Gamta – visų namai

Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos priežiūros skyriaus patarėjas Sigitas Mikėnas gilinasi į šio reiškinio priežastis: ar tai nepritekliaus šešėlis, adrenalino paieškos ar nebaudžiamumo jausmas? Išgirsite apie naujausias priemones, kurios padeda užkirsti kelią tokiosaugos ms veikoms, ir sužinosite, kokių rezultatų pavyksta pasiekti.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis paakoja, kaip modernios kameros keičia gamtos tyrimus ir padeda suprasti mūsų aplinką: nuo vilkų iki juodųjų gandrų.

Sužinosite, kaip prie Kuršių marių buvo pastebėtas drugelis„kolibris“ sfinksas, o Ventės rage sugauta unikali nykštukinė pečialinda. Taip pat kviečiame stebėti vandens telkinių pokyčius jūsų kiemuose – gal tai maža, bet svarbi dalis kovos su klimato kaita.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Keliaujame prie legendomis apipinto Kaukinės ežero, dar vadinamo Žiedelio, apylinkes. Šis 1,2 ha ploto ir iki 18 metrų gylio siekiantis ežeras, primena beveik tobulą apskritimą, jis yra laikomas ypatingu gamtos paminklu. Legenda byloja, jog ežero gelmių nereikia matuoti, nes galbūt jis neturi dugno. Poilsiautojų laukia sutvarkyta pakrantė, nutiestas lieptelis, o istoriją mena partizanų atminimui pastatytas kryžius ir saugoma Kaukinės liepa.

VDU Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius pasakoja apie augalų vaisius ir sėklas bei jų svarbą. Sužinosite, ar visi vaisiai yra gyvūnų maistas. Laidos svečias pristatys ir ypatingą riešutmedžių bei riešutus vedančių augalų kolekciją.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis gilinasi į vilkų medžioklės klausimus: kokios yra šio sezono taisyklės ir ar pakanka visuomenės dėmesio vilkų apsaugai? Ar tikrai galime atpažinti vadinamuosius „probleminius“ vilkus ir kaip juos stebi gamtos tyrėjai?

Su ornitologu Gintaru Riauba kalbame apie paukščių lesinimo naudą ir galimas grėsmes – ar verta kištis į natūralų jų gyvenimo būdą? Sužinosite, kokiems paukščiams labiausiai reikia pagalbos, ir kada geriausia pradėti juos lesinti. Atsakymai ir diskusijos – laidoje.

Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dzūkijos šiluose ypatingas Vėlinių laikas atsiskleidžia per šilinių dzūkų tradicijas ir kasdienybės įspūdžius. Etnografė Onutė Drobelienė pasakoja apie Vėlinių šventės prasmę Margionių kaimo gyventojams, kurių bendruomenė vis dar puoselėja senovinius papročius.

Šventojo Huberto diena primena apie gilias medžioklės tradicijas Europoje, kurias Lietuvoje pažįsta tik retas, galbūt todėl jos Lietuvoje švenčiamos kukliai, sako biologas Eugenijus Tijušas.

Keliaujame prie Kaišiadorių rajone esančio Kalvių ežero ir ant jo kranto pastatyta unikalia bažnyčia. Kuo ypatinga ši vietovė pasakoja geologas Jonas Šečkus. O kelionėje prie Kovaičių akmenų vedliu buvo Lietuvos geologijos tarnybos mokslininkas, geologas Vidas Mikulėnas.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Mūsų pasaulis yra labai sudėtingas, juk gyvename ne žmonių sugalvotose, o gamtos sukurtose sąlygose. Gamtos tyrimo centro mokslininkas, geologas, gamtos mokslų daktaras Jonas Satkūnas pasakoja, kaip klimato kaita veikia žemės gelmes, aiškina, kodėl karstinių įgriuvų ateityje tik daugės ir kokiame Lietuvos regione vanduo – skaniausias.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis aiškina, kodėl plačiažnyplius vėžius sunku veisti, kokiu būdu į Lietuvą atkeliavo invaziniai vėžiai ir primena, kad nuo spalio 16 d. visose upėse yra draužiamas vėžių rūšių gaudymas, išskyrus invazines rūšis – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius galima visus metus.

Aplinkosaugininkė Akvilė Jagučinskytė, kalbėdama apie antrinį vandens panaudojimą, sako, kad nors Lietuvoje pakankamai geros kokybės požeminio vandens, svarbu atkreipti dėmesį į vandenį, kuris jau buvo panaudotas. Ji akcentavo, kad išvalytas vanduo gali būti naudojamas gatvių plovimui, gėlių laistymui ir net žemės ūkyje, kur klimato sąlygos tampa vis sudėtingesnės.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Geologines keliones organizuojantis, geologijos mokslų daktaras Jonas Šečkus kviečia tyrinėti Kaišiadorių apylinkes, pabrėždamas ledynų suformuotus gamtos objektus, ypač Strošiūnų teriologinį draustinį.

Aplankius Strošiūnų teriologinį draustinį, Kaišiadorių savivaldybės ekologas, gamtininkas Vidmantas Malinauskas pasakoja apie saugomas didžiąsias miegapeles, kurios ruošiasi žiemos miegui.

Ornitologas Saulius Rumbutis dalijasi įžvalgomis apie namines pelėdas – šiuo metų laiku jos yra itin aktyvios, ūbauja, nors dar nesiporuoja. Pelėdos neskrenda į šiltus kraštus, tad reikėtų joms inkilus kelti.



Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro dirketorius, akademikas Sigitas Podėnas ne tik pristatė daugelį aktualių mokslo temų, tačiau papasakojo apie savo aistrą - ilgakojus uodus, kurie kraujo nesiurbia, bet - perneša ligų sukėlėjus.

Gamtos tyrimų centre dirbanti entomologė Rasa Bernotienė - pagrindinė uodų ir upinių mašalų tyrinėtoja Lietuvoje. Ji aiškina, kodėl savo sodyboje ji uodus augina.

Laidoje diskutuojama apie svarbiausius gamtos tyrimus ir atskleidžiamos mažai žinomos gamtos paslaptys, pavyzdžiui, uodų poveikis pasaulinei sveikatai ir netikėti gyvūnų išgyvenimo atvejai.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Vasaros pabaigoje socialiniuose tinkluose paplitęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas ryškiai žalias Kauno marių vanduo, sukėlė diskusijas dėl galimos cheminės taršos ar vandens žydėjimo. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Judita Koreivienė pastebi, kad vandens telkinių eutrofikacija yra viena aktualiausia aplinkosaugos problemų. Specialistai įspėja nesimaudyti žydinčiose Kauno mariose.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

VDU botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius aiškina, kaip į šiltą rudenį reaguoja augalai, kilę iš viso pasaulio, tuo labiau, kad kai kurie jų žydi antrą kartą. Ką žada antrinis augalų žydėjimas?

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pasakoja, kaip dalyvauti neįprastose ekskursijose, kurių metu galima klausytis elnių?

Geniai ruošiasi nakvynės vietas. Varnėno inkilas jiems – kaip tik. Beje, tik prieš keletą dešimtmečių jie atrado, jog nebūtina kalti medį, galima tą padaryti žmogaus statinio sienoje.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė