Laidoje, pritaikytoje prie paradoksiško Verbų sekmadienio scenarijaus, atgyja šešiolikos Kompjeno miesto seserų vienuolių kankinystė XVIII a. pabaigoje per prancūzų revoliucijos vykdytą terorą. Ši istorija 1948 m. įkvėpė rašytojo Georges’o Bernanos’o pjesę „Karmeličių dialogai“, kuri neseniai išleista ir lietuvių kalba. Knygos vertėja profesorė Genovaitė Dručkutė kūrinį priskiria prancūzų „dvasinio nerimo“ literatūrai ir sako, jog Bernanos‘o kūryboje plėtotos garbės, pasirinkimo, baimės ir nuodėmės, švento vaikiškumo temos suskamba aktualiai mūsų dienomis, kai pasaulis atsiduria vis naujų beprotiškų ir kruvinų įvykių sūkuriuose.
Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Galbūt kartais taip įprantame skubėti, kad pavargus sustoti atrodo baisiau, nei bėgti toliau. Pervargimas ir perdegimas – temos apie kurias daug rašoma naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose. Į kokią sritį bepažvelgsi – greičio ir skubos vis daugiau. Ar krikščioniškas dvasingumas turi ką pasiūlyti skubėjimo kartai? Augminas Petronis kalbina kunigą Arūną Peškaitį.

Per šių metų Vilniaus knygų mugę, skelbiant knygas, atrinktas į Metų knygos rinkimus, negrožinės literatūros vertingiausių kaididatų kategorijoje atsidūrė ir albumas „Adutė“, vaizdu ir žodžiu pasakojantis apie mokytojos, gulagų kankinės, garsiosios Sibiro maldaknygės autorės Adelės Dirsytės gyvenimo istoriją. Šio įvertinimo netikėtumą sustiprina faktas, kad šiuo metu Vatikane yra tiriama Adelės Dirsytės šventumo byla. Rodos, albumo rengėjų kvietimas pažinti Adelės Dirsytės gyvenimo ir šventumo istoriją buvo palankiai sutiktas ir už tikėjimo bendruomenės ribų. Laidos viešnia - albumo sudarytoja Danguolė Gervytė, Marijos Dangun ėmimo seserų kongregacijos vienuolė.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kiek kainuoja pasirinkimas būti laisvės ir tiesos pusėje? Kokia laikysena ideologinių konfliktų persmelktoje, susipriešinusioje ir skaldomoje visuomenėje yra tinkama valstybės finansuojamai kultūros įstaigai ir jos vadovui: besąlygiškai vykdyti valdžiai palankius sprendimus, rizikuojant prarasti raiškos laisvę, o gal net tapti propagandos įrankiu ar rinktis atvirumo ir kūrybinės laisvės kelią, prisiimant atsakomybę tiek už pavaldinių gerovę, tiek ir už visuomenės telkimą, kuriant demokratinės valstybės ateitį ir įvaizdį pasaulyje? Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė primena didžiausios Lietuvos koncertinės įstaigos vaidmenį ir misiją geopolitinių lūžių kontekste, atskleidžia, kokias pasekmes turėjo Kultūros protestas ir kodėl sprendimas neįsileisti rusų muzikos ir rusų atlikėjų yra vis dar aktualus.

Redaktorė Jūratė Kuodytė

Laidos svečias – rašytojas ir bukinistas Jonas Valonis, vadovaujantis Vilniaus senamiestyje, Šv. Ignoto gatvėje, įsikūrusiam knygynui „Mint Vinetu“, kur prekiaujama knygomis iš antrų rankų. Pasakojimas apie tai, kaip knygos gyvena antrą ir trečią, ir ketvirtą gyvenimą. Dar daugiau – kaip tariamo neskaitymo amžiuje knygos suburia bendruomenę ir įkvepia naujas miesto tradicijas.
Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Nors C. S. Lewisas lietuviams visų pirma žinomas kaip „Narnijos kronikų“ autorius, tai toli gražu nėra vienintelis vaidmuo, kurį teko vaidinti šiam talentingam žmogui. Jis buvo ir Oksfordo bei Kembridžo universistetų dėstytojas, ir krikščionybę proto argumentais bandančių apginti knygų bei kosminės fantastikos romanų autorius, ir kruopštus Viduramžių kultūrinio palykimo tyrinėtojas. Šioje laidoje apie C. S. Lewisą ir pirmą kartą leituviškai pasirodžiusią šio autoriaus knygą „Kol neturime veidų“ Augminas Petronis kalbina filosofą, Vilniaus universiteto profesorių Naglį Kardelį.

