Kodėl 1940 metais Lietuvos okupacija įvyko taip lengvai ir paprastai? Kodėl nebuvo nė vieno šūvio ar diplomatinio protesto? Ar buvo įmanoma išvengti bent laikino nepriklausomybės praradimo, ar tai buvo neišvengiamas įvykis? Kuo pasireiškė lėto skverbimosi strategija į Lietuvą?
Atsakymus į visus šiuos klausimus rasite Lietuvos istorijos instituto neseniai išleistoje knygoje „Lietuvos visuomenė 1939 – 1941 metais. Įtampos, konfliktai, transformacijos“. Laidoje pokalbis su knygos ir tyrimo autoriumi, šio instituto mokslo darbuotoju, humanitarinių mokslų daktaru Artūru Svarausku.

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Šeimininkas ir jo dvariškiai. Antanas Sniečkus ir jo aplinka (1926–1974)“. Taip vadinasi neseniai išleista knyga, daugiau kaip 400 puslapių tyrimas, kurio autorius - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras, tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ bendraautorius istorikas Marius Ėmužis. Kodėl šiandien yra svarbu tyrinėti sovietmečio politinės nomenklatūros gyvenimą, kokį vaidmenį vaidino 33 metus LKP vadovavęs pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus, kokia buvo jo aplinka ir kokiuose užkulisiuose buvo priimami svarbiausi sprendimai?
Pokalbis su istoriku Mariumi Ėmužiu.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Dovaldės Butėnaitės nuotr.

Nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvoje liko keturis kartus mažiau knygynų. Pasikeitęs gyvenimo būdas, skaitymo įpročiai, atsiradusi internetinė prekyba savininkus privertė spręsti daugybę iššūkių. Kaip išgyventi ir netapti tik daiktų parduotuve? Ką padaryti, kad knyga paprasčiau pasiektų skaitytoją? Kaip mažinti knygų kainas? Diskusijoje dalyvauja „Pegaso“ knygynų tinklo direktorė Jurga Sakalauskaitė, Knygos.lt įkūrėjas ir savininkas Artūras Karosas, Rašytojų sąjungos leidyklos vyriausias redaktorius Saulius Repečka, nepriklausomo knygyno „Kolibris“ bendrasavininkė ir knygyno šeimininkė Jolanta Malakauskienė.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Nors dar ir šiandien vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, Izraelio karo veiksmai, amerikiečių žurnalistas Bobas Woodwardas parašė knygą, kurioje analizuoja ne tik šiuos du karus, bet ir politinius karus JAV valdžioje. Per vieną savo kadenciją Prezidentas Joe Bidenas turėjo išspęsti daugybę gyvybiškai svarbių globalių problemų. Pasinaudodamas slaptais dokumentais, interviu su įvykių liudininkais autorius atskleidžia politikos užkulisius, žvalgybos duomenis, slaptus pokalbius ir susitikimus, siekiant išvengti karo ar jo eskalacijos.
Apie karą, politiką, viešą informaciją ir slaptus veiksmus pokalbis su žurnaliste, laidų vedėja Daiva Žeimyte-Biliene, saugumo ir gynybos ekspertu Aurtimu Naviu, politologu Linu Kojala.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Kitąmet sukaks jau dešimt metų, kai nebeliko filosofo, pedagogo, eseisto, viešojo intelektualo Leonido Donskio. Naujoje knygoje „Donskis yra Donskis“ beveik penkios dešimtys žmonių dalinasi prisiminimais apie šią neeilinę asmenybę ir daugelis tekstą baigia žodžiais: man jo labai trūksta. Šiuos visus Liuką (taip jį vadino draugai) pažinojusius žmones kalbino Jolanta Donskienė, Leonido draugė, žmona, idėjų palaikytoja.
Apie naują knygą, apie tai, kas į ją nepateko, apie gyvenimą su ne vieną išbandymą ir praradimą patyrusiu intelektualu, sugebėjusiu ir toliau kalbėti be pykčio - pokalbis su Jolanta Donskiene.


