„Kartais žaidimas tampa kone vieninteliu būdu įgyvendinti didžiausią galios ir sėkmės fantaziją“, – sako sociologas Benediktas Gelūnas. Mokslininkas neslepia savo asmeninės patirties su kompiuteriniais žaidimais. Būtent taip ir pastebėjo jų kartais ne visada pastebimas problemas. Įsigilinęs į lietuvių vyrų patirtis Benediktas pripažįsta, jog pasitaikė ir atvejų, kuriuose kūnas paliekamas nuošalyje, o virtualus pasaulis užima visą žmogaus gyvenimą, šimtus valandų per savaitę.

Kaip žmonija atrado prasmę kompiuteriniuose žaidimuose?

Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto mokslininku, priklausomybių sociologu dr. Benediktu Gelūnu.


Ved. Ignas Klėjus

Prisilietimų badas ir noras pabendrauti su žmogumi. Galbūt tai reiškiniai, kurie bus aktualūs tobulėjant dirbtiniam intelektui ir į kasdienybę žengiant vis daugiau skaitmeninės realybės. Tai, kad dalis profesijų išnyks, tobulėjant mąstančioms mašinoms, o nuolatinis mokymasis ir prisitaikymas taps šiuolaikinio žmogaus kasdienybe, prognozavo dar praėjusio amžiaus pradžios ekonomistai. O gal kaip tik pinigus ir materialines gerybes pakeis kitos ateities vertybės?

Apie mokymąsi visą gyvenimą, viso gyvenimo profesijas ir egzistencinę prasmę darbe su ISM universiteto profesore Raimonda Alonderiene.

Ved. Ignas Klėjus

„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus praleistą laiką, net 3 metus išbuvo džiunglėse stebėdamas varles. Nors Lietuvoje gyvena tik 13 varlių rūšių, pasaulyje jų skaičiuojama apie 8000, o dar tiek pat, manoma, neaprašyta.

Kaip atrodo mokslininko kasdienybė atogrąžų miškuose? Ką apie žmones ir mūsų pasaulį gali pasakyti varlių tyrinėjimai? Kokie nepaprasti šių gyvūnų gebėjimai žavi mokslininkus?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Andriumi Pašukoniu.


Ved. Ignas Klėjus

„Kai dėviu ką nors neįprasto, galiu išgirsti kaip už nugaros gatvėje žmonės komentuoja ir juokiasi“, - sako drabužių dizainerė Justina Semčenkaitė. Kurdama ir kalbėdama Justina daug dėmesio skiria feminizmo, greitos mados ir aktyvizmo temoms. Kūrėja nevengia socialinių eksperimentų, kuriais siekia parodyti, jog tam tikrose gyvenimo srityse, ribos gali būti gerokai platesnės.
Ar trumpikės gali būti šortais, o plastikinis maišelis rankine? Ar ko nors bijo mados aktyvistai ir kaip rūbai gali pakeisti istoriją?

Pokalbis su mados aktyviste, drabužių dizainere, Vilniaus Dailės akademijos doktorante Justina Semčenkaite.

Ved. Ignas Klėjus

Įsivaizduokite šiuolaikinį pasaulį, kuriame vaikšto mamutai, o žmonėms sulaukti savo šimtojo gimtadienio taip įprasta, kaip šiandien pilnametystės. Su mokslininkų komanda Miglė Tomkuvienė leidosi į tobulėjantį gyvybės mokslų pasaulį, rašydami mokslo populiarinimo knygą apie tai, kokį vaidmenį atlieka informaciją koduojanti molekulė – RNR. Nuo jos priklauso ne tik tai, kaip augame ir gyvuojame, bet ir kokiomis ligomis sergame ir kaip senstame, o pritaikymas kasdienybėje ateityje gali pakeisti mūsų pasaulį.

Kaip ši molekulė gali padėti prikelti seniai išnykusias gyvūnų rūšis? Kaip ji susijusi su mūsų senėjimu ir jaunystės paslapčių paieškomis?

Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, rašytoja dr. Migle Tomkuviene.

Ved. Ignas Klėjus

„Noriu žmonėse pažadinti vidinį gydytoją“, - sako akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas. Dvidešimtmetį kartu su žmona nevaisingumo srityje dirbantis ir poroms susilaukti vaikų padedantis gydytojas pasakoja, kad didžiausią įspūdį daro stebėti, kaip keičiasi poros gydymo proceso metu. Priešingai nei daugelio kitų medicinos srities atstovų, Rolando Žiobako darbas yra arti gyvenimo pradžios, o ne pabaigos.

