Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja gimnazijos „Pažinimo medis“ dvyliktokai, vertėjas, keliautojas dr. Vytautas Bikulčius ir LRT žurnalistė Liepa Želnienė

Ved. Jolanta Kryževičienė

Ką šiandieniniame įtampos pilname pasaulyje žmogui gali duoti literatūra ir literatūros kritika? Ką matome atsigręžę į mūsų literatūros istoriją ir kaip ją vertiname?
Beveik penkis dešimtmečius Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirbanti humanitarinių mokslų habilituota daktarė, literatūrologė ir literatūros kritikė Jūratė Sprindytė tyrinėja sovietinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Šiais metais mokslininkė įvertinta Vyriausybės ir Vytauto Kubiliaus premijomis.
Kaip keičiasi literatūra ir kritika, kokį savo sovietmečio darbą dr. Jūratė Sprindytė laiko nevilties dugnu ir kas jai dabar labiausiai rūpi?

Ved. Jolanta Kryževičienė
Nuotr. Redas Vilimas/BNS

Amerikiečių publicistas Charles Eisenstein knygoje „Klimatas: naujasis pasakojimas“ siūlo iš kitos pusės pažvelgti į klimato krizę ir pagalvoti, kodėl po daugelio dešimtmečių žaliųjų judėjimų kova patiria pralaimėjimą, toliau nyksta biologinės rūšys ir didėja anglies dioksido emisija. O kaip prie klimato pokyčių sprendimų prisideda menininkai? Ar jų rengiamos parodos, akcijos, sunaudojančios daugybę energijos, nėra tik madinga tendencija ir populiarumo ieškojimas?

Pokalbyje dalyvauja menotyrininkė, kritikė, kultūros politikos tyrinėtoja dr. Skaidra Trilupaitytė ir VU Chemijos ir geomokslų fakulteto geomokslų instituto docentas, klimatologas dr. Justas Kažys.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Skulptorius Mykolas Sauka parašė ir išlaido antrąją knyga, romaną „Kambarys“. Pagrindinis knygos veikėjas visą dieną drožia skulptūras, dažniausiai antkapius, o vakare ima telefoną ir programėlėse ieško moters praleisti vakarą. Tai jo meninis tyrimas ir būdas patirti gyvenimą. Apie jaunosios kartos gyvenimą - pokalbis su Mykolu Sauka.

75-ąjį gimtadienį šventė Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, dramaturgė, eseistė Vanda Juknaitė. Visą gyvenimą ji rašė ir stengėsi suprasti tuos, kurie yra pažeidžiami, niekinami, išstumti už tobulos visuomenės ribos. „Didžiausias nuopelnas yra ne parašyti knygą, o ištverti gyvenimą jo neprakeikiant“,- sakė rašytoja Vanda Juknaitė. Pokalbis apie autobiografinę apysaką „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Nuotr. Dainius Labutis („Moteris“)

Atiduoti savo vaiką į vaikų namus, palikti ligoninėje vos gimusį, leisti jam mirti susirgus ar neprižiūrėti neįgalaus mažylio - šis reiškinys buvo viena iš skaudžiausių elgesio su vaikais apraiškų sovietmečiu. Tokią išvadą galima teigti paskaičius humanitarinių mokslų daktarės, istorikės Ievos Balčiūnės ilgo tyrimo rezultatais paremtą knygą „Augintiniai“ (išleido „Aukso žuvys“). Kokia buvo šio reiškinio dinamika ir priežastys, kokios tai buvo šeimos, kaip šiuose procesuose dalyvavo valstybinės institucijos ir kokias pasekmes mes jaučiame dar šiandien - pokalbis su knygos autore.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Prieš dešimt metų buvo surengta pirmoji knygos dizaino konferencija mįslingu pavadinimu [6 pt]. Šiais metais ji vyks jau septintą kartą.
Ar įmanoma knyga be dizaino? Ar šiame skubančiame pasaulyje yra svarbus išskirtinis knygos dizainas? Ar beprotiški dizainerių sumanymai yra vertinami skaitytojų? Su kokiais iššūkiais susiduria knygų pavidalus kuriantys menininkai?
Apie knygos meną pokalbis su knygos dizaino festivalio [6 pt] rengėja, renginio vadove, knygų dizainere Agne Dautartaite-Krutule ir analoginės spaudos studijos „Hands on Press“ įkūrėjomis Inga Navickaite-Drąsute ir Gabriele Gudaityte.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Hands on Press nuotr.

