„Įsivaizduokite radijo laidų autorius - dirbančius, kuriančius, kad socialistinio darbo planai būtų geriau vykdomi. Gyventi toje prievartos atmosferoje radijo žmonėms buvo dar sunkiau, nes dažnas viena galvodavo, o kita sakydavo“, - prisimena ilgametis radijo laidų „Netikėti susitikimai“, „Lietuvių godos“ autorius, solistas Balys Urbonas.
Iš Dzūkijos, iš partizanų lopšio kilęs Balys Urbonas paauglystėje buvo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Grįžęs po amnestijos įsidarbino tuometiniame Valstybiniame televizijos ir radijo komitete, rengė televizijos reportažus, radijo koncertus, kol perėjo į Literatūros ir dramos redakciją, kurioje dirbo beveik keturis dešimtmečius.
Apie radijo atmosferą sovietmečiu, apie cenzūrą ir bandymus kalbėti laisviau, apie svarbiausias laidas ir čia dirbusius žmones - pokalbis su Baliu Urbonu, įrašytas 2010 metais. Skamba archyvinių laidų fragmentai.

Antroji laida iš ciklo, skirto radijo 100-mečiui.
Ved. Jolanta Kryževičienė

Pradedame dešimties laidų ciklą, skirtą radijo 100-mečiui.
1926 metais radijo istorija prasidėjo beveik drauge su tiesioginėmis radijo teatro transliacijomis. Kaip keitėsi šis unikalus radijo žanras? Kokią cenzūrą teko patirti sovietmečiu dirbusiems redaktoriams ir režisieriams? Kokį radijo teatrą kuria šiuolaikiniai menininkai?
Laidoje skamba archyviniai įrašai ir spektaklių ištraukos, Ramintos Jonykaitės pasakojimas apie teatro ištakas, Vakarė Leonavičienė dalinasi įžvalgomis apie šiuolaikinio radijo teatro strategiją.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Alberto Žilinsko nuotraukoje: Lietuvos radijo studijoje įrašomas radijo teatro spektaklis J. Tumo‑Vaižganto „Nebylys“ (1968 m. Iš kairės – garso režisierius R. Kudirka, režisierė G. Jackevičiūtė, redaktorius P. Morkus)

„Šiandien, kai mums trūksta tikėjimo tradicinėmis, religinėmis, humanistinėmis vertybėmis, kai trūksta ateities vizijos, kūrybinė laisvė gali išgelbėti pasaulį“,- taip apie Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos gyvenimą kalba jos kūrybos tyrinėtoja, parodų kuratorė ir knygų sudarytoja, VDA profesorė, dr. Elona Lubytė. Šiuo metu vyksta intensyvus pasiruošimas gegužės antrą dieną atidaromai Kasubos kūrybos parodai nacionalinėje Jungtinės Karalystės galerijoje Tate St Ives Kornvalyje.
Kas buvo Aleksandra Kasuba, kokie jos kūrybiniai eksperimentai nustebino pasaulį, ką reiškia tampriųjų audinių buveinės - pokalbis su menotyrininke Elona Lubyte.
Ved. Jolanta Kryževičienė

Kodėl šiandien yra svarbu mąstyti kritiškai, pasitelkti smalsumą, įžvalgumą? Kokios drąsos reikia, kad galėtum atmesti visuotinai priimtas tiesas ir išsakyti kitokią nuomonę? Kaip atskirti faktus nuo nuomonių ir manipuliuojantį žmogų nuo nuoširdžiai draugiško? Kritinio mąstymo galima išmokti atliekant specialias užduotis ir atvirai atsakant į esminius klausimus, kuriuos rasite naujoje psichologės, psichoterapeutės Linos Dirmotės naujoje knygoje „Kaip tinkamai naudotis savo protu. Kritinio mąstymo pratybos".
Pokalbis su knygos autore Lina Dirmote.
Ved. Jolanta Kryževičienė

Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Kinijoje buvo sukurtas Sunzi traktatas „Karybos dėsniai“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai knyga apie karo strategiją, karybos dėsnius ir karvedybos taisykles, kūrinys yra tarsi Kinijos kultūros, mąstymo šaknys, jis tapo aktualus pasaulio mąstytojams, ekonomistams, politikams, nes čia kalbama apie strateginį mąstymą, konfliktų valdymą, sprendimų priėmimą. Apibendrintai - apie žmogaus ir pasaulio veikimą.
Pirmą kartą šį svarbų traktatą iš senosios kinų kalbos išvertė VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto mokslininkas, filosofas, sinologas, dr. Vytis Silius, kuris laidoje praskleidžia knygos kontekstą ir atrakina traktato idėjas.
„Kai pažįsti kitą ir pažįsti save, tada pergalei niekas negresia. Kai pažįsti dangaus ir žemės dėsnius, pergalė gali būti pilnutinė.“ Taip rašė Sunzi.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Šiais metais minime Lietuvos radijo 100-metį. Pusę amžiaus pagrindinė radijo laida apie literatūrą buvo „Literatūros akiračiai“. Sovietmečiu būdavo įrašomos surepetuotos laidos, atėjus Nepriklausomybei laida tapo pilietiškumo ir laisvės tribūna. Kaip laidą keitė, kokią literatūrą norėjo pristatyti, kokių pokalbių taip ir nepavyko įrašyti prisimena du laidos vedėjai: redaktorius, literatūros istorikas Virginijus Gasiliūnas ir rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita.
Baltarusių rašytojos ir žurnalistės Evos Viežnaviec pirmasis romanas „Ko ieškai, vilke?“ („Па што ідзеш, воўча?“) tapo įvykiu ne tik Baltarusijos literatūros pasaulyje. Autorė pasakoja visiškai priešingą oficialiajai versijai istoriją, kai nuo bolševikų okupacijos laikų Baltarusijos žmonės patyrė nežmonišką prievartą, kankinimus, kai aplink kaimus slankiojantys vilkai rydavo gyvulių ir žmonių lavonus. Pokalbis su Vilniaus knygų mugės viešnia Eva Viežnaviec.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Režisieriaus Oskaro Koršunovo Jaunimo teatre pastatyta Henriko Ibseno pjesė „Laukinė antis“ grąžina mus į klasikinio teatro atmosferą ir kelia amžinuosius klausimus - ar tiesa išlaisvina, ar panardina veidu į purvą? Kodėl idealus beatodairiškai ginančiais žmonėmis taip lengvai gali manipuliuoti kiti, taip pat ir imperialistinė valdžia? Kas yra svarbiausia žmogiškuose santykiuose?
Padiskutuoti apie mąstyti skatinantį teatrą, apie šiandien aktualius klausimus, kuriuos Henrikas Ibsenas kėlė prieš 150 metų, susitiko teatrologai, filosofai, kūrėjai Darius Kuolys, Daiva Šabasevičienė, Goda Dapšytė, Audronė Girdzijauskaitė, Gytis Padegimas, Gintautas Mažeikis, Julijus Lozoraitis, Audronis Liuga. Laidoje - pokalbio įrašas.
Ved. Jolanta Kryževičienė
Lauros Vansevičienės nuotr. iš spektaklio „Laukinė antis“

Visi prisimename garsiąją frazę „Bausti negalima pasigailėti“, kurios prasmė priklauso nuo kablelio vietos. Kas gali išspręsti šią lemtingą kablelio dramą? Pasirodo, geras redaktorius!
Kas yra geras redaktorius ir kiek jis gali padėti autoriui ar vertėjui? Kokios kovos vyksta su autoriais, kuriems brangus kiekvienas žodis? Kodėl „už ausų“ ištempę tekstą redaktoriai vis dar lieka nematomi? Kokių nuodėmių pasitaiko redaktorių darbe?
Apie matomą ir nematomą redaktorių darbą pokalbis laidoje, dalyvauja šių metų Jaunojo grožinės ir humanitarinės literatūros redaktoriaus (-ės) premijos laureatė Rima Bertašavičiūtė, „Auksinės lupos" laureatė Rita Dikavičienė ir 2023 m. „Auksinės lupos“ laureatė Asta Bučienė.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Į lietuvių kalbą išversta naujausia amerikiečių istoriko, intelektualo Timohy Snyderio knyga „Apie laisvę“. Kaip rašo autorius, tai knyga tiems, kas nori būti laisvi.

Kaip šiandien, karų ir krizių akivaizdoje, mes suvokiame laisvę? Kodėl kai kurios šalys ir jų valdovai įsitikinę, kad yra laisvi žudyti ir vogti? Ką mums liudija ir ko moko herojiška ukrainiečių narsa ginti savo laisvę? Kodėl mums šiandien svarbu suvokti tiesos, moralinių vertybių svarbą ir totalitarizmo, fašizmo pavojų? „Mes nesukūrėme visatos dėsnių (...), mes negalime panaikinti būtinybės dėsnio, bet yra laisvės dėsnis – paslaptingas bendrumas“,– naujoje knygoje rašo Timothy Snyderis.

Laidoje apie Timothy Snyderio laisvės suvokimą, naują knygą ir šiandienos aktualius klausimus dalyvauja politikos filosofė dr. Simona Merkinaitė, istorikas dr. Aurimas Švedas ir filosofas, VU TSPMI docentas Simas Čelutka.

Ved. Jolanta Kryževičienė.

Praėjo 80 metų nuo vieno garsiausių Lietuvos literatūros kūrinių - Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ sukūrimo. Ir tik dabar pamatysime, kokį kūrinį iš tiesų buvo sukūręs rašytojas, koks buvo jo pirmasis rankraštis ir kokias kančias reikėjo patirti kovojant už kiekvieną sakinį su cenzūra. Apie kraupią „Dievų miško“ redagavimo ir leidybos istoriją, apie tai, kokį romano originalą mes netrukus pamatysime išleistą, pasakoja ilgametė Balio Sruogos kūrybos tyrinėtoja, LLTI tekstologijos skyriaus mokslininkė dr. Neringa Markevičienė ir VU profesorius, tekstologas Paulius Subačius.

Ved. Jolanta Kryževičienė