Kitą savaitę prasidės tradicinė, jau 25-oji Vilniaus knygų mugė.
„Pirmoje mugėje vyko net leidėjų grožio konkursas, deja, man nepavyko laimėti“, - juokauja nuo pirmųjų dienų mugę organizuojanti Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.
Kokia buvo šio svarbiausio knygų pasaulio renginio pradžia, kokios tradicijos susiklostė, kokių renginių buvo atsisakyta? Kodėl knygų mugė tokia populiari ir kokią reikšmę turi gausybė kultūrinių renginių?
Apie tai pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Tyto alba“ vadove Lolita Varanavičiene ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomąja direktore, įmonės Vilnius UNESCO literatūros miestas vadove Rūta Elijošaityte-Kaikare.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Tarpukario Lietuvos gyvenimas buvo gyvas, greitai besikeičiantis, žmonės turėjo daug vilčių ir patyrė daug nusivylimų. Ar šios istorijos domina šiuolaikinius Lietuvos rašytojus? Kodėl sovietmečiu idealizuotas istorinis laikotarpis nesukelia įkvėpimo dabarties kūrėjams, nes apie tą laiką išleistos vos kelios grožinės literatūros knygos?

Apie pirmąją Lietuvos respubliką literatūroje kalbamės su teatrologe dr. Ina Pukelyte, parašiusią romaną „Panelės iš Laisvės alėjos“, istoriku, knygų „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, „Fado“ autoriumi dr. Norbertu Černiausku ir literatūrologe dr. Žydrone Kolevinskiene.

Laidos vedėja Jolanta Kryževičienė

Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotraukoje – Keturvėjininkų susitikimas K. Binkio namuose

„Nieko nebėra, kas man būtų gėda ir negali būti nieko, ką norėčiau nuo jūsų nuslėpti“,- taip Vidmantės Jasukaitytės romane sako Marija Egiptietė - patyrusi baisiausią smurtą, prievartą ir į dykumą išėjusi mirti. Pagal šį romaną teatro ir kino aktorė Eglė Jackaitė kartu su Oskaru Koršunovu pastatė spektaklį „Šventoji“. Tai ne tik istorinis pasakojimas, tai XXI amžiaus Marijos kelionė per skaudžiausias traumas, tai atviras ir skaudus pačios aktorės pasakojimas apie asmeninę istoriją.

Pokalbis su Egle Jackaite.

Ved. Jolanta Kryževičienė
Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

Romanas „Negrįžtantys“ - tik antroji Ievos Dumbrytės knyga, tačiau kaip ir pirmoji „Šaltienos bistro" sulaukia skaitytojų susidomėjimo kviesdama į mitologijos ir religijos, stebuklų ir senųjų prietarų, keistų personažų ir grubios jų kasdienybės pasaulį.
„Negrįžtantys“ yra vertikali knyga. Kai nori išties kažką pasakyti (...) nueini į tokias gilumas, kad jau, atrodo, net pats visko nebesupranti“,- yra sakiusi autorė.
Apie naują knygą, apie tai, kur veda magiškasis realizmas - pokalbis su Ieva Dumbryte.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Nuotrauka Ugnės Steponavičiūtės

Antrasis pasaulinis karas privertė pasitraukti didelę Lietuvos inteligentijos dalį, kuri susidūrė su dideliais globalaus pasaulio iššūkiais. Platinti lietuvybę, išlaikyti identitetą buvo svarbiausi egzilyje gyvenančių kūrėjų tikslai.

Kaip lietuviškumas pasireiškė architektūroje? Kaip lietuvių tautinės idėjos derėjo su modernizmo apraiškomis JAV? Kokiu būdu architektai siuntė politinę žinią plačiajai visuomenei?

Dvi leidyklos - KTU ir LAPAS - išleido mokslinę monografiją „Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje“, kurią parašė Vaidas Petrulis, Brigita Tranavičiūtė ir Paulius Tautvydas Laurinaitis. Leidinys plačiai apžvelgia labai svarbią ir dar mažai ištyrinėtą sritį - lietuviškos architektūros palikimą Šiaurės Amerikoje ir pasakoja apie vieno produktyviausių architektų Jono Muloko gyvenimą ir kūrybą.

Apie egzilio architektūrą pokalbis su knygos autoriumi dr. Vaidu Petruliu ir Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriumi, menotyrininku Juozapu Blažiūnu.

Ved. Jolanta Kryževičienė
Mulokų šeimos archyvo nuotr. Kristaus atsimainymo bažnyčia Niujorke

Sausio 6-ą dieną tradiciškai įteikiama Rašytojų sąjungos premija. 34-ąja šios premijos laureate šiais metais tapo literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, VU profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.
Kartojame 2003 metais įrašytą pokalbį, literatūrologę kalbino Jolanta Kryževičienė.
Nuotrauka Regimanto Tamošaičio

Ar jūs manote, kad gražgarstės arba artišokai į Lietuvą atkeliavo tik mūsų amžiuje? Pasirodo, daugybė įdomiausių ir sveikų valgių Lietuvos virėjai gamindavo XIX amžiuje ir dar anksčiau. Kuo mažiau perdirbtas, natūralaus skonio, iš vietinių produktų - tokius receptus paprastoms gaspadinėms kūrė ir receptų knygas leido žymusis virtuvės šefas Janas Szyttleris, ruošdavęs ir puotas karaliams.
Žinomi gastronomijos istorikai Anželika ir Rimvydas Laužikai išleido naują knygą „Kuchmistras. Janas Szyttleris ir vilnietiška XIX a. virtuvė“ (išleido „Aukso žuvys"). Šiame iliustracijų pilname leidinyje ne tik dešimtys receptų, bet ir istorinis pasakojimas, daugybė įdomių faktų.
Pokalbis su Anželika ir Rimvydu Laužikais.

Ved. Jolanta Kryževičienė
Roberto Daskevičiaus nuotr.

Išleista nauja teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės knyga „kartu“, pasakojanti vienos ryškiausių Lietuvos teatro dailininkių - scenografės Jūratės Paulėkaitės istoriją. Nuo dailės studijų metų teatras tapo esminiu kūrybos lauku, dailininkė sukūrė ryškiausių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno spektaklių scenografiją. O ką ji rašė apie savo gyvenimą laiškuose draugams? Kodėl jauna menininkė svarsto apie nenorą gyventi ir išeina sulaukusi vos 49 metų?
Pokalbis su knygos „kartu“ autore Rūta Oginskaite.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja VU filosofijos fakulteto dekanas dr. Jonas Dagys, kelionių vadovė, fotografė Edita Meškonienė ir architektas Audrys Karalius.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja gimnazijos „Pažinimo medis“ dvyliktokai, vertėjas, keliautojas dr. Vytautas Bikulčius ir LRT žurnalistė Liepa Želnienė

Ved. Jolanta Kryževičienė