Apie žmones, kurių dėka aštunto devinto dešimtmečio studentų karta turėjo galimybę sužinoti nesumeluotą Lietuvos istoriją, suprasti sovietų režimo veikimo būdus ir represijas. Nelegalios spaudos dauginimą ir platinimą, vadinamo samizdato atsiradimo priežastis, poreikį ir reikšmę aptaria istorikas Arūnas Streikus, o kaip ir kur visa tai vyko, prisiminimais dalijasi Loreta ir Alfonsas Vinclovai.

Redaktorė Jūratė Kuodytė

Visiškas skaidrumas ir, apaštalo Pauliaus žodžiais, viltis, kai regis nėra jokios vilties. Tokį įspūdį palieka pokalbis su Alesiu Beliackiu. Nūdienos pasauliui labai reikia tokio liudijimo. 2025 m. gruodžio viduryje tarpininkaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš kalėjimo buvo paleistas ir į Vilnių atgabentas Baltarusijos disidentas, dukart politinis kalinys, rašytojas ir 2022 m. Nobelio Taikos premijos laureatas Alesis Bialiackis. Praėjus mėnesiui po jo išlaisvinimo, pasitaikė ypatinga proga pakalbinti šį iškilų žmogaus teisių gynėją, kuris mielai sutiko duoti interviu „Naujajam Židiniui-Aidams“ bei „Mažajai studijai“. Kalbėjomės telefonu, ponui Bialiackiui viešint Norvegijoje, o mūsų pokalbis sukosi apie nelaisvę, orumą, viltį ir Europą. Visą pokalbio turinį rasite pirmajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje, o šiandien kviečiame klausytis atskirų pokalbio fragmentų.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Laidoje „Kultūra ir religija“ Augminas Petronis kalbina Vaidotą Vaičaitį. V. Vaičaitis yra Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas, konstitucinės teisės dėstytojas ir tyrėjas, taip pat viešojoje erdvėje žinomas katalikas visuomenininkas, buvęs ateitininkų katalikiškos jaunimo organizacijos pirmininkas. Pokalbis su V. Vaičaičiu – ir apie naujausią jo knygą „Šiuolaikinio konstitucionalizmo samprata“, ir apie tai, kuo jį apskritai patraukė konstitucinė teisė, ar kaip viešojoje erdvėje reikėtų diskutuoti apie konstitucinio teismo sprendimus ir ką jam kaip teisės tyrinėtojui davė jo tikėjimas.

Laida skirta Tarptautinei Holokausto aukų pagerbimo dienai, kuri minima sausio 27- ąją. Vilniaus universiteto magistrantė Agnė Kereišiūtė iš užmaršties prikėlė vieną lietuvišką Holokausto istoriją. Kalbama apie Kaune garsaus gydytojo psichiatro namuose gimusią Tamarą Lazerson. Dvylikos metų kartu su kitais šeimos nariais ji atsidūrė Kauno gete.
Mergaitė lietuvių kalba slapčiomis, „savo sielos atgaivai“, rašė dienoraštį, kurio dalis stebuklingai išliko. Išgyveno ir pati dienoraščio autorė: artėjant frontui jai pavyko pabėgti iš geto ir prisiglausti pas pasiaukojusias lietuves moteris, kurios vėliau buvo represuotos sovietinio saugumo. Tėvai žuvo išvežti į konclagerius Vokietijoje. 1971 m. emigruodama į Izraelį Tamara Lazerson sugebėjo slapta persiųsti ten ir savo dienoraštį. Unikalus nevaikiškos geto vaikystės dokumentas buvo išverstas ir išleistas keliomis kalbomis, Rusijoje apie autorę sukurtas filmas. Holokausto egodokumentikos kontekste Lazerson dažnai vadinama lietuviškąja Ana Frank.

Laidos redaktorius Julius Sasnauskas.