Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Pastaroji savaitė buvo gausi nuskambėjusių politinių įvykių. Lietuvoje tęsėsi vyriausybės skyrimo drama, JAV buvo nušautas prezidentą D. Trumpą palaikęs aktyvistas Charlie‘is Kirkas, į Lenkijos teritoriją įskrido dronų būrys. Ši laida – kvietimas į Lietuvos politinį gyvenimą pažiūrėti iš ilgalaikės perspektyvos. Po penkiasdešimt metų trukusio okupacijos laikotarpio jau trisdešimt penkerius metus gyvename nepriklausomoje šalyje. Keista, tačiau vis dar girdime sakant, kad Lietuva yra „buvusi sovietų sąjungos šalis“ ar „posovietinė valstybė“. Ar sovietmetis vis dar veikia mūsų kultūrą ir politiką? Ar esame posovietinė šalis? Apie tai Augminas Petronis kalbina VU TSPMI profesorę Ainę Ramonaitę.

„Mums patinka lėtas švietimas, tad pirmiausia ugdome pagarbą vieni kitiems, o paskui – per meną ir kultūrą - keliaujame į akademinius tikslus“, - pasakoja vaikų meninės studijos „Diemedis“ vadovai: edukologas Virgilijus Pupeikis ir kompozitorė Rasa Dikčienė. Šios Vilniaus ugdymo įstaigos istoriją norisi pristatyti ne tik dėl unikalumo, bet ir dėl aktualumo, nes per 35-erius Lietuvos nepriklausomybės metus vis dar ieškome kelių, kaip užauginti atvirą, pilietišką ir laimingą žmogų.
Redaktorė Jūratė Kuodytė.

„Fotografija iš esmės yra stebėjimas“, - sako „Mažosios studijos“
svečias Gediminas Pranckūnas - tapytojas, pasukęs į fotografiją. Laidą parengė ir veda Živilė Stonytė.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Pavydas, alkoholis iš vienos pusės ir kontrolė, sprendimų vienasmenis priėmimas iš kitos – klasikinis derinys, vedantis į pragarą šeimoje ir galiausiai į jos griūtį.Tačiau ne visada: jei vis dar rusena meilės žarijos gęstančiame židinyje, jei bent vienas turi tikėjimą, jog viskas įmanoma ir pradeda ieškoti kelių išsaugoti tai, kas buvo sukurta ir vis dar brangu. Jūsų dėmesiui – Vilniaus šv. Jonų bendruomenės zakristijono Jono ir jo žmonos Daivos istorija. Kaip jie statė savo namų bažnyčią.
Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Augminas Petronis kalbina politologą Gintą Karalių apie jo straipsnį „Demokratijoje kalbama apie kritinį mąstymą, bet viešpatauja konformizmas?“ (straipsnis paskelbtas portale LRT.lt.). Tekste teigiama, kad esame linkę techninį efektyvumą paversti tikslu sau pačiam, lyg tai būtų stabas. Ir priduriama, kad viešojoje erdvėje tokie dažni raginimai pačiam kritiškai mąstyti ir kitus to pamokyti kartais tampa panašūs į ideologinius akinius, užmetamus ant nosies, pateisinančius privalomą technikos vyravimą ir tuo pačiu susiaurinančius gyvenimo horizontą. Ar efektyvumo ir technologijų progreso siekiai tapo tikslais, užuot buvę priemonėmis? Koks efektyvumo ir laisvės santykis?

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Įvykiai Ukrainoje, taip pat Lietuvos istorijos pamokos, valstybės žlugimas 1940 metų vasarą ir mintis, kad viskas gali pasikartoti, kino režisierių Karolį Kaupinį nuvedė į sukarintos Šaulių sąjungos savanorių gretas. Režisierius stebisi brolybės dvasia, atsirandančia tarp savanorių. Jis sako: „Tokių žmonių daug, tik jie nematomi ir negirdimi.”
Pokalbio su K. Kaupiniu pirmoji dalis.

Redaktorius Julius Sasnauskas.

Matematika plius biologija lygu psichologija – taip paskutinėse mokyklos klasėse prasidėjo Aušros Kurienės pašaukimo padėti nelaimingiems vaikams kelias, Lietuvai davęs vieną žinomiausių pagalbos vaikams ir šeimai įrankių – Paramos vaikams centrą. 30 metų jam vadovavusios psichologės-psichoterapeutės lediniai apie darbą su smurtą patyrusiais vaikais, knygos „Kaip užauginti žmogų, „Ką kiekvienas vaikas turi žinoti apie smurtą“, mokymai ir pozityvios tėvystės idėjos sulaukė ne tik psichologų, socialinių darbuotojų, švietimo bendruomenės pripažinimo, bet ir Bažnyčios bei valstybės svarbiausių institucijų įvertinimo, tarp kurių - ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius už darbus, kad Lietuvos vaikai jaustųsi saugūs ir laimingi. Tačiau iki laurų vainiko buvo erškėčių, apie kuriuos Aušra Kurienė užsimena tik puse lūpų, nes svarbiausia - ką ir kaip daryti, kad vaikai augtų laimingi.
Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Šios laidos pašnekovui – devyniasdešimt septyneri. Tai – Jonas Kadžionis, slapyvardžiu Bėda, paskutinis gyvas Lietuvos partizanas, taip pat – politinis kalinys, Sibire praleidęs dvidešimt penkerius metus. Vėliau sovietinė valdžia trukdė jam grįžti, statė biurokratines kliūtis Lietuvoje įsikurti. Į tėvynę Jonas Kadžionis galutinai grįžo tik 1989 m. Šiame pokalbyje – jo prisiminimai ir apie tarpukario Lietuvą ir apie okupaciją, partizanavimą, kalinimą ir tremtį, sovietinės valdžios trukdymus grįžti į Lietuvą. Kaip sako pats Jonas Kadžionis, nors ir nemanė, kad pats tos dienos sulauks, jis visada tikėjo, kad Lietuva vėl bus laisva.

Kodėl krikščionio gyvenime reikia ne vien taisyklių, bet ir šiek tiek polėkio, intrigos, nuotykio, nežinomybės - kitaip tariant, tų dalykų, kurie priskiriami Dvasios veikimui. Laidoje panaudotas archyvinis pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu SJ.

Redaktorius Julius Sasnauskas.