Ar žinojote, kad Lietuvos zoologijos sodas tampa ne tik lankytojų pramoga, bet ir svarbiausiomis genofondo saugyklomis. Direktorė Gintarė Stankevičė atskleis, kaip laboratorijose gimsta viltis išlikti retosioms rūšims ir tai, kad Lietuvos zoologijos sodas tapo pilnateisiu Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos nariu.
Senieji Lietuvos ąžuolai slepia paslaptingą, niūriaspalvį gyventoją, kurio išlikimui prireikė tarptautinių pajėgų, todėl kartu su gamtosaugos eksperte Dalia Bastyte-Cseh nersime į „senųjų ąžuolų kelio“ projektą, sužinosime, ar įmanoma į gamtą sugrąžinti tai, ką patys neapdairiai sunaikinome?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Tęsdami nacionalinių parkų 35-mečio ciklą, šiandien keliamės į vienintelį Trakų istorinį nacionalinį parką, kurį geriau pažinti padės jo vadovas Darius Kvedarvčius. Žemaitijos girių tankmėje užfiksuotas sensacingas radinys – čia vėl pastebėta europinė medvarlė, laikoma vienu rečiausių ir labiausiai saugomų Lietuvos varliagyvių. Tuo tarpu Dzūkijos širdyje, Musteikos kaime, laiko ratai sukasi kitaip – čia vietos drevininkas atvers unikalaus, archajiško amato paslaptis. Sužinosime, kaip gyva išliko senovinė drevinė bitininkystė, įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Leidžiamės į kelionę po vertingiausias mūsų šalies kerteles. Saugomų teritorijų tarnybos vyriausia patarėja Rūta Baškytė primins parkų steigimo pradžią, kai buvo klojami pamatai tam, ką branginame šiandien. Tuo tarpu dabartinė tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė atskleis, kokiais rūpesčiais ir pasiekimais nacionaliniai parkai kvėpuoja šiuo metu. Laidoje skambės ir pergalingos nuotaikos iš Žemaitijos, kur parko direktorius Ramūnas Lydis džiaugiasi istoriniu laimėjimu: Plateliai oficialiai pripažinti vienu geriausių 2025-ųjų pasaulio turizmo kaimų – tai JT įvertinimas, skambantis per visą planetą.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiomis dienomis virš Rusnės dangų temdo tūkstančiai kormoranų, o į savo lizdus sugrįžę baltieji gandrai čia sudaro didžiulę koncentraciją. Kol paukščiai garsiai skelbia apie migracijos įkarštį, pakrantėse rikiuojasi šimtai žvejų automobilių, o pievose ramiai ilsisi žvėrys. Kartu su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi nersime į šį unikalų Nemuno deltos virsmą - kaip šis pavasaris keičia mūsų gamtos namų veidą.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Baltijos pajūryje vėl prasidėjo ruoniukų gelbėjimo sezonas, todėl apie jų būklę pasakos Jūrų muziejaus reabilitacijos centro darbuotojas Pavelas Kulikovas. Specialistas atskleis, kaip silpni jaunikliai patenka į žmonių rankas ir kokių pastangų reikia norint juos sėkmingai sugrąžinti į laisvę. Tuo tarpu, Dzūkijos šiluose vis dažniau aptinkami stumbrų pėdsakai, tad kartu su stumbrininku Vytautu Jeremičiumi aiškinsimės, kaip vyksta stumbrų adaptacija laisvėje ir kodėl sutikus visą jų bandą nereikėtų baimintis, o geriau pasikliauti jų prigimtiniu atsargumu.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Artėjančių Velykų proga kviečiame sužinoti, kaip gamta paukščių kiaušinius margina unikaliais raštais ir spalvomis. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspertas Saulius Rumbutis atskleis, kaip gamta paukšičių kiaušinius margina. Tuo tarpu Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė papasakos, kaip žemaičiai ruošia namus šventei ir kokius raštus rėžia savo margučiuose, primins senuosius papročius bei atskleis, ar po gilios žiemos Žemaitijoje jau kvepia tikru pavasariu.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kol pavasario padangę raižo pirmieji sugrįžę sparnuočiai, Gamtos tyrimų centro mokslininkas Mindaugas Dagys atskleidžia, kur žiemojo mūsų baltieji gandrai ir kodėl ne visiems jų pavyko sugrįžti į gimtuosius lizdus. Tačiau ar tikrai visi gandrai Lietuvoje klesti? Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis apžvelgs naujausius apskaitos duomenis, kurie kelia nerimą keliančių klausimų apie mūsų nacionalinio paukščio ateitį.

.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kartu su medžioklėtyrininku Petru Adeikiu keliaujame ieškoti gamtos naujienų: stebime unikalią didžiųjų apuokų šeimą Šiauliuose, kurios jaunikliai sėkmingai auga ir svarstome, kodėl ši paukščių populiacija neįsikuria kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vėliau su pašnekovu neriame giliau į miškus pasižvalgyti, kaip pavasarį pasitinka vilkai bei iš po žiemos miego jau pabudusios meškos. Grįžę į studiją, narpliojame mįslingą Panemunės šile rasto suopio istoriją ir analizuojame skaudžias paukščių žūtis.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Neriame į pavasarinį miško budimą kartu su patyrusiu miškininku Jonu Barzdėnu: kodėl klevų sula tokia saldi, aiškinsimės ar giriose jau bunda meškos, kviečiame stebėti pirmuosius drugius bei skruzdėles.
Aštri tema – su ornitologu Liutauru Raudonikiu aptarsime skandalingus leidimus ardyti paukščių lizdus: ar kregždžių ir gandrų namai žmonėms tapo trukdžiu? Nepraleiskite šio pokalbio apie gamtos stebuklus ir žmonių atsakomybę prieš ją!

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Pro žiemos likučius veržiasi pirmieji sparnuočiai, o ore jau tvyro tas nepakartojamas atitirpusios žemės aromatas. Kartu su Arūnu Pranaičiu žvalgysimės po Žuvinto apylinkes, kur paukščių trimitai jau skelbia ledų tirpsmą, o Vytautas Jusys iš Ventės rago atskleis, kokie neįtikėtini migrantų srautai pasiekė pamarį.
Nepraleiskite progos pajusti gamtos virsmą, nes, pasak pašnekovų, geriausia pavasarį pasitikti ne namuose, o ten, kur skamba pirmosiųjų paukščių giesmės.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė