Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Laidoje „Kultūra ir religija“ Augminas Petronis kalbina Vaidotą Vaičaitį. V. Vaičaitis yra Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas, konstitucinės teisės dėstytojas ir tyrėjas, taip pat viešojoje erdvėje žinomas katalikas visuomenininkas, buvęs ateitininkų katalikiškos jaunimo organizacijos pirmininkas. Pokalbis su V. Vaičaičiu – ir apie naujausią jo knygą „Šiuolaikinio konstitucionalizmo samprata“, ir apie tai, kuo jį apskritai patraukė konstitucinė teisė, ar kaip viešojoje erdvėje reikėtų diskutuoti apie konstitucinio teismo sprendimus ir ką jam kaip teisės tyrinėtojui davė jo tikėjimas.

Laida skirta Tarptautinei Holokausto aukų pagerbimo dienai, kuri minima sausio 27- ąją. Vilniaus universiteto magistrantė Agnė Kereišiūtė iš užmaršties prikėlė vieną lietuvišką Holokausto istoriją. Kalbama apie Kaune garsaus gydytojo psichiatro namuose gimusią Tamarą Lazerson. Dvylikos metų kartu su kitais šeimos nariais ji atsidūrė Kauno gete.
Mergaitė lietuvių kalba slapčiomis, „savo sielos atgaivai“, rašė dienoraštį, kurio dalis stebuklingai išliko. Išgyveno ir pati dienoraščio autorė: artėjant frontui jai pavyko pabėgti iš geto ir prisiglausti pas pasiaukojusias lietuves moteris, kurios vėliau buvo represuotos sovietinio saugumo. Tėvai žuvo išvežti į konclagerius Vokietijoje. 1971 m. emigruodama į Izraelį Tamara Lazerson sugebėjo slapta persiųsti ten ir savo dienoraštį. Unikalus nevaikiškos geto vaikystės dokumentas buvo išverstas ir išleistas keliomis kalbomis, Rusijoje apie autorę sukurtas filmas. Holokausto egodokumentikos kontekste Lazerson dažnai vadinama lietuviškąja Ana Frank.

Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Pradėdamas naujus liturginius metus, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas tikintiesiems adresuotame laiške pranešė apie šiemet rengiamą ypatingą šventę. Birželio mėnesį Vilniuje vyks Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas, visus skatinsiantis tapti gailestingumo liudytojais. Liudyti Dievo gailestingumą taip, kad jis taptų mūsų miesto, šalies ir mūsų pačių veidu, kitaip tariant, statyti Gailestingumo miestą. Ką kasdieniame mūsų gyvenime reiškia šie žodžiai, primenantys garsiąją šv. Augustino metaforą apie Dievo ir žmonių miestą, ir kas laukia Vilniaus ateinantį birželį? Laidos dalyviai - renginio organizatoriai Inesa Čaikauskienė ir kun. Mykolas Sotničenka.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laisvė yra dovana, nuo Adomo ir Ievos laikų mums Dievo duota už dyką, tačiau podraug ji yra ir nuolatinis rūpestis pasirinkti pusę. „Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto“,- sakė Jėzus, išgelbėjęs nebylį iš demono gniaužtų. Tikėjimas, viltis ir dalies Lietuvos visuomenės drąsa pasirinkti Dievo, t. y. gėrio pusę, lėmė tai, kad buvome išvaduoti iš sovietų okupacijos, blogio, kurio pasekmes jaučiame iki šiol. Stebėdami įvykius pasaulyje ir čia pat, kaimynystėje, suprantame, jog tas blogis niekur nedingo, tad turime būti budrūs, ieškodami orientyrų ateičiai. Vienus tokių, disidentus, iš nepelnytos užmaršties gyvenant žodžio ir sąžinės laisvės aplinkoje, prikelti ir pristatyti plačiajai visuomenei, ėmėsi Tomas Reventas, krikščioniškos pagalbos labdaros ir paramos fondo „Donum“ įkūrėjas.

Redaktorė Jūratė Kuodytė

Apie šiuolaikinių žmonių išgyvenamą nerimą, įvairius psichologinius sunkumus šiandien girdime daug. Ar iš Bažnyčios dvasingumo tradicijos lobyno yra ką pasiūlyti šiuolaikiniam nerimaujančiam žmogui? Pokalbis su teologe, vertėja, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja Milda Vitkute.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Popiežius Leonas XIV savo pirmajam užsienio vizitui į Turkiją ir Libaną, kuris įvyko lapkričio 27-gruodžio 2 d., pasirinko tikrai bene karščiausią šiuo metu pasaulio geopolitinio žemėlapio vietą. Ne veltui stebėtojai komentavo, kad regionas, pasižymintis kultūrų ir religijų įvairove ir esantis Artimųjų Rytų konflikto kaimynystėje, pareikalaus iš naujojo Katalikų Bažnyčios vadovo diplomatinių gebėjimų, prilygstančių lyno akrobatui. Šiandieninėje laidoje kaip tik ir kalbėsime apie trapias ir besitraukiančias krikščionių bendruomenes biblinėse žemėse, krikščioniškas mažumas Turkijoje, kuri šiandien yra musulmoniška valstybė, bet turinti gilias krikščioniškas šaknis, ir didžiule įvairove pasižymintį Libaną, susiduriantį su itin dideliais išbandymais šalies vidaus politikoje. „Mažosios studijos“ viešnia - Bažnyčios istorikė, buvusi Lietuvos Respublikos ambasadorė prie Šv. Sosto Irena Vaišvilaite.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Iš ciklo „Namų bažnyčia“. Popiežius Benediktas XVI pavadino Marijos, Juozapo ir Kūdikėlio Jėzaus šeimą namų Bažnyčia, iš kurios galime mokytis Dievo pajautos. Mažąją bažnyčią randame ir savo aplinkoje, tik neretai Juozapą joje atstoja močiutė ir senelis, o ir ėdžios šiais laikais dėl įvairių priežasčių vis dažniau būna tuščios. Tik ne Andriaus ir Neringos Jūrelių šeimoje. Ant kokių pamatų ir iš kokių plytų jiedu statė savąją namų bažnyčią?

Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Kultūros protesto organizatoriai gruodį paskelbė savišvietos mėnesiu ir pakvietė skaityti politinės filosofijos skaitinių sąrašas, kuriame – ir Platonas bei Aristotelis, ir Stasys Šalkauskis bei Antanas Maceina, ir Hannah Arendt, ir Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. Kuo įdomus šis sąrašas? Kam reikalingos politinės filosofijos knygos? Ir ką skaityti, jei laiko gruodį yra tik vienai knygai? Apie kultūros protesto skaitinių sąrašą teologę Mildą Vitkutę ir filosofą Simą Čelutką kalbina Augminas Petronis.

„Pasaulietinė kultūra nesilaiko bažnytinio kalendoriaus arba jį savaip supranta ir panaudoja. Ar reikia su tuo nesutikti, šaipytis, kovoti, ar steigti alternatyvas? Dievas įsikūnijo ir dėl tų, kurie blaškosi prekybos centruose. Kristus ateina ne į specialiai paruoštą nusileidimo aikštelę. Ateina bet kur. Ta aplinkybė mus moko religinės vaizduotės“, - sako laidos dalyvis kun. Mozė Mitkevičius.

Redaktorius Julius Sasnauskas.