Nors kiekvienas krikščionis yra pašauktas būti Prisikėlimo žmogumi, kai kuriems Apvaizdos valia tenka paliudyti tą Prisikėlimą ypatingu būdu: išgyventi pavergėjų bandymus fiziškai sunaikinti tavo tautą ir valstybę, liudyti jos užvaldymą, vėliau - patirti brutalias pastangas prieš nesitaikstančius su melo ir prievartos viešpatavimu, ir kai atrodo, jog tamsa niekada neišsisklaidys, galiausiai savo akimis regėti Valstybės prisikėlimą ir 1990 metų kovo 11-ąją iš Aukščiausiosios Tarybos tribūnos įteikti atkurtos valstybės vadovams per okupaciją išsaugotą partizanų Vytį. Tai – disidentė, dukart politinė kalinė, Sausio 13-osios brolijos įkūrėja Jadvyga Bieliauskienė, kurios gyvenimo istorija galiausiai nugulė biografinėje knygoje „Įžadas: kovoti, mylėti, gailėti. Jadvygos Bieliauskienės gyvenimas“. Šiandien „Mažojoje studijoje“ vieši knygos autorė, žurnalistė ir rašytoja Ramunė Sakalauskaitė ir filosofas, kultūros istorikas Vytautas Ališauskas.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Ištraukos iš vieno pirmųjų popiežiaus Pranciškaus interviu, kurį 2013 m. rugsėjį parengė tuometinis autoritetingo jėzuitų leidinio La Civiltà Cattolica vyriausiasis redaktorius Antonio Spadaro SJ. Pokalbį perteikia Violeta Osteikienė ir Virgilijus Kubilius.

Redaktorius Julius Sasnauskas.

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Popiežius Jonas Paulius II verbų sekmadienį paskelbė jaunimo diena. Laidos „Kultūra ir religija“ pašnekovai – studentai Lukrecija ir Simonas. Jiedu lanko šv. Tomo Akviniečio, angeliškojo daktaro, Viduramžiais gyvenusio dominikonų teologo ir filosofo studijų grupę, vedamą VDU dėstytojos dr. Linos Šulcienės. Kam jiems to reikia ir kuo Tomas Akvinietis juos patraukė? Kaip šiandien atrodo jaunų žmonių tikėjimas? Koks technologijų vaidmuo tikėjimo paieškose ar gilinime? Ką Bažnyčios Tradicijos lobynas gali pasiūlyti jaunimui?

Religinio gyvenimo Lietuvoje aktyvūs dalyviai ir stebėtojai, vertindami nepriklausomybę atkūrusios valstybės tikinčiųjų požiūrį į Bažnyčios siūlomas įvairias sielovados formas, programas, renginius, neretai išskiria tris populiariausias kryptis: rekolekcijas, Alfa kursus ir piligrimystę. Pastaroji ypatingai praturtėjo savo geografija – nuo tradicinių atlaidų gimtinėje, Žemaičių Kalvarijos, Aušros Vartų ar Šiluvos – iki atokiausių pasaulio vietų, neapsiribojant Vakarų Europa. Piligrimams vis mažiau rūpi sezoniškumas,geras ar blogas oras, tačiau, žinoma, per didžiąsias šventes ir Bažnyčios jubiliejiniais metais į kelionę jų išsiruošia daugiau. O šioje laidoje kalbamės su ilgamete piligriminių kelionių organizatore, vertėja, publiciste dr. Jūrate Micevičiūte.
Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Šio posakio autorystė priklauso tuometiniam kardinolui Josephui Ratzingeriui, vėliau tapusiam popiežiumi Benediktu XVI-uoju. Šiandienėje laidoje šį posakį cituoja Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, atsiliepęs į „Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijos prašymą susitikti ilgesnio pokalbio ir pasidalinti mintimis apie Bažnyčios ir valstybės santykių raidą Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo, neišvengiamą visuomenės pasaulėjimą ir geriausią būdą Bažnyčiai išlikti svarbiai pasikeitusiame pasaulyje. Taigi vieną vaiskų vasario rytmetį kartu su „Mažosios studijos“ ir „Naujojo Židinio-Aidų“ bendradarbiu Paulium Subačium pakalbinome kardinolą dabartinių jo namų bibliotekoje. Laidoje girdėsite pokalbio fragmentus, o visą pokalbį rasite antrajame šių metų „Naujojo Židinio-Aidų“ numeryje.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Psichoterapeutas Algirdas Petronis kartu su Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro komanda parengė video kursą poroms, kurios gyvena nesudariusios civilinės arba bažnytinės santuokos, tačiau siekia puoselėti meilės ryšį, įsipareigoti gerbti ir mylėti, galbūt auginti vaikus kartu visą gyvenimą.Turint galvoje Bažnyčios požiūrį į nesantuokinius ryšius gali stebinti toks bažnytinės institucijos žingsnis. Ar galėtų parengta medžiaga sudominti ir net pasitarnauti poroms, neturinčioms jokio ryšio su bažnyčia? Juk meilės tvarumo receptų apstu pasaulietinėje žiniasklaidoje, ką jau kalbėti apie šimtus knygų, skirtų krizinių situacijų įveikai. Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro vadovas A. Petronis tikina, jog siūlomo kurso „Gyvename ir sugyvename“ išskirtinumą sudaro ne tik vertingos paskaitos apie tarpusavio santykius, bet ir porų liudijimai.