Sovietinės okupacijos laikas atėmė iš mūsų nemažai kultūros ir mentaliteto savybių, kurias išsaugojo išeivija. Jeigu norime pažinti savo identitetą, mums būtina domėn imti ir išeivijos paveldą. Ypatingai dabar, kai esame ant svarbių pokyčių, galbūt globalios migracijos slenksčio.

VDU Lietuvių išeivijos institutas mini 30 metų sukaktį. Institute ne tik kaupiamas ir saugomas pasaulio lietuvių archyvas, čia vyksta mokslo tyrimai, rašomi mokslo darbai, išleista daugiau kaip šešios dešimtys knygų.

Kokį kelią per 3 dešimtmečius nuėjo Lietuvių išeivijos institutas pasakoja instituto direktorius profesorius, istorikas dr. Egidijus Aleksandravičius, mokslo darbuotoja literatūrologė, profesorė dr. Dalia Kuizinienė, vyresnysis mokslo darbuotojas, sociologas dr. Dainius Genys.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Prisiminsime knygas, kurių autoriams teko nelengva dalia, kurie buvo priversti išvykti iš savo tėvynės ir iš naujo kurti gyvenimą svetur. Kalbėsime apie tris knygas, kurios susijusios su egzilyje, JAV gyvenusiais ir daug pasiekusiais kūrėjais. Šiose knygose – ne tik žmonių gyvenimo istorijos, tai visos Lietuvos išgyventa pokario tragedija ir sulaužyti žmonių likimai. Tai Rasos Navickaitės parašyta didžiosios mūsų archeologės, istorikės Marijos Gimbutienės biografija, Aleksandros Kašubos prisiminimų knyga „Tiksintis vaikas“ ir pokalbis su Ohajo universiteto profesoriumi emeritu, filosofu ir antropologu Algiu Mickūnu apie jo knygą „Atsiminimų punktyrai“.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Vyksta antrasis kalbos forumas REDA. Šių metų tema - kokio kalbos politikos modelio norime Lietuvai. Kaip teigia laidos dalyvės, prieš dvidešimt metų knygų redaktoriai drąsiai primesdavo savo nuomonę, nes buvo galios pozicijoje, autoriai turėjo nuolat kovoti dėl teksto autentiškumo. Šiandien situacija keičiasi. Kokią kalbos strategija kuriame?
Pokalbis su leidyklos LAPAS įkūrėja ir viena iš forumo organizatorių Ūla Ambrasaite, redaktorė ir leidybos projektų vadovė Aira Niauronytė ir šių metų „Auksinės lupos“ premijos laureatė Asta Bučienė.

Ved. Jolanta Kryževičienė

Poeto, dramaturgo, publicisto Liudviko Jakimavičiaus eilėraščių rinktinė „Dar pabūsiu“ - rašytojo draugų ir kursiokų sumanymas pagerbti išėjusį kūrėją ir pristatyti skaitytojui geriausius eilėraščius iš keturių rinkinių. Tik tiek Liudvikas išleido per visą gyvenimą, nes rašė poeziją tik iš vidinės būtinybės, o ne „iš reikalo“.
Savo bičiulį prisimena ir pomirtinę rinktinę „Dar pabūsiu“ pristato jos sudarytojai rašytojas Sergejus Kanovičius ir LLTI bibliotekos rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas. Skamba archyviniai įrašai.

Ved. Jolanta Kryževičienė
Rūtos Jakimavičienės nuotr.