Viena iš šio ryto temų – margučiai. Kada juos pradėti marginti, ir kodėl iš anksto dažytų kiaušinių nereikėtų valgyti, netrukus papasakos maisto instituto mokslininkė.
Dar viena velykinė tema – baltų kiaušinių paieškos parduotuvėse ir turguose. Kodėl jų taip sunku rasti?

Nutirpus sniegui, kurio šiemet buvo itin gausu, ir slūgstant potvyniui, gyventojams primenama, kad reikia išsitirti šulinių ir gręžinių vandenį. Nes kai žemė nebespėja sugerti tirpstančio sniego, paviršinis vanduo keliauja būtent į šulinius ir gręžinius. Kokia vandens situacija labiausiai potvynio paveiktame Lietuvos krašte ir kur bei kaip vandenį galima išsitirti?

Finansų ministerija siūlo įvesti privalomą lošėjo kortelę visiems lošimuose norintiems dalyvauti asmenims. Toks Azartinių lošimų įstatymo projektas pateiktas Vyriausybei. Jai pritarus, pataisos imtųsi Seimas. Finansų ministras sako, kad taip siekiama didinti probleminio lošimo prevenciją, registruoti išleistas ir laimėtas sumas. Tokia šiandien Aktualaus klausimo tema: ar tokia priemonė padės kovoti su lošimo priklausomybe?

Į LRT Girdi kreipėsi kaunietis Andrius, kuriam, kaip jis teigė, suplanuotas atostogas sugadino kelionių agentūra. Prasidėjus karui Irane ir visame pasaulyje staigiai sukilus degalų kainoms, agentūra pakėlė ir kelionės kainą, o galiausiai išvyką atšaukė.

Ved. Liuda Kudinova

Po daugiau nei pusės amžiaus pertraukos į misiją „Artemis II“ pakilo NASA erdvėlaivis su 4 astronautais. Misijos užduotis - per 10 dienų apskristi Žemę, Mėnulį ir saugiai grįžti namo. Ko iš šios misijos tikisi kosmoso tyrinėtojai?

Per metus skurdo rizikos lygis šalyje išaugo. Labiausiai skurdas didėjo priešpensinio amžiaus žmonių grupėje.

Didžiųjų Lietuvos gydymo įstaigų vadovai sako, kad dar reikia nemažai nuveikti, kad būtų tinkamai pasirengta ekstremalioms situacijoms.

Nors prognozuoto stipriausio per dešimtmetį potvynio pamaryje išvengti pavyko, pakilęs ir iš krantų išsiliejęs upių vanduo vis tiek pridarė žalos.

Ved. Liuda Kudinova

Kaliningrado srityje jau kelias savaites liepsnoja gaisrai, o tirštus dūmus vėjas neša ir į Lietuvą. Specialistai teigia, kad prasidėjo kiekvieną pavasarį besikartojantis procesas - Rusijos pusėje deginama pernykštė žolė. Pasieniečiai teigia, kad tikimybė liepsnoms persimesti į Lietuvą - minimali, tačiau ragina pasienio gyventojus užuodus dūmus likti namuose ir neatidaryti langų.

Santaros klinikos skelbia, kad Lietuvos gydymo įstaigose fiksuojamas pavojingai sumažėjęs II kraujo grupės atsargų lygis, dėl trūkumo netrukus gali būti stabdoma dalis operacijų. Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė atkreipia dėmesį, kad reguliariai kraują donuojančių gyventojų dalis nesiekia dviejų procentų, todėl reikėtų didesnio visuomenės įsitraukimo.

Ar įsivaizduojate, kad į prekybos centrą netrukus eisite su savo pakuote – į kurią bus galima įsipilti sulčių ar šampūno. Aplinkos ministerijos siūlomi pokyčiai numato, kad parduotuvėse galėsime rinktis: naudoti savo atsineštą pakuotę arba daugkartinę pakuotę vietoje. Tikslas – mažiau atliekų ir mažiau vienkartinių pakuočių. Tokie pokyčiai turėtų įsigalioti po kelerių metų. Ar jūs eitumėte į parduotuvę su savo pakuote?

