Šįkart keliaujame į Dzūkijos šilus ir Čepkelių raistą, kur vasaros pabaigoje sužydi viržynai – apie tai pasakos botanikė dr. Onutė Grigaitė, šį kraštą pažįstanti kaip savo delną. Ji primins, kodėl verta sustoti ir pažvelgti į pelkę kitaip – ne kaip į baugią, bet kaip ypatingą gyvybės vietą. Kalbėsime ir apie tai, kiek sunku yra sunaikinti pelkę, bet dar sunkiau – ją atkurti, kai vienąsyk prarandame.
O kartu su Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos vadovu dr. Mindaugu Dagiu leisimės paskui mūsų gandrus, jau pradėjusius kelionę į žiemavietes.
Laidą baigsime klausytojo Girmanto Gumausko laišku – jautria istorija apie gandrų šeimą, primenančia, kad ir gamtoje netrūksta nei ištikimybės, nei netekčių.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žuvinto ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie upių ir pelkių vandens lygį, paukščių rudens nuotaikas ir gervių bei žąsų stebėjimo sezoną. Šiauliuose didžiųjų apuokų jauniklių netektys sujaudino daugybę žmonių, o jų globėjas Petras Adeikis primena, kokie pavojingi paukščiams yra elektros stulpai. ESO atstovė Rasa Juodkienė aiškina, kaip siekiama mažinti tokių nelaimių mastą ir kokie darbai atliekami pavojingoms linijoms perkelti į požemę. Ekosistemų apsaugos centras kviečia pasirašyti peticiją dėl paukščių apsaugos nuo žūties ant elektros stulpų.
Vasara šiemet Lietuvoje dovanojo ir potvynių, ir išdžiūvusių pievų, todėl Kuršėnų apylinkėse gyvenantis gamtos žmogus Vytautas Uosis dalijasi, kaip tokios sąlygos paveikė varliagyvius ir kas netikėtai ėda sosnovskio barščius.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos garsai ir paukščių sugrįžimas – šios temos susipina laidoje: jūrinių erelių populiacija Lietuvoje tokia gausi ir stipri, kad kelia grėsmės. Ar tikrai šiuos paukščius dar reikia saugoti? Juk jie minta ir retaisiais paukščiais – juodaisiais gandrais, gervėmis, net kurtiniais. Apie tai, kaip viskas prasidėjo ir kur link einame, kalbamės su visą gyvenimą plėšriesiems paukščiams paskyrusiu ornitologu dr. Eugenijumi Drobeliu.

O pabaigoje – klausimas: ar tikrai mums reikia tiek daug grybų, jei jų kaina – suardytas miško paklotas?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto specialistas dr. Zigmantas Gudžinskas pasakoja, kad kai kurias pikžoles galime ragauti, kodėl kai kurios jų įrašytos į Raudonąją knygą, kokios jų savybės padeda išlikti.

O po to – keliaujame į Zarasų kraštą, kur gamtos mokslų daktaras Stanislovas Sinkevičius kviečia pasinerti į Antalieptės marias. Tai viena didžiausių dirbtinių vandens saugyklų Lietuvoje, bet kartu ir unikalus gamtos pasaulis, pilnas salų, slėnių ir gyvybės. Sužinosite ir apie Zaraso ežero Didžiąją salą – vietą, kur susipina gamta, istorija ir gyvas vasaros ritmas.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Zarasų pažintiniai takai – tai ne tik keliai per miškus ar pievas. Kiekvienas vingis veda pro tylų ežero krantą, o gal per šlapią samanų taką. Kaip pamatyti gamtą, kaip ją išgirsti, pajusti, net užuosti, pasakoja Gražutės reginionio parko darbuotojas, gidas Leonas Sadauskas.

Šiandien - Šv.Ona! Smagu, kad vasaros šventės sutampa ir su daugeliu gamtai svarbių dalykų.

Apie gamtinius vietovardžius.

Ved.Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Didžiojo apuoko jauniklės žūtis Šiauliuose atskleidžia skaudžią realybę – paukščiai masiškai žūsta ant elektros stulpų. Gamtos tyrėjas, Ekosistemų apsaugos centro atstovas Petras Adeikis primena, kad apie šią problemą įspėta jau seniai. Pokalbyje ieškome atsakymų, ką galima padaryti, kad gamta netylėtų.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Gražutės regioninio parko lankytojų centro ekspozicijas gyvai pristato gidas Leonas Sadauskas. Tai vieta, kur susipina gamtos įvairovė ir Salako krašto kultūrinė atmintis. Centre galima atrasti ir unikalią Vidos Žilinskienės surinktą „Jūrų muziejaus“ kolekciją bei senų knygų lobyną.

Kauno zoologijos sodas neseniai paminėjo pirmąjį veiklos po didžiosios rekonstrukcijos gimtadienį. Kaip pasakoja sodo direktorė dr. Gintarė Stankevičė, lankytojai čia atranda ne tik egzotinius gyvūnus, bet ir žmones, kuriems šis darbas – pašaukimas, reikalaujantis atsidavimo ir žinių.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Stelmužės ąžuolas – seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje augančių ąžuolų, skaičiuojantis apie 2000 metų. Praeityje regėjęs baltų apeigas, Livonijos ordino didikų žygius , vietos istorijos lūžius, šiandien medis sunykęs – apniktas infekcijų ir silpnėjančios medienos. Nuo 2005 m. ąžuolo būklę stebi ir prižiūri arboristai, pasiūlęs kompleksinį priežiūros planą, apimantį šaknų apsaugą, lajos genėjimą ir mulčiavimą. Tikimasi, kad šios priemonės padės išsaugoti gamtos paminklu paskelbtą milžiną ateities kartoms.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Su biologu Pranu Zubricku, kuris dešimtmečius lydi keliautojus Aukštaitijos ežerais ir upėmis, aiškinamės, kaip plaukimai atrodė prieš kelis dešimtmečius ir kuo skiriasi nuo šiandieninių žygių. Prisiminime įsimintiniausius nutikimus ir lyginame, ar anksčiau gamta buvo vertinama labiau dėl ramybės, o ne dėl socialinių tinklų įrašų. Analizuojame, kaip kinta šiuolaikinio žmogaus santykis su vandens kelionėmis.

Šią vasarą, lydimi gegučių, keliaujame gilyn į gamtą, kur ypač dažnai sulaukiame klausimų apie pelėdžiukus. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis aiškina, kokios pelėdų rūšys peri Lietuvoje, kokie metai buvo naminėms pelėdoms, ir kaip keičiasi jų biologija keičiantis klimatui

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kelionė po Ažvinčių girią su biologu Broniumi Šablevičiumi, kuris atskleidžia šios paslaptingos girios paslaptis, unikalius augalus ir gyvūnus.

"Šiliniškių gūbrys" gali skambėti kaip tiesiog eilinis Lietuvos kalnelis, bet iš tiesų tai nepaprasta kelionė per Aukštaitijos nacionalinio parko širdį. O mus veda Linas Stanaitis iš Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė