimai, kuriuos propaguoja charizmatiškos asmenybės, be jokių skrupulų sėjančios nesantaiką ir dėl visko kaltinančios mažumas. Šie populistiniai lyderiai, nors ir apsimeta demokratais, iš tiesų nėra tokie. Kas stos ginti demokratijos? Ar ne laikas Katalikų Bažnyčiai pasinaudoti susidariusia proga?" Plačiau - vedamojo skiltyje.
„Tokie smulkūs dalykai“ – šį savaitgalį Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti filmas, atskleidžiantis tamsų Airijos valstybės ir bažnyčios laikotarpį. Išgirsite šios kino juostos, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Cillian Murphy, recenziją.
Užsienio spaudos apžvalga: dirbtinio intelekto technologijų keliami iššūkiai Katalikų Bažnyčiai ir žmonių mąstymui, tikėjimui bei religinėms patirtims (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Krikščioniškos minties puslapis“: Evelyn Waugh „Už intelektualus: Trys išminčiai“.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kaip atpažinti laimę?
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Apie pasaulio vienybę ir meilės griežtumą“.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„1827 m. birželio 11 d. Katalikų Bažnyčia įtraukė garsiausią vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalą „Grynojo proto kritika“ į draudžiamų knygų indeksą. Popiežiui pateiktame Indekso kongregacijos pranešime paprasčiausiai teigiama: „Kanto tamsi, sofistinė ir nesuprantama filosofija jau gerai žinoma, kaip ir jo nereligingumas. Būtų per daug nuobodu čia net trumpai pristatyti šį veikalą, kuris iš tikrųjų tinka ne kam kitam, o tik sėti abejones ir sumaištį bet kokios tiesos atžvilgiu. „Tuo metu, kai „Grynojo proto kritika“ buvo uždrausta, jos autorius jau seniai buvo miręs, be to, jis net nebuvo katalikas. Tačiau Kanto veikalas buvo laikomas tokia grėsme Bažnyčios mokymui, kad net mokslininkams reikėjo specialaus vyskupo ar vienuolyno vyresniojo leidimo, kad galėtų su juo susipažinti. Daugelis dvasininkų nė nematė poreikio skaityti Kantą, kad galėtų jį užsipulti. Sakoma, kad jėzuitas Guido Mattiussi, žymus neotomistų judėjimo veikėjas, dalyvavęs ir ginčuose dėl modernizmo, gyrėsi parašęs knygą „Kanto nuodai“, nors nebuvo perskaitęs nė vienos Kanto eilutės." Plačiau - vedamojo skiltyje.

„Magnificat“ maldyno 2025 m. sausio mėnesio numerį pristato leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė, o skaitytojo žodį taria laidos svečias, Vilniaus vyskupas pagalbininkas Arūnas Poniškaitis.

Kunigas ir teologas Tomašas Halikas apie Sinodo pamokas (vokiečių katalikišką žiniasklaidą apžvelgia Giedrius Tamaševičius).

„Krikščioniškos minties puslapis“: Julie Hanlon Rubio „Jėzus ir šeimos vertybės“.

„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulis SJ apie tai, kodėl blogis tęsiasi.

Poeto Antano Šimkaus esė „Sniegas“.

Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Visiems savo klausytojams linkime Šv. Kalėdų džiaugsmo, ramybės ir taikos mūsų visų pasauliui – ypač Ukrainai, kurios sostinę gruodžio 19-osios rytą vėl pažadino rusų bombos, šį kartą kritusios šalia Kyjivo katalikų šv. Mikalojaus katedros. Apaštalinis nuncijus arkiv. Visvaldas Kulbokas „Mažajai studijai“ sakė, kad katedra buvo apšaudyta 7 valandą ryto, kai joje buvo žmonių, atėjusių į Mišias. Laimei, niekas nenukentėjo, nuo smūgio išdužo katedros langai ir vitražai.
Antras Kalėdas karo siaubiamoje Ukrainoje sutiks kardinolas Konradas Krajewskis, popiežiškasis išmaldininkas, vienas pats atvairavęs autobusiuką, pilną medicininės įrangos, tačiau labiausiai trokštantis tiesiog būti tarp Ukrainos žmonių ir kartu su jais atverti Didžiojo Jubiliejaus Vilties duris.
Kardinolo Audrio Juozo Bačkio kalėdinis sveikinimas: „Jokie pamokslai ir pagraudenimai nepadės žmonėms Meilės pažinti ir susitikti su Jėzumi. Jokie pasiaiškinimai, kas geresnis katalikas, neišplės Meilės bendruomenės. Tik pasilenkę prie tų, kurie Dievo Meilės trokšta ir ilgisi, tik nušluostę liūdinčių ašaras ir nuplovę kojas, kaip mokė mūsų Išganytojas, padėsime žmonėms pažinti ir priimti Kristų.“
Vilties savo kalėdiniame sveikinime linki ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Laidoje taip pat išgirsite pokalbį su arkiv. Grušu apie besibaigiančius metus - kokie jie buvo Bažnyčiai Lietuvoje ir kas planuojama 2025-iesiems.
Vedamojo skiltyje - apie Vilties jubiliejų Amžinajame Mieste.
Šių metų viduryje į Lietuvą atvyko naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse, buvęs Benedikto XVI asmeninis sekretorius arkivyskupas Georgas Gaensweinas, pirmąjį didesnį interviu apie savo naują tarnystę davęs gimtosios Vokietijos katalikiškai spaudai. Jį apžvelgs Giedrius Tamaševičius.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Adventą.
Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Prasilenkimai laike“.
Rerdaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Gruodžio 6 dieną Zaporižioje švenčiant liturgiją, skirtą šv. Mikalojaus dienai, bazilijonų seserys ir apie 80 vaikų vos išvengė žūties per mirtiną Rusijos oro smūgį.
Vengrijos katalikų bažnyčios vadovams teko viešai pripažinti, jog bažnyčią sukrėtė dvasininkų seksualinių piktnaudžiavimų skandalas, kai į viešumą iškilo įrodymai, jog vienas iš kunigų, aktyviai besireiškiančių socialiniuose tinkluose ir palaikančių glaudžius ryšius su valdančiąja politine partija, gyvena dvigubą gyvenimą, prieštaraujantį vienai iš partijos darbotvarkės punktų – kovai su LGBT.
Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris (pristato vyriausioji redaktorė sesuo Faustina Elena Andrulytė).
Užsienio katalikiškos spaudos apžvalga: apie pamaldžių frazių platintojus (parengė Giedrius Tamaševičius).
„Krikščioniškos minties“ puslapis: Norman Pittenger „Neišjudinamas paslapties jausmas“.
„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie JAV prezidento rinkimus.
Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę apraudoti pasaulio blogį“.
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Šiandien Vatikane vyksiančios viešosios konsistorijos metu kardinolo titulas bus suteiktas ir lietuviui arkivyskupui Rolandui Makrickui, tad ir pirmoje programos dalyje laidoje daugiausia dėmesio skirsimešiai temai. Kaip atsirado kardinolų kolegijos institucija, kodėl kardinolai vadinami Bažnyčios kunigaikščiais ir kiek jie iš tikrųjų valdo Katalikų Bažnyčią – apie tai kalbės laidos svečias, buvęs Lietuvos Respublikos pasiuntinys prie Šv. Sosto, filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.
