JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad karas Irane yra trumpalaikė ekskursija ir labai greitai baigsis. Ji taip pat pabrėžė, kad Amerikos tikslai šiame kare beveik pasiekti, o visos Irano pajėgos esą sunaikintos. Ką JAV šiame kare laikytų laimėjimu? Dėl kokių priežasčių D. Trumpas atsitrauktų iš Irano – jo teigimu pasiektų tikslų, kylančių naftos kainų, artėjančių vidurio kadencijos rinkimų, Persijos šalių spaudimo ar kitų priežasčių?

Laidoje dalyvauja atsargos majoras Darius Antanaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas, LRT TV užsienio naujienų redaktorius Aurimas Piečiukaitis.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimas pradeda pavasario sesiją ir jau ketvirtadieni bus sprendžiama dėl Kapčiamiesčio poligono. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako nematantis pagrindo balsuoti už, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda sako išgirdęs partijos narių pažadą palaikyti įstatymo projektą. Socialdemokratai vėl perspėja dėl koalicijos likimo, o politologai sako, kad ginčai skirti tik rinkėjams – koalicijos tai nepaveiks.

Seimo sesijoje ir daugiau jautrų klausimų – LRT įstatymo, dėl kurio mitinguota prie Seimo, Miškų įstatymo pataisos, jau išvertusios aplinkos viceministrą. Iš viso parlamentarai per pavasario sesiją užsimojo apsvarstyti per 500 projektų. Ar koalicija atlaikys ginčo dėl Kapčiamiesčio poligono išbandymą?

Laidoje dalyvauja: socialdemokratė Rasa Budbergytė, konservatorius Jurgis Razma, politologas Lauras Bielinis, Seimo Mišrios darbo grupės narys Viktoras Fiodorovas, „Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas.

Ved. Marius Jokūbaitis.

Kol Rusija kariauja prieš Ukrainą, tol ji nelabai gali kelti karinės grėsmės Lietuvai, skelbiama Valstybės saugumo departamento ataskaitoje. Vis dėlto mūsų šalyje gyvenantys prorusiški asmenys padeda Kremliui įgyvendinti priešiškus tikslus, o prieš Lietuvą nukreipta propaganda vis dažniau platinama užmaskuotai, sudarant įspūdį, kad Rusijai palankios žinutės kyla iš Lietuvos visuomenės.

Kaip esame pasiruošę atremti grėsmes mūsų nacionaliniam saugumui. Ar gebame atpažinti Rusijos propagandą socialiniuose tinkluose?

Laidoje dalyvauja Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, propagandos tyrinėtojas Mantas Martišius, atsargos karininkas Darius Antanaitis.

Ved. Justina Ilkevičiūtė

Kas dešimtas darbuotojas Lietuvoje yra užsienietis, tai daugiausiai vyrai, dirbantys transporto srityje. Pastaraisiais metais imigrantų skaičius sparčiai augo, dabar jis siekia 7,5 proc. Lietuvos gyventojų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika“.

Jis siūlo įvesti naują migracijos valdymo mechanizmą, pagal jį būtų nustatyta, kad Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies. Tai būtų tik darbui atvykstantys imigrantai, jie neturėtų teisės į šeimų susijungimą ir nepretenduotų į Lietuvos gyventojo statusą.

Laidoje dalyvauja buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Seimo narys, liberalas Simonas Kairys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, prezidento patarėja, buvusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.



Ved. Agnė Skamarakaitė.

Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad ataka Iranui pirmiausia turi užtikrinti, kad ši šalis niekada nebegalėtų sukurti atominio ginklo. Savo ruožtu Prancūzija skelbia ketinanti didinti savo branduolinį arsenalą ir kurti Europos branduolinį skėtį. Į šią programą jungtis panoro aštuonios Europos valstybės. Anksčiau tokią perspektyvą palankiai vertino ir Lietuva, tačiau dabar prezidentas sako, kad reikia pasitikėti Amerika.

Ar Lietuva turėtų ieškoti vietos po Prancūzijos branduoliniu skėčiu?