Kokios patirtys labiausiai keitė gydytojo požiūrį į gyvenimą? Kaip keitėsi nevaisingumo problema per pastaruosius dešimtmečius? Kodėl vyrų nevaisingumas vis didesnė problema?

Pokalbis su akušeriu-ginekologu Rolandu Žiobaku.

Ved. Ignas Klėjus

„Dabar inovatyvu būtų tiesiog atkreipti dėmesį į save ir jį išlaikyti“, - apie gausėjančias kasdienio gyvenimo medicinines inovacijas pasakoja gydytoja Algė Ivaškevičė. Prieš kelis dešimtmečius medikės karjerą pradėjusi kaip psichiatrė, šiuo metu gydytoja yra kone vienintelė Lietuvoje sertifikuota funkcinės medicinos specialistė, į žmogaus sveikatos problemas žvelgianti individualizuotai.

Kas yra funkcinė medicina? Nuo ko priklauso personalizuotas žvilgsnis į žmogaus sveikatą? Ar tai medicinos ateitis?

Pokalbis su funkcinės medicinos gydytoja Alge Ivaškeviče.

Ved. Ignas Klėjus

„Mokytojas turi būti geriausiai apmokama profesija“, - sako sociologas, Vilniaus universiteto prof. dr. Boguslavas Gruževskis. Mokslininkas įsitikinęs, jog gyventume geriau iš pagrindų pradėję ugdyti ir keisti savo vertybes, kas iš tiesų ir prasideda mokyklos suole. Tikėtina, jog prieš kelis šimtus metų gyvenusiam žmogui šiuolaikinis mūsų gyvenimas atrodytų tarsi utopija. Tačiau ar iš tiesų utopija egzistuoja? Profesorius Gruževskis teigia, jog to žmonės siekia dėl vidinės harmonijos, o ne dėl pačios utopijos.

Ar įmanoma sukurti utopiją? Ar ateityje darbo savaitės bus trumpesnė? Gal nedirbsime išvis, o pinigai bus dalinami veltui?

Pokalbis apie utopijos kūrimą kartu su Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros profesoriumi, Lietuvos socialinių mokslų centro vadovu Boguslavu Gruževskiu.

Ved. Ignas Klėjus

„Jeigu norime suprasti, kas yra žmogus, turime atsakyti - kas yra sąmonė“, - teigia neuromokslininkas Valdas Noreika. Lietuvoje baigęs filosofijos studijas, mokslininkas susižavėjo smegenų tyrinėjimais ir jau daugiau nei dešimtmetį domisi vienu sudėtingiausiu šiuolaikinio mokslo klausimu - sąmone. Šiuo metu Kembridže Valdas Noreika tyrinėja šunų ir jų šeimininkų smegenų veiklą, siekdamas atsakyti, kaip atrodo toks tvirtas dviejų skirtingų rūšių ryšys smegenyse.

Ką žinome apie sąmonę? Kuo ypatinga smegenų sinchronizacija tarp motinos ir vaiko, šuns ir šeimininko? Kas yra hipnozės virtuozai ir ko trūksta, kad galėtume pilnai suprasti sąmonės paslaptis?

Pokalbis su Karalienės Marijos Londono universiteto Smegenų ir elgsenos centro vadovu, neuromokslininku Valdu Noreika.

Ved. Ignas Klėjus

„Gyvename pasaulyje, kuriame turime lūkestį, jog viską galima greitai sutvarkyti“, - teigia psichologė Eglė Urbutienė, konsultuojanti vėžiu sergančius žmones. Anksti brolio netekusi, Eglė teigia, jog po pirmo susidūrimo su mirtimi paauglystėje iš tiesų prasideda gyvenimas. Nors psichologė įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančius pacientus konsultuoja 15 metų, pripažįsta, kad bijo tų pačių dalykų kaip ir kiti žmonės.

Kaip švęsti gyvenimą, kai sunkiai sergi? Kodėl ligos baimė yra tarsi užkratas santykiuose? Ko labiausiai bijo žmonės, susirgę vėžiu?
Pokalbis su psichologe Egle Urbutiene.

Ved. Ignas Klėjus