Gruodžio pabaigoje Katalikų Bažnyčia įžengs į Jubiliejinius 2025-uosius metus. Kaip įgyvendinti jubiliejaus šūkį ir tapti vilties piligrimais – pasakos žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas, pristatysiantis paskutinį šių metų leidinio numerį.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Anscombe bioetikos centras, susijęs su Katalikų Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad kampanija už pagalbinės savižudybės įteisinimą Anglijoje ir Velse remiasi neva daugumos visuomenės pritarimu. Tačiau naujausiame informaciniame centro pranešime teigiama, kad „antraštės neatspindi kur kas sudėtingesnės tikrovės: tik mažuma tvirtai pasisako už įteisinimą, mažiau nei pusė nori, kad parlamento nariai balsuotų už, ir labai nedaug žmonių mano, kad šis klausimas turėtų būti vyriausybės prioritetas“.„Tyrimų duomenys rodo, kad visuomenės nuomonė apie pagalbinę savižudybę pastaraisiais metais iš esmės nekito. Nebuvo jokio didelio palankumo. Netgi sumažėjo tų, kurie „tvirtai remia“ įstatymo pakeitimą, - nuo 49 iki 31 procento“, - sakoma centro parengtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad yra „apstu painiavos“ dėl pagalbinės savižudybės: apklausų duomenimis, 39-42 proc. žmonių mano, kad „mirtis su pagalba“ reiškia, jog nutraukiamas gyvybę palaikantis gydymas, o ne mirtį sukeliančių vaistų vartojimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.
Kartu su Advento pradžia – naujas „Magnificat“ maldyno numeris, kurį aptars laidos viešnios Inga Čiuberkytė ir Kristina Malevskienė.
Spaudos apžvalga: apie DI panaudojimą katalikiškoje sielovadoje (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).
„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Josefo Pieperio adventinis pamokslas „Vėl išmokti matyti“.
„Tėvo Antano pasakojimai": apie Advento tradicijas ir naujus askezės būdus.
Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kas yra dvasingumas?"
Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Gruodžio 7 dieną Vatikane vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21-am būsimam Kardinolų kolegijos nariui, tarp kurių šį kartą nuskambės ir lietuviška pavardė. Tai – arkivyskupas Rolandas Makrickas, daugelį metų tarnavęs Šv. Sosto diplomatinėse atstovybėse įvairiose pasaulio valstybėse, nuo 2019 m. paskirtas į Vatikano valstybės sekretoriatą, o dar po dvejų metų – ypatinguoju popiežiaus Pranciškaus komisaru Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje. Pernai balandį Rolandui Makrickui Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas suteikė vyskupo šventimus. Lapkričio 21-osios rytą, prieš pat kelionę į Indiją, būsimasis kardinolas maloniai sutiko duoti interviu Mažajai studijai.
Prieš trejus metus popiežiaus Pranciškaus pradėta Vyskupų Sinodo generalinė asamblėja buvo pirmoji, kurioje tarp 370-ies Romos delegatų dalyvavo ir pasauliečiai. Prieš mėnesį pasibaigęs sinodas paskelbė galutinį dokumentą, kuriame, be kitų rekomendacijų, raginama įtraukti moteris į vadovaujančius postus, o pasauliečiams sudaryti galimybę dalyvauti tose tarnystės ir sielovados formose, kurios nereikalauja kunigystės šventimų, taip pat ir „renkant vyskupus“. Apie tai, kaip trejus metus truko Sinodas, apie sinodiškumą ir jo paskelbtas baigiamasis dokumentas priimti atskirose Europos bažnyčiose, sužinosite vedamojo skiltyje.
Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą įvesti naują „kasdienybės šventųjų“ liturginę šventę (parengė Giedrius Tamaševičius).

