Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu, planuojama pasirašyti JAV, Danijos ir Grenlandijos susitarimą dėl saugumo Arktyje. Jis gali užbaigti kelis mėnesius trukusį itin aštrų ginčą dėl Grenlandijos, kurį sukėlė JAV prezidento pareiškimai apie siekį kontroliuoti ar net perimti šią autonominę Danijos Karalystės teritoriją. Visas susitarimo tekstas kol kas neviešinamas, todėl Vašingtonas ir Kopenhaga jo reikšmę interpretuoja kiek skirtingai. Donaldas Trumpas skelbia, kad Jungtinėms Valstijoms susitarimas suteiks „nuolatinę“ Grenlandijos saugumo kontrolę ir leis smarkiai didinti karinį buvimą saloje. Danija ir Grenlandija pabrėžia, kad jų suverenitetas ir teritorinis vientisumas išlieka, o grenlandų teisė patiems spręsti savo ateitį nėra keičiama.
Italijos premjerė Giorgia Meloni skelbia apie naujus ribojimus šalies mokyklose – jose ketinama uždrausti veidą dengiančias burkas ir nikabus, riboti užsienio moksleivių skaičių klasėse, o sunkumų integruojantis patiriančių vaikų tėvus įpareigoti mokytis italų kalbos. Tačiau diskusijos dėl migracijos, integracijos ir musulmonių aprangos šiuo metu vykstane ne tik Italijoje. Ispanijoje po migracijos krizės Seutoje kalbama apie stiprėjantį priešiškumą marokiečiams, o Katalonijoje auga griežtos antimigracinės politikos reikalaujančių politinių jėgų populiarumas. Prancūzijoje musulmoniško galvos apdangalo klausimas vėl grįžta į politinę darbotvarkę artėjant 2027-ųjų prezidento rinkimams. Kodėl šie klausimai Europoje vėl tampa tokie politiškai svarbūs ir kuo skiriasi situacija šiose trijose šalyse?
Po sekmadienį Kelmės rajone įvykusios tragedijos,kai apvirtus transporto priemonei žuvo devynmetė mergaitė, vėl kalbame apie keturračių saugumą. Pastaruoju metu girdime ne apie vieną skaudžią nelaimę, gyventojai skundžiasi keturračiais, važinėjančiais miškuose ir kitose tam neskirtose vietose. Kas ir nuo kokio amžiaus juos gali vairuoti, kur jais leidžiama važiuoti, kaip kontroliuojami pažeidėjai? Ar dabartinių taisyklių pakanka, o gal keturračių naudojimo reguliavimą reikėtų keisti?
Jungtinėje Karalystėje šiandien pasirodo princesės Dianos brolio Čarlzo Spenserio knyga apie seserį. Kai kurios knygos ištraukos ir Spenserio pareiškimai jau dabar sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio. Kodėl į juos kritiškai reaguoja Bakingamo rūmai ir kaip šie memuarai gali paveikti Karaliaus Karolio III reputaciją?
Ved. Rūta Kupetytė