Marcelijus Teodoras Martinaitis. Šiais metais balandžio 1-ąją dieną sukako lygiai 90 metų, kai Raseinių rajone Paserbentyje gimė vienas ryškiausių, unikaliausių Lietuvos poetų, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, vienas iš Persitvarkymo sąjūdžio vadovų, Vilniaus universiteto dėstytojas Marcelijus Martinaitis. Ir jau 13 metų, kai be paties poeto kalbame apie jo sukurtą keistuolį Kukutį, apie eilėraščius, kuriuose aptinkame skausmingą, bet neišvengiamą lietuvio perėjimą iš kaimo kosmoso į miesto civilizaciją, iš archajinės ramybės į trikdantį šiandienos chaosą.
Laidoje skamba archyviniai pokalbių su poetu įrašai. Marcelijų Martinaitį prisimena jo buvęs studentas poetas Rimvydas Stankevičius.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Gyvenimas teatre - tai būti užimtam, vaidinti. Tai yra esmė. Tačiau man teatre viskas patinka, ir scenoje dekoracijas statyti, ir vairuot automobilį, ir vaidint“,- sako šešis dešimtmečius Jaunimo dramos teatre vaidmenis kuriantis aktorius Saulius Sipaitis.
Vaidmenys pirmuosiuose Lietuvoje muzikiniuose spektakliuose „Ugnies medžioklė su varovais“ ir „Meilė ir mirtis Veronoje“, Antanas Šatas Dalios Tamulevičiūtės spektaklyje „Škac, mirtie, visados škac“ ir Arūno Žebriūno filme „Riešutų duona“, Oktavas legendiniame spektaklyje „Skapeno klastos“ - tai tik maža dalis iš daugiau kaip penkiasdešimties vaidmenų sąrašo.
Apie šeimos istoriją, teatrą, poeziją, kolegas ir nuotykius - pokalbis su aktoriumi Sauliumi Sipaičiu.

Ved. Jolanta Kryževičienė
Lauros Vansevičienės nuotr.

Mohikanai. Pirmoji ciklo laida.
Gytis Lukšas - vienas žymiausių, unikaliausių Lietuvos kino režisierių, kurio filmai „Virto ąžuolai“, „Mano vaikystės ruduo“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Duburys“ tapo mūsų kino aukso fondu. Režisieriaus filmuose net aktoriai-žvaigždės norėdavo suvaidinti kad ir epizodinius vaidmenis, nes Gytis Lukšas visada mokėjo išklausyti, pamatyti ir atskleisti dar nematytus talento bruožus. Tokie buvo A. Masiulio, V. Mainelytės, V. Masalskio vaidmenys. Kino kritikė Auksė Kancerevičiūtė sako: „Režisierius gal nesukūrė kelių filmų, kurių labai norėjo, bet nesukūrė nė vieno filmo, kuris tarnautų valdžiai ar ideologijai“. Kodėl nuo 2009 metų Gytis Lukšas nesukūrė nė vieno filmo, nors svajojo ir turėjo scenarijų?
Pokalbis su Aukse Kancerevičiūte ir archyviniai įrašai su Gyčiu Lukšu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Koks buvo Kaunas 1926-aisiais? Laikinosios sostinės kasdienybė, miestelėnų gyvenimai, spaudoje ir eteryje nuskambėję įvykiai bei pasakojimai atveria ano meto miesto pulsą. Šios istorijos leidžia ne tik pažinti praeitį, bet ir atpažinti jos sąšaukas su dabartimi – pamatyti, kaip tuometiniai žmonės įsivaizdavo save, miestą ir ateitį. Pašnekovės VDU profesorė Auksė Balčytienė ir istorikė VDU profesorė Vaida Kamuntavičienė.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Be autocenzūros nebūtų jokios kultūros. Kuo baigėsi varžtų atleidimas mes galime stebėti socialiniuose tinkluose“,- sako buvęs laidos „Literatūros akiračiai“ vedėjas Virginijus Gasiliūnas.
Penkerius metus, nuo 2001-ųjų, literatūros istorikas, redaktorius, svarbių istorinių tekstų ir raštų rengėjas bei sudarytojas Virginijus Gasiliūnas kūrė svarbiausią to meto literatūrinę laidą ir suteikė jai ypatingų spalvų: gilų istorinį žvilgsnį, konteksto išmanymą ir atvirą asmeninį santykį. Laidose buvo pasakojamos intriguojančios istorijos apie kūrėjus ir naujas knygas, vyko diskusijos apie praėjusį laiką ir pristatomos naujos tendencijos, su didžiausiu pasitikėjimu pašnekovai atskleisdavo laidos autoriui savo išgyvenimus, kūrybos užkulisius.
Pokalbis su Virginijumi Gasiliūnu apie literatūrą radijuje, nutikusias istorijas, skamba archyviniai laidos įrašai.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Literatūra į radiją atėjo nuo pat pirmųjų transliacijų: buvo skaitomi originalūs kūriniai, į studiją ateidavo patys rašytojai arba žymiausi to meto aktoriai. Viena iš ilgiausiai radijo eteryje gyvavusių laidų - legendiniai „Literatūros akiračiai“. Daugiau kaip penkis dešimtmečius, iki 2020 metų, ją kūrė Erika Drungytė, Valdas Gedgaudas, Virginijus Gasiliūnas, Rimantas Kmita, Mindaugas Nastaravičius, Dovilė Kuzminskaitė, Raminta Jonykaitė.
Šią laidą pradėjo ir daugybę metų buvo jos autorius - Valentinas Strazdelis.
Pasakojimas apie „Literatūros akiračių“ istoriją, žanrus ir autorius. Skamba archyviniai įrašai.