Paskutinį eilinio liturginių metų laiko sekmadienį Bažnyčia skiria Jėzaus Kristaus, visatos valdovo iškilmei. Eiliniai tikintieji šią šventę įprastai vadina Kristaus Karaliaus sekmadieniu. „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“, - sako Jėzus šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje ir čia pat priduria, kad jis yra „karalius, tam gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudytų tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. Tūkstantmečių eigoje Kristaus sekėjai – jo Bažnyčia – nevengė tapatintis su šio pasaulio valdžia. Kaip tokį persipynimą vertina šių dienų teologija, klausysimės „Krikščioniškos minties“ skiltyje. „Tėvo Antano pasakojimuose“ kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis irgi kalbės apie Bažnyčią, kadaise galingą ir įtakingą, kurios galią ir autoritetą pakirto dvasininkų skandalai. Tačiau Kristus juk sakė, kad jo karalystė ne iš šio pasaulio, kažkaip pakoreguodamas mūsų silpnybes ir nesėkmes. „Naujasis valdžios pyragas raikomas taip negražiai, kad byrančių trupinių nuo to stalo pakaks ne tik esamos tarakonų kartoms, bet ir gausybei jų palikuonių“, - sako poetas ir eseistas Antanas Šimkus, kurio apybraižą Rūšių atsiradimas išgirsite laidos pabaigoje, o pradžioje, kaip jau įprasta, Šv. Rašto skaitinys – XXXIV-ojo eilinio laiko sekmadienii ištrauka iš Evangelijos pagal Joną.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Pokalbis su mokytoju, visuomenininku, žydų ir krikščionių tarpusavio santykių puoselėtoju Vytautu Toleikiu apie tai, kaip Lietuvai ir jos reputacijai atsiliepė už antisemitinius pasisakymus nubausto politiko išrinkimas.
Paskutinioji didžiojo kino grando Martino Scorsese's scena – šešių dokumentinės dramos filmų ciklas „Šventieji“. Legendinis kino kūrėjas, kultinės trilogijos „Krikštatėvis“ režisierius, provokatorius, sukūręs kino juostą „Paskutinis Kristaus gundymas“, visą savo kūrybinį kelią rėmėsi gimtuosiuose namuose įgytu katalikišku auklėjimu ir dabar, savo turbūt paskutiniame kūrybos skyriuje, atsigręžia į šventuosius.
Spaudos apžvalga: Anglijos Bažnyčios vadovo, Kenterberio arkivyskupo Justino Welby atsistatydinimas dėl seksualinio išnaudojimo dangstymo jo vadovavimo laikotarpiu (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.
Liturginiams metams artėjant į pabaigą, Šventojo Rašto skaitiniuose vis dažniau sušmėžuoja laikų pabaigos motyvai. XXXIII-ojo eilinio laiko sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie baugius ženklus, kai bus sukrėstos dangaus galybės, ir visi pamatys su didžia šlove ateinantį Žmogaus Sūnų. Kadangi paties Jėzaus buvo pasakyta, jog niekas nežino nei to atėjimo dienos, nei valandos, todėl belieka tik budėti, nors čia pat pasakyta ir tai, kad pamatę tuos baugius dangaus ženklus, žinosite, jog toji valanda jau atėjo. Šį Morkaus evangelijos skaitinį palydės kunigo Juliaus Sasnausko homilija.
Nors Šv. Rašto skaitytojus apokaliptiniai ženklai baugina ir sykiu masina, kartais būna sunku įžiūrėti tuos ženklus ne danguje, o šalia, savop visuomenėje. „Krikščioniškos minties skiltyje“ teologas Johnas McDade'as pranašauja, jog krikščionių laukia sunkūs laikai: tai, kas žydai buvo Europoje praeityje, mes, krikščionys, būsime ateityje“, - sako teologas ir primena, kad ryšys su judaizmu yra gyva krikščionių tapatybės dalis.
Kaip katalikai šiandien praktikuoja savo tikėjimą? - atsakymo į šį klausimą klausysimės „Tėvo Antano pasakojimuose“, o „Paraštėse“ poetė ir eseistė Giedrė Kazlauskaitė kalbės apie su laiko persukimu staiga užslinkusią tamsą – rudžiemį.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Sinodas, skirtas sinodiškumui, baigėsi, pateikus galutinę ataskaitą ir popiežiui Pranciškui ją visiškai ir be išlygų patvirtinus. Dabar ta ataskaita yra Bažnyčios mokymo dalis. Trejus metus trukęs įžvalgų, konsultacijų, susirinkimų ir galutinių svarstymų procesas baigėsi stebėtinai sėkmingai, bet ne ta prasme, kaip daugeliui galėtų pasirodyti. Ataskaitoje nebuvo išvardinta tokių įspūdingų pasiekimų, kaip moterų diakonatas, visiškas LGBT+ katalikų įtraukimas į Bažnyčios sakramentinį gyvenimą ir apeigas ar radikalus Bažnyčios valdymo decentralizavimas. Tokie tikslai nė nebuvo keliami. Tačiau Pranciškus Bažnyčios gyvenime diegia susitikimo kultūrą, gilaus įsiklausymo ir pagarbos kitam modelį. Šimtmečius vyravusį nurodymų „iš viršaus į apačią“ modelį keičia iš apačios į viršų besiskverbianti misionieriška energija ir vizija. Pranciškus dažnai kalba apie „piramidės apvertimą“. Dabar jis tai įgyvendina.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.
Prisikėlimo šventė lapkritį? Į šį ir kitus klausimus atsakys žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas, supažindinsiantis su nauju leidinio numeriu.
Karštoji pasaulio tema – JAV prezidento rinkimai ir jų poveikis tenykštei Bažnyčiai. Jos atgarsius užsienio katalikiškoje spaudoje apžvelgs Giedrius Tamaševičius.
Kai atrodo, kad pasauliui trūks plyš maga pažaisti su ugnimi arba kad jis vis sparčiau garma nežinia kur vedančia nuokalne, krikščioniui nebelieka nieko kita, tik melstis. Apie maldą kaip vieną kertinių krikščioniško gyvenimo stulpų klausysimės „Tėvo Antano pasakojimų“ skiltyje.
"Krikščioniškos minties" puslapyje – apokaliptines liturginių metų pabaigos nuotaikas atliepiantis Thomo Mertono tekstas, pranašaujantis laikų pabaigą ir skambantis kaip svarbus raginimas Bažnyčiai surimtėti.
Laidos pabaigoje istorikas Antanas Tereleckas, palyginęs savo profesijos atstovų darbą su detektyvų, papasakos archyvinių dokumentų paraštėse netikėtai atrastą tragiško likimo asmenybę – redaktorių, kataliką intelektualą Kazį Baubą ir Štuthofo lageryje pasibaigusio jo gyvenimo istoriją.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.