Ved. Jolanta Kryževičienė
Nuotr. Gretos Skaraitienės/BNS

Nedidelė Lietuvos knygų rinka yra tiesiog prisotinta knygų - įvairiausių žanrų, skirtų skirtingiems skoniams ir skaitytojams. Tačiau dažnai ir labai geras literatūros kūrinys lieka nepastebėtas, neatrastas skaitytojų.
Kokia komunikacija, rinkodara, reklama šiandien veikia? Daug žmonių nebetiki daug žadančiomis reklamomis, daug „like“ socialiniuose tinkluose sulaukusios knygos nebūtinai bus skaitomos.
Kaip knygai pasiekti skaitytoją, kaip jį patraukti ir sudominti? Ką mėgsta skaityti Lietuvos žmonės?
Laidos diskusijoje dalyvauja:
Žurnalo „Literatūra ir menas“ redaktorius Dovydas Kiauleikis
Leidyklos Lapas įkūrėja ir direktorė Ūla Ambrasaitė
Kūrybinės agentūros „Autoriai“ įkūrėja ir kūrybos vadovė Giedrė Ona Šileikytė
Lietuvos kultūros instituto literatūros projektų vadovė Kotryna Pranckūnaitė

Ved. Jolanta Kryževičienė

„Mes negalime pakeisti pasaulio, tą aš žinau. Bet mes galime išgelbėti savo sielas ir neprisidėti prie blogio“,- viename interviu sakė Irena Veisaitė.
Irena Veisaitė – Humanitarinių mokslų daktarė ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė, literatūrologė ir teatrologė. Tačiau ne pareigybės ar laipsniai apibūdina Irenos Veisaitės reikšmę mūsų kultūrai. Tai buvo viešoji intelektualė, plataus išsilavinimo ir didelės tolerancijos žmogus, iki paskutinės gyvenimo akimirkos kovojusi už žmogaus teises ir demokratiją Lietuvoje.
Laidoje skamba archyvinis 2017 metų pokalbio įrašas. Ireną Veisaitę prisimena istorikas, profesorės bičiulis Aurimas Švedas, knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ autorius.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Petras Repšys – Nacionalinės premijos laureatas, vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, įvaldęs daugybę dailės technikų: nuo piešinio ir oforto, iki freskos ir mozaikos, iki skulptūros, reljefų ir medalių.
„Nueinu į leidyklą, prašau darbo. Man duoda su pionieriais. Aš jų paišyti nemoku, sakau. Tai, sako, kai išmoksi, tada ir ateik. Bet aš turėjau ką veikti. Jeigu nori užsitikrinti laisvę, tu gali ją turėti“,- sako Petras Repšys.
Pokalbis su dailininku ir meno istorike, dr. Giedre Jankevičiūte.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Eimuntas Nekrošius – legendinis Lietuvos teatro režisierius, teatro „Meno fortas“ steigėjas ir vadovas, kūrėjas, kurio spektakliai niekada neišblės iš atminties tų žiūrovų, kurie naktimis stovėdavo bilietų prie Jaunimo teatro ir tylėdami išeidavo po vaidinimo, sukrėsti jo meno kalbos apie esminius būties šioje žemėje dalykus.
„Dabar kompromisas labai vertinamas, madingas. Bet aš nesu kompromiso žmogus. Dabar daug kas matuojama juoko gramais ir kilogramais. Kuo daugiau juoko, tuo spektaklis geresnis. Man tai yra banalu",- sakė Eimintas Nekrošius prieš beveik du dešimtmečius.
Laidoje - du archyviniai pokalbių įrašai, 2006 ir 2012 metų.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Maestro Virgilijus Kęstutis Noreika – Lietuvos operos žvaigždė, nepralenkiamas tenoras, sudainavęs turbūt visas svarbiausias tenoro partijas nacionalinėje scenoje, talentingas pedagogas, ilgametis LNOBT vadovas. Per gyvenimą solistas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų. „Solistui svarbiausia balsas,- sakė Virgilijus Noreika, rodydamas į kaktą,- kaip galvoji, taip ir dainuoji“.
Laidoje skamba 2013 metais įrašytas pokalbis su Virgilijumi Noreika. Maestro prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.

Ved. Jolanta Kryževičienė