Mažoji studija. Kultūra ir religija.

„Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina“. Paukščiai šiame Jėzaus palyginime iš Evangelijos pagal Matą simbolizuoja besąlygišką pasitikėjimą Dievo Apvaizda, kuri pasirūpins viskuo, kas ne mūsų valioje, tad „supaukštėjimas“ šia prasme pateikiamas kaip siektinas idealas. Apie supaukštėjimą kalbėsimės ir šios dienos laidoje, nes pokalbį įkvėpęs istoriko Nerijaus Šepečio straipsnis naujausiame Židinio numeryje būtent taip vadinasi: „Supaukštėjusi siela: apie karo grėsmes ir jų nesureikšminimą“. Rodos, kur labiau begalima išmėginti savo pasitikėjimą Apvaizda, jei ne ketvirtus metus gyvenant karo Ukrainoje nuotaikomis ir paslapčia baiminantis, kad ateis ir mūsų eilė. Tačiau mūsiškis supaukštėjimas pasireiškia dviem kraštutiniais efektais, kurie atskleidžia nūdienos Lietuvos jausenas ir nuotaikas, nustelbiančias sveiko proto balsą.
Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto profesorius Nerijus Šepetys.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Dr. Vincentas Vobolevičius yra Vilniaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, specializuojasi politinės ekonomikos, pokomunistinių transformacijų, politinių sprendimų proceso ir statistinių duomenų analizės srityse. Šiandien laidoje „Kultūra ir religija“ jis pasakoja apie su kolegomis vykdytą sociologinį tyrimą apie vertybinių nuostatų perdavimą šeimoje; tyrime buvo nagrinėjama ir tai, kuo pasižymi tėvai, kuriems pavyksta savo vaikams perduoti krikščionių tikėjimą. Tema aktuali visiems, bet tikintiems mamoms ir tėčiams ypač. Apie šį tyrimą, kaip jis buvo sumanytas, kokie buvo rezultatai ir ką iš viso to pasiėmė kaip tėtis, dr. Vincentas Vobolevičius dalinasi šioje „Mažosios studijos“ laidoje.

Kristiną Žaldokaitę dėl jos unikalaus balso ir profesionalumo puikiai žino populiariosios muzikos žvaigždės, norinčios ją, kaip pritariantį balsą, turėti savo koncertinėse programos; ji dalyvauja įvairiuose televizijos projektuose, du dešimtmečius vyksta į „Eurovizijos“ muzikos festivalį, yra ir gospelo choro „Vilnius voices“ vadovė. Laidoje sužinosite ne apie jos darbus, bet apie savanorystę arba tai, kas bažnytinėje aplinkoje vadinama tarnyste, be kurios Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios bendruomenė jau neįsivaizduoja sekmadienio vidudienio Mišių. Taip pat išgirsite, kodėl tokio unikalaus balso savininkės iki šiol nematėme kaip solistės „Eurovizijos“ konkurse.
Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Popiežiui Pranciškui atminti (2 dalis). Ištraukos iš vieno pirmųjų popiežiaus Pranciškaus interviu, kurį 2013 m. rugsėjį parengė tuometinis autoritetingo jėzuitų leidinio La Civiltà Cattolica vyriausiasis redaktorius Antonio Spadaro SJ. Pokalbį perteikia Violeta Osteikienė ir Virgilijus Kubilius.

Redaktorius Julius Sasnauskas.

Nors kiekvienas krikščionis yra pašauktas būti Prisikėlimo žmogumi, kai kuriems Apvaizdos valia tenka paliudyti tą Prisikėlimą ypatingu būdu: išgyventi pavergėjų bandymus fiziškai sunaikinti tavo tautą ir valstybę, liudyti jos užvaldymą, vėliau - patirti brutalias pastangas prieš nesitaikstančius su melo ir prievartos viešpatavimu, ir kai atrodo, jog tamsa niekada neišsisklaidys, galiausiai savo akimis regėti Valstybės prisikėlimą ir 1990 metų kovo 11-ąją iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos įteikti atkurtos valstybės vadovams per okupaciją išsaugotą partizanų Vytį. Tai – disidentė, dukart politinė kalinė, Sausio 13-osios brolijos įkūrėja Jadvyga Bieliauskienė, kurios gyvenimo istorija galiausiai nugulė biografinėje knygoje „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“. Šiandien „Mažojoje studijoje“ vieši knygos autorė, žurnalistė ir rašytoja Ramunė Sakalauskaitė ir filosofas, kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Ištraukos iš vieno pirmųjų popiežiaus Pranciškaus interviu, kurį 2013 m. rugsėjį parengė tuometinis autoritetingo jėzuitų leidinio La Civiltà Cattolica vyriausiasis redaktorius Antonio Spadaro SJ. Pokalbį perteikia Violeta Osteikienė ir Virgilijus Kubilius.

Redaktorius Julius Sasnauskas.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Popiežius Jonas Paulius II verbų sekmadienį paskelbė jaunimo diena. Laidos „Kultūra ir religija“ pašnekovai – studentai Lukrecija ir Simonas. Jiedu lanko šv. Tomo Akviniečio, angeliškojo daktaro, Viduramžiais gyvenusio dominikonų teologo ir filosofo studijų grupę, vedamą VDU dėstytojos dr. Linos Šulcienės. Kam jiems to reikia ir kuo Tomas Akvinietis juos patraukė? Kaip šiandien atrodo jaunų žmonių tikėjimas? Koks technologijų vaidmuo tikėjimo paieškose ar gilinime? Ką Bažnyčios Tradicijos lobynas gali pasiūlyti jaunimui?

Religinio gyvenimo Lietuvoje aktyvūs dalyviai ir stebėtojai, vertindami nepriklausomybę atkūrusios valstybės tikinčiųjų požiūrį į Bažnyčios siūlomas įvairias sielovados formas, programas, renginius, neretai išskiria tris populiariausias kryptis: rekolekcijas, Alfa kursus ir piligrimystę. Pastaroji ypatingai praturtėjo savo geografija – nuo tradicinių atlaidų gimtinėje, Žemaičių Kalvarijos, Aušros Vartų ar Šiluvos – iki atokiausių pasaulio vietų, neapsiribojant Vakarų Europa. Piligrimams vis mažiau rūpi sezoniškumas,geras ar blogas oras, tačiau, žinoma, per didžiąsias šventes ir Bažnyčios jubiliejiniais metais į kelionę jų išsiruošia daugiau. O šioje laidoje kalbamės su ilgamete piligriminių kelionių organizatore, vertėja, publiciste dr. Jūrate Micevičiūte.
Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Šio posakio autorystė priklauso tuometiniam kardinolui Josephui Ratzingeriui, vėliau tapusiam popiežiumi Benediktu XVI-uoju. Šiandienėje laidoje šį posakį cituoja Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, atsiliepęs į „Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijos prašymą susitikti ilgesnio pokalbio ir pasidalinti mintimis apie Bažnyčios ir valstybės santykių raidą Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, neišvengiamą visuomenės pasaulėjimą ir geriausią būdą Bažnyčiai išlikti svarbiai pasikeitusiame pasaulyje. Taigi vieną vaiskų vasario rytmetį kartu su „Mažosios studijos“ ir „Naujojo Židinio-Aidų“ bendradarbiu Paulium Subačium pakalbinome kardinolą dabartinių jo namų bibliotekoje. Laidoje girdėsite pokalbio fragmentus, o visą pokalbį rasite antrajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.