Tuzinas

Laikas mums atrodo savaime suprantamas. Jis teka, bėga, kartais slenka per lėtai, o kartais jo trūksta. Tačiau kas iš tikrųjų yra laikas? Ar praeitis, dabartis ir ateitis iš tiesų taip aiškiai atskirtos, kaip esame įpratę manyti? Ir ar fizika palieka galimybę keliauti laiku?

„Tuzine“ pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininke, fizikos mokslų daktare ir mokslo populiarintoja Mažena Mackoit-Sinkevičiene apie vieną didžiausių mūsų kasdienybės paslapčių. Kodėl laikas skirtingomis sąlygomis gali tekėti nevienodai? Ir kiek iš tiesų suprantame apie pasaulį, kuriame gyvename?


Ved. Ignas Klėjus.

Nors mūsų kūnas šiandien gyvena XXI amžiuje, didelė dalis jo veikimo principų susiformavo pasaulyje, kuris buvo visiškai kitoks. Pasaulyje, kuriame maisto ne visada buvo pakankamai, daug daugiau judėjome, o gyvenimo trukmė buvo gerokai trumpesnė. Kiek mūsų kūnas gali prisiminti protėvių praeitį? Ar tai, ką patyrė mūsų seneliai, gali turėti įtakos dabartinei mūsų sveikatai? Kada prasideda tikroji žmogaus sveikatos istorija - gimstant, nėštumo metu, o gal dar prieš jį? Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologe, profesore Janina Tutkuviene.


Ved. Ignas Klėjus

Grybai neturi smegenų, tačiau geba atlikti daugybę sudėtingų dalykų. Jie susiję su viskuo aplinkui ir net mumis pačiais. O jų pasaulyje dar tiek daug nepažinta, kad, kaip sako Aurelija Plūkė, „kur dursi pirštu, ten gali būti atradimas“. Šiame „Tuzino“ epizode keliaujame į keistą ir mažai pažįstamą grybų pasaulį, nuo Lietuvos miškuose sutinkamų grybų iki tų, kurie savo išvaizda ar elgesiu gerokai stebina. Kiek daug vyksta mums nematant? Pokalbis su laidų vedėja, edukatore, mikologe mėgėja Aurelija Plūke.

Ved. Ignas Klėjus

Kaip iš pirmo žvilgsnio racionalūs sprendimai nuveda prie katastrofos? Teodoras Žukas 2025 metais apsigynė disertaciją, keldamas klausimą, kaip XXI amžiaus istorikai suvokia Pirmojo pasaulinio karo kaltę ir atsakomybę. Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, Europietiškos dešinės instituto vadovu, istorijos mokslų daktaru Teodoru Žuku apie sprendimus, kuriuos priima politikai, apie krizes, kurių pasekmių ne visada galime numatyti, ir apie tai, ar istorija gali padėti mums geriau suprasti savo dabartį.
Ved. Ignas Klėjus.

„Autoriteto svarba šiandien yra padidėjusi“, - sako Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas. Kasdien informacija mus pasitinka kiekviename ekrane, tik ne visada aišku, kuo iš tiesų galime pasitikėti. Universitetas, kuris šimtmečius buvo viena svarbiausių vietų, kur gimsta ir perduodamos žinios, šiandien pats turi atsakyti, kokia jo prasmė ir kokį žmogų jis turėtų ugdyti. Kokios specializacijos žmonių ateityje reikės daugiausiai ir ar visuomenė patiria autoritetų krizę, kai ekspertu viešoje erdvėje gali būti beveik bet kas? Apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto rektoriumi, istoriku prof. Rimvydu Petrausku.
Ved. Ignas Klėjus.

Jei sėstume į erdvėlaivį ir skrietume 100 000 km/val. greičiu, iki planetos AT2021ueyL b keliautume maždaug 36 milijonus metų. Šią planetą 2025 metais atrado Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų komanda – tai antras kartas Lietuvos mokslo istorijoje, kai lietuvių mokslininkai prisidėjo prie naujos planetos atradimo. Viena iš šio tyrimo dalyvių – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikė doc. Edita Stonkutė. Ji kartu su kolegomis Lietuvoje ir užsienyje tyrinėja žvaigždes, jų cheminę sudėtį ir planetas, skriejančias už mūsų Saulės sistemos ribų.
Kiek iš tiesų pažįstame Visatą, kurioje gyvename? Kaip darbas su žvaigždėmis ir planetomis keičia mūsų laiko bei erdvės mastelio suvokimą? Ir ką žmonijai reikštų, jei vieną dieną gautume atsakymą, kad Visatoje nesame vieni? Pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizike doc. Edita Stonkute.

Ved. Ignas Klėjus.

„Atėjau, nes tikėjau, kad sulauksime, kada galėsime vėžį visiškai išgydyti“, – sako 25 metus vėžį gydanti gydytoja onkologė-chemoterapeutė, Vilniaus universiteto doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Per šį laiką onkologija pasikeitė iš esmės, nors gydytoja pripažįsta, jog ilgus metus neturėjo kuo gydyti vėžį, tačiau šiandien vis dažniau kalbame ne tik apie išgyvenimą, bet ir apie gyvenimo kokybę. Apie vėžio mitus mūsų galvose, kodėl žmonės ieško alternatyvų ir kiek patys galime paveikti savo tikimybę susirgti – pokalbyje su Birute Brasiūniene.


Ved. Ignas Klėjus.

Ar įmanoma įsimylėti dirbtinį intelektą? Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė pasakoja, kad žmonės jau kreipiasi į DI ne tik patarimo dėl nerimo ar santykių, bet ir ieško jame draugo, partnerio, terapeuto. Reiškinys toks naujas, kad net viena garsiausių pasaulio porų terapeutų Esther Perel šiemet pirmą kartą surengė porų terapijos sesiją, kurioje dalyvavo žmogus ir jo DI partnerė.

Ką žmogus iš tiesų randa pokalbyje su mašina? Ar DI gali tapti terapeutu ar partneriu? Apie žmogaus santykį su dirbtiniu intelektu pokalbis su psichoterapeute Brigita Kaleckaite.


Ved. Ignas Klėjus.

„Su savo racionalumu nuėjome per toli“, – sako gydytoja psichoterapeutė Eglė Minelgaitė-Beinorienė, kalbėdama apie mūsų santykį su mitais, pasąmone ir tuo, ką ne visada galime paaiškinti protu. Gyvename pasaulyje, kuriame racionalumas tapo beveik aukščiausia vertybe, daugelį kasdienių procesų siekiame paaiškinti mechanizmais, o savo jausmus kartais vadiname hormonų pavadinimais („dopaminu“), tačiau psichoterapeutė pastebi, kad perdėtai racionalus protas žmogui gali pradėti keršyti nerimu. Apie sapnus, sinchroniškumus ir mūsų gyvenimą veikiančius mitus pokalbyje su jungiškosios krypties psichoterapeute, psichoanalitike Egle Minelgaite-Beinoriene.
Ved. Ignas Klėjus

„Manau, kad to nesustabdysime“, - apie biologinės įvairovės nykimą sako gamtininkė Vilma Gudynienė, savo gyvenimą paskyrusi ne tik pievų tyrinėjimui, bet ir jų kūrimui miestuose. Pievos yra viena turtingiausių ekosistemų, tačiau kartu ir viena sparčiausiai nykstančių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Apie senpieves, miestus, rūšių ralį ir ateitį – pokalbyje su gamtininke, botanike, gamtinio apželdinimo specialiste, pievų kūrėja ir tyrinėtoja Vilma Gudyniene.
Ved. Ignas Klėjus.