Ved. Jolanta Kryževičienė

2003-ių metų rugsėjį kartu su naująja Klasikos programa savo eterio kelionę pradėjo tiesioginių autorinių laidų juosta "Homo cultus" - kultūros žmogus. Penkis kartus per savaitę į radijo studiją ateidavo vis kitas garsus ir žinomas kultūros žmogus pasikalbėti su pašnekovais įvairiomis meno, politikos, istorijos temomis. Garsusis kino kritikas Saulius Macaitis vedė laidą „Judantys paveikslėliai“. „2x2 lygu 5“ - pašėlusi, improvizacijų pilna laida, kurią vedė dailininkas Linas Katinas. Trečiadieniais į laidą „Apie riziką gyventi“ su unikaliais pašnekovais atkeliaudavo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, rašytoja Vanda Juknaitė. Iš Kauno atvykdavo istorikas, VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius vesti laidos „Paraštės“. Penktadieniais prie laidos „Regimybės“ mikrofono sėsdavo Šiaulių dailės galerijos direktoriaus pavaduotojas menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.
„Homo cultus“ laidų pradžią prisimename su Vanda Juknaite ir Egidijumi Aleksandravičiumi, Skamba archyvinių laidų fragmentai.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Žurnalistai dažnai negali padėti žmonėms, tačiau gali suteikti galimybę jiems kalbėti. Mes turime išlaikyti galios pusiausvyrą“,- sako žurnalistė Audra Girijotė, kūrusi radijo laidas „Be sienų“, „Vėjas vakarų krypties“, „Naujas laikraštis“, „Žmonės ir idėjos“, viena pirmųjų pradėjusi radijo dokumentikos pasakojimus. Audros laidos, kurias ji rengdavo ilgai, nepaisydama savo asmeninio laiko ribų, visada asocijavosi su atsakinga, jautria, sąžininga žurnalistika.
Apie žurnalistiką, radiją ir naująsias medijas, apie nepatogias temas ir žmones - pokalbis su Audra Girijote.

Ved. Jolanta Kryževičienė

1998 metų rugpjūčio 1-ą dieną radijo eteryje įvyko pirmoji kultūros žurnalo „Kultūros savaitė“ transliacija. Jau pirmoje laidoje išryškėjo svarbiausi struktūros ir kūrimo principai: įvairūs žurnalistikos žanrai, svarbiausi savaitės įvykiai, visos Lietuvos kultūros akcentai, ilgasis pokalbis rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.
Kaip gimė iki šiol transliuojama laida, kokie buvo pagrindiniai darbo kriterijai, kaip būrėsi bendradarbių, komentatorių komanda? Pirmuosius laidos metus prisimena jos autorės Gailutė Jankauskienė ir Jolanta Kryževičienė.

Tapytojo Rimo Bičiūno studijoje. Monikos Požerskytės nuotr.

Radijo žmonės juokaudavo: dėl ko žmonės klauso radijo? Dėl žinių ir orų! Kas visa tai skaitydavo? Ilgus dešimtmečius populiariausi radijo balsai – diktoriai!
Dažniausiai pirmuoju radijo diktoriumi minimas Petras Babickas. Tačiau pirmąja diktore tapo Lietuvos universiteto Teisių fakulteto ketvirto kurso studentė Irena Garmiūtė. kurią laidoje prisimins jos sūnus Andrius Eitutis. Jau po karo į radiją atėjo buvusi Vaidilos teatro ir Panevėžio dramos teatro aktorė, garsioji diktorė Dana Rutkutė. Skambės archyvinis pokalbis su šviesaus atminimo diktore. Dar vieną ypatingą vardą iš praeities būtina prisiminti, tai garsios bajorų giminės palikuonė, unikalioji radijo diktorė Undinė Nasvytytė. Pasiklausysime archyvinio pokalbio, o šviesaus atminimo diktorę prisimins jos Anūkė Agota Mašanauskaitė-Pielikė ir jos bičiulė, dėstytoja Rita Juodeliene.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Radijo diktoriai 1955 metais. Nuotr. iš LRT archyvų