Redaktorė Jūratė Kuodytė

VU istorijos fakulteto docentas ir humanitarinių mokslų daktaras Liudas Jovaiša pristato trejus metus vykdytą tyrimo projektą „Buvę jėzuitai Lietuvoje po 1773 metų: kolektyvinė biografija“. Pasakojama apie lūžį jėzuitų ordino istorijoje. 1773 m, popiežiui paskelbus šios vienuolijos panaikinimą, tas sprendimas nebuvo pripažintas dalyje LDK teritorijos, atitekusios Rusijos imperijai po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo.Taip LDK miestas Polockas keturis dešimtmečius iki 1820 m. buvo pasaulinis jėzuitų ordino centras su ten reziduojančiu ordino generolu, kolegija, spaustuve, naujokynu. Likusioje LDK dalyje keli šimtai buvusių jėzuitų turėjo įsilieti į švietimo įstaigas ar parapijų sielovadą. Vieniems jų naujomis aplinkybėmis pavyko pasiekti aukštus bažnytinius bei valstybinius postus, o kai kurie gyveno skurde, degradavo. Dalis to meto buvusių jėzuitų išgarsėjo Lietuvoje ir pasaulyje. Kunigas Martynas Počobutas tapo Vilniaus universiteto rektoriumi, atnaujino observatoriją, ieškojo naujų žvaigždynų, redagavo laikraštį, rašė mokslinius straipsnius ir eiles, prisidėjo prie Kosciuškos sukilimo, kunigavo. Kaune tuo pačiu metu gyvenęs buvęs jėzuitas ir architektas čekas Janas Matekeris suprojektavo ir dovanojo miestui baltąja gulbe vadinamą mieto rotušę.

Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Tiek popiežius Pranciškus, tiek popiežius Benediktas XVI yra ne kartą kalbėję apie tai, kaip mūsų gyvenimą keičia technologinė pažanga. Jie ir pripažino technologijų naudą, ir įspėjo dėl gamtos ir žmogaus išnaudojimo grėsmės. Laidoje apie technologijų sėkmę ir jų kuriamas problemas filosofą, Vilniaus universiteto profesorių Naglį Kardelį kalbina Augminas Petronis.

Istorijos tyrėjų dėka galime vis daugiau sužinoti apie savo valstybės gimimą, jos raidą ir vietą pasaulio žemėlapyje amžių tėkmėje. Sovietmečio spragas apie religinį visuomenės gyvenimą, sakralinę dailę ir muziką, aktyviai pildo ne tik Bažnyčios į Vakarų universitetus išsiųsti specialistai, bet ir menininkai. Viena jų – menotyros mokslų daktarė, senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ dainininkė Renata Dubinskaitė, koncertinėmis programomis pristatanti turtingą Lietuvos sakralinės muzikos paveldą. Ar žinojote, kad net trys vieno ryškiausių renesanso epochos Vatikano kompozitorių - Palestrinos trys mokiniai, tarnavę svarbiausiose Romos bažnyčiose, Žygimanto Vazos kvietimu dirbo ir Lietuvos valstybėje? Nors geografiškai buvome Europos pakraštyje, vis dėlto paskutinės pagoniškos valstybės kryptis krikščionybės link pakeitė Lietuvos padėtį ir šiandien galime didžiuotis tuo dvasiniu ir kultūros paveldu, kurio nesugebėjo sunaikinti amžini mūsų priešai iš Rytų. Apie sakralinę muziką ir jos kelius nuo Romos iki Vilniaus – pokalbis su Renata Dubinskaite.
Redaktorė Jūratė Kuodytė