Kas iki vakar pateikė prašymą nutraukti pensijos kaupimą, pinigus atsiims su pirma atsiimančiųjų banga iki balandžio 15 d. Gali būti, kad pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų suskubo ir tie, kas anksčiau neplanavo. Bet išsigando, pamatę, kad sukaupta suma ėmė mažėti.

Nacionalinėje dailės galerijoje pristatytas kūrinys, su kuriuo bus atstovaujama Lietuvai Venecijos meno bienalėje. Tai filmo instaliacija „gyva gyva-ta“, kurią sukūrė menininkė Eglė Budvytytė. Šių metų bienalė jau pažymėta skandalu dėl Rusijos sugrįžimo. Lietuva ir dar dvi dešimtys šalių dėl to rengia protestą. Kaip į tai reaguoja Ukraina ir kas jos paviljone bus šiemet?

Ved. Rūta Kupetytė

Naujausias Pilietinės galios indeksas rodo, kad Lietuvos visuomenė po krizių laikotarpio atsitiesia – žmonės labiau tiki, kad gali daryti įtaką sprendimams, yra labiau nusiteikę veikti.

Artėjant parlamento rinkimams Vengrijoje, šalyje toliau tęsiasi audringa rinkimų kampanija. Pagrindinės politinės partijos rinkėjus bando pasiekti įvairiausiais būdais, įskaitant ir plakatus Vengrijos gatvėse.

Nuo rugsėjo mokyklose galės būti steigiamos specialios sportininkų klasės, skirtos intensyviai sportuojantiems mokiniams, kad jie lengviau derintų treniruotes ir mokslus. Tikimasi, kad tai padės jaunimui planuoti ir sportinę, ir akademinę ateitį.

Šilalėje vystytojai stato naują daugiabučių namų kvartalą. Rajono valdžia sako, kad tai - istorinis įvykis, mat tokių statybų čia nebuvo keletą dešimtmečių.

Ved. Rūta Kupetytė

„Via Lietuva“ skelbia, kad šiemet planuoja sutvarkyti 170 kilometrų blogos būklės kelių ruožų. Dalį jų reikia skubiai tvarkyti dėl sudėtingos žiemos, nes atsirado dangos pažeidimų.

Aštuntokų matematikos nacionalinis pasiekimų patikrinimas sukėlė mokytojų ir tėvų pasipiktinimą, esą patikrinimas buvo sunkus, o užduotys tokios, kokioms aštuntokai net nesiruošė. Kaip yra iš tiesų?

Seime kelią skinasi įstatymo pataisos, kurios leistų savivaldybėms rinkti vienkartinį mokestį už vietą kolumbariumuose. Taip siekiama paskatinti savivaldybes statyti daugiau kolumbariumų.

Baltarusijos ir Armėnijos pilietybes turintis verslininkas Arturas Hrancas valdo ne tik vieną brangiausių Vilniaus restoranų „HeJi“ ir Trakuose esantį prabangų viešbutį „Esperanza resort“. Jo verslas driekiasi ir į Baltarusiją, o jo partneriai – prezidento Lukašenkos patikėtiniai.

Ved. Edvardas Kubilius

Užsienio naujienų ir užsienio kultūros įvykių apžvalgos.

Radijo dokumentikos pasakojimas apie laimės paieškas ir tai, kaip Lietuvos jaunimas, remiantis Pasaulio laimės ataskaita, prieš dvejus metus tapo laimingiausiu pasaulyje.

„Kai išgirsti vaiką sakantį, kad tai buvo pati geriausia diena, tai mums labai paglosto širdį“, – sako Zuikių muziejuje Sasnavoje vaikams edukacijas vedanti Daiva Truncienė. Kaip Sasnavos žmonėms pavyko per 11 metų sukaupti beveik 7000 zuikių kolekciją, pasakojimas rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.

Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė - apie perfekcionizmą. Kodėl smegenims gali būti taip sunku sustoti ir nebeieškoti klaidų?

Nors padangomis gyventojai gali atsikratyti nemokamai, nemažai jų keitimo sezonu vis tiek nugula nelegaliuose sąvartynuose, pamiškėse ar prie atliekų konteinerių. Ko trūksta, kad netinkamai išmetamų padangų būtų mažiau?

Mokyklose nuo pirmadienio daliai moksleivių prasideda Velykų atostogos, tad šeimos vyksta į keliones. Valstybinė ligonių kasa primena, kad jose būtinas medicininis draudimas, o kad jo nereikėtų pirkti atskirai, galima užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę.

Šiandien švenčiame Verbų sekmadienį, sekmadienio komentare etnologas Libertas Klimka pasakos apie senoviškuosius priešvelykinės Didžiosios savaitės papročius.

Į komandą susibūrę KTU inžinerijos licėjaus abiturientai ir alumnai kuria radarą, leidžiantį aptikti žemiau nei 300 metrų aukštyje skrendantį droną. K. Karlonės pasakojimas.

Ved. Liuda Kudinova

Rubrikoje „PIN kodas“ Jurgita Čeponytė pasakoja, kaip ir kodėl pasaulyje išpopuliarėjo. vafliai.

Rokiškyje sutikti gyventojai sako, kad naujienas gauna iš įvairių šaltinių – tiek iš tradicinės žiniasklaidos, tiek iš socialinių tinklų. Pagrindiniu socialiniu tinklu jie įvardija „Feisbuką“, kuriame randa ir melagingos informacijos. Tokiomis mintimis neplanuotai gatvėse pakalbinti žmonės dalijasi laidoje „Praeiviai“.

Siekiama stiprinti lietuvių kalbą Rytų Lietuvos tautinių mažumų mokyklose. E. Vitės reportažas.

Vilniaus universiteto mokslininkai Lietuvos mokyklose tiria paauglių psichikos sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Pranešimus apie prašymą dalyvauti tyrime gauna moksleivių tėvai.

Pokalbis su gydytoja neurologe, kuri, siekdama padėti pacientams sumažinti blogojo cholesterolio, su kolegomis sukūrė paprastas ir aiškias mitybos rekomendacijas. Ką gydytojai rekomenduoja valgyti, o ką siūlo išvis išmesti iš savo raciono?

Gamtos fotografo M. Čepulio komentaras.

Ved. Liuda Kudinova

Lietuvos vežėjai jau kelias dienas gali susigrąžinti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus, tačiau susidūrė su kita problema – kaip atsiskaityti už jų saugojimą, kai dėl sankcijų mokėjimai į Baltarusiją iš esmės yra sustabdyti. Įprasti atsiskaitymo būdai neveikia, o grynųjų naudojimas taip pat ribojamas.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministrės, dalis jaunų žmonių nesukuria šeimų, nes neturi, kur susipažinti. Ministrė juokaudama užsimena apie diskotekų sugrąžinimą kaip vieną iš galimų sprendimų. Klausimas klausytojams – kaip šiandien būtų galima padėti jauniems žmonėms susipažinti?
2025-ieji NATO buvo lūžio metai, pristatydamas metinę ataskaitą sako generalinis sekretorius Markas Rutte. Pirmiausia ir labiausia dėl šalių įsipareigojimo gynybai skirti 5 procentus bendrojo vidaus produkto. Rutte išskiria ir didėjantį Europos vaidmenį aljanse, ne tik didinant finansavimą, bet ir prisiimant daugiau atsakomybių. Rusiją NATO įvardija didžiausia tiesiogine grėsme, kuri, pažymima, pernai veikė dar aktyviau.
Karui Irane dominuojant antraštėse visame pasaulyje, Centrinėje Azijoje kilo dar vienas karas, jau pareikalavęs šimtų gyvybių. Išsamiau apie tai, kaip buvę sąjungininkai – Pakistanas ir Afganistano Talibanas - tapo mirtinais priešais.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skelbia, kad 2025 m buvo rekordiniai – gauta daugiau nei 2 tūkstančiai kreipimųsi dėl galimos diskriminacijos. Dažniausiai gyventojai skundėsi dėl diskriminacijos lyties, negalios ir amžiaus pagrindu, o daugiausia problemų fiksuota darbo santykiuose. Pokalbis su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.