Laidoje dalyvauja prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, Seimo nariai Ruslanas Baranovas ir Laurynas Kasčiūnas, politologai Tomas Janeliūnas ir Gintas Karalius, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.

Ved. Liepa Želnienė

Įvykiai Artimuosiuose Rytuose siūbuoja naftos ir dujų kainas, nutrūko skrydžiai į regiono šalis. Analitikai sako, kad energetikos brangimas tėra tik pirminė reakcija, kuri didenio poveikio infliacijai dar nedaro. Tačiau skaičiai degalinėse jau keičiasi. Jeigu konfliktas užsitęs, tanklaiviai su nafta vengs Hormūzo sąsiaurio, o dujų eksportas iš Artimųjų rytų ims mažeti – tai vestų prie didesnio kainų šuolio. Kuris nepalankus tam pačiam Donaldui Trumpui. Tačiau pastebima, kad alternatyvių tiekėjų pakanka.

Ar neramumai Artimuosiuose Rytuose gali įsukti infliaciją?

Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros vadovė Laura Bagočiutė,
“Verslo žinių” apžvalgininkas Naglis Navakas, “Swedbank” investavimo strategas Vytenis Šimkus, Lietuvos naftos produktais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.

Ved. Marius Jokūbaitis

Šeštadienis prasidėjo nuo žinių apie Izraelio ir JAV atakuotą Iraną. Vėliau Irano atsakomieji smūgiai. Dabar Donaldas Trumpas sako, kad karas Irane truks iki penkių savaičių. Kokių pasekmių šis karas atneš regionui ir visam pasauliui?

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys,
VDU profesorius Egdūnas Račius,
Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.

Ved. Jurgita Čeponytė

Konservatoriai siūlo riboti galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Lietuvoje gyvenantiems su laikinais leidimais. Tai nebūtų taikoma turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje bei turtą paveldėjusiems. Portalas lrt.lt, remdamasis Registrų centro duomenimis, rašo, kad šiuo metu Rusijos piliečiai nuosavybės teise Lietuvoje valdo apie 8,7 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, Baltarusijos – beveik 4 tūkst.

Neseniai konservatoriai pateikė ir kitą siūlymą - keisti Konstituciją ir neleisti savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Laidoje dalyvauja Seimo nariai Mindaugas Lingė ir Tomas Tomilinas, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianys Kučinsky, Lietuvos rusas Viktor Voroncov.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Po protestų ir opozicijos filibusterio Seime suburta darbo grupė parengė naujos redakcijos LRT įstatymą. Jame atsisakyta mažinti kartelę LRT direktoriaus atleidimui, nutarta įsteigti valdybą ir padidinti tarybos narių skaičių. Valdantieji projektą vadina kompromisu, tačiau protestavę žurnalistai sako, kad jis dar blogesnis nei buvęs. Opozicija už darbo grupės parengtą įstatymą balsuoti neketina ir jau registravo savo projektą.

Ar bus priimtas darbo grupės parengtas LRT įstatymas? O gal kovos dėl LRT tęsis?

Laidoje dalyvauja Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas ir Vytautas Juozapaitis, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė ir Lietuvos žurnalistų sąjungai darbo grupėje atstovavęs advokatas Edmundas Budvytis.

Ved. Liepa Želnienė

Jau ketverius metus Ukraina ginasi nuo rusijos plataus masto invazijos. Karas, pakeitęs Ukrainą, jos visuomenę, kraštovaizdį, bet kartu atnešęs daug fronto pamokų, iš kurių gali mokosi tokios šalys kaip Lietuva. Karo ekspertai teigia, kad Ukrainos gynybos patirtį Lietuva turi perimti kuo greičiau, įtraukiant į tai kuo didesnę dalį visuomenės. Dronų būriai Ukrainoje jau šiandien keičia karo strategiją.

Kaip ketveri karo metai pakeitė Ukrainos gynybą ir visuomenę?

Laidoje dalyvauja Ukrainos dronu kuopos vadas leitenantas Kyryl Yushchyshen, Ukrainos Chersono nacionalinio parko direktorius Serhii Skoryk, buvęs Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės docentas Vytautas Isoda.

Ved. Marius Jokūbaitis