Ved. Rūta Kupetytė

Seimas jau šiandien turėtų svarstyti, ar laikinai sumažinti dyzelino ir benzino akcizo mokestį.

Aktualus klausimas. Seimas spręs, ar grąžinti anksčiau galiojusią tvarką, kad gyventojai savo 1,2 proc. GPM galėtų pervesti ne tik nevyriausybinėmis organizacijoms ar profsąjungoms, bet ir mokykloms bei religinėms bendruomenėms. Ar tam pritariate?

Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis sako, kad jeigu nepakeisime mąstymo, mus tiesiog sunaikins, nes mūsų gynyba nespėja su technologijomis.

Visos Baltijos šalys skelbia, kad šią savaitę į jas įskridę dronai priklauso Ukrainos kariuomenei, dronai su sprogmenimis Baltijos šalių oro erdvę pažeidė, nes nuklydo nuo kurso, Ukrainai atakuojant Rusijos infrastruktūros objektus. Kiek Baltijos šalys, o ir kitos NATO rytinio flango valstybės, yra pajėgios nustatyti ir numušti pavojų keliančius dronus?

Buvusiam kultūros ministrui, dabar „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio patarėjui Ignotui Adomavičiui pokalbyje su visuomenininku Karoliu Žukausku išsprūdęs įmonės pavadinimas - „Luna Capital group” slepia mįslingus „aušriečio“ ryšius su neskaidriomis naftos verslo įmonėmis.

Ved. Edvardas Kubilius

64-i Seimo nariai siūlo kartu su kitąmet vyksiančiais savivaldybių tarybų ir merų rinkimais surengti patariamąjį referendumą, kuriuo siekia atsiklausti rinkėjų nuomonės dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje. Piliečių planuojama paklausti, ar jie sutinka, kad Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, kad šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.

LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 75 proc. suaugusiųjų pritaria, kad Lietuvoje nepilnamečiams iki 15 metų būtų įvesti ribojimai naudotis socialiniais tinklais. Tokius ribojimus įveda ar skelbia ketinančios įvesti vis daugiau valstybių.

Tarptautinės nekilnojamojo turto bendrovės „Newsec“ vadovas neseniai pareiškė, kad dėl mažo gimstamumo ir aukštų būsto kainų gali tekti griauti namus Švedijoje. Ar tas pats nenutiks ir Lietuvoje?

Užsienio naujienų aktualijos su ministru Kęstučiu Budriu.

Keturis šimtmečius skaičiuojantis lietuviškas ąžuolas išrinktas Europos metų medžiu. Medžių Eurovizija vadinamame konkurse Skuodo rajone augantis ąžuolas sulaukė daugiau nei 6 tūkstančių balsų ir nugalėjo antroje vietoje likusią laukinę obelį iš Slovakijos ir ketverius metus iš eilės dominavusios Lenkijos guobą, kuri liko trečia.

Eidama 80-uosius vakar mirė pasaulinio garso lietuvių kilmės antropologė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas. Ji buvo pirmoji mokslininkė pasaulyje, pradėjusi nuodugniai tyrinėti orangutanus, įkūrė Tarptautinį orangutanų fondą. Pelnė daugybę premijų ir apdovanojimų. Ilgą laiką mokslininkė bendradarbiavo su Lietuvos Vytauto Didžiojo universitetu.

Ved. Liuda Kudinova