Šiltuose rūsiuose, sandėliukuose ar net butuose uodai ir musės gali išlikti aktyvūs visą sezoną. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė sako, kad ir klimato kaita leidžia uodams pratęsti gyvavimo ciklą.

Tuo tarpu, Gamtos tyrimų centro mokslininkė Reda Iršėnaitė aiškina, kodėl musmirė nuodinga musėms, bet ne visada uodams. Dar primena, kad išleista "Didžioji Lietuvos grybų knyga“ – didžiausias iki šiol lietuvių kalba išleistas leidinys apie grybus.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio g., aptiktos mamuto liekanos – vienas įspūdingiausių ir išsamiausių radinių Baltijos regione. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Jonas Satkūnas, Vilniaus mamutas unikalus: rasta apatinio žandikaulio dalis, iltys, kojos kaulai ir kiti vieno individo griaučių fragmentai, išlikę pirminėje padėtyje Neries upės nuogulose. Šis radinys, kartu su informaciniu stendu įrengtu Smėlio g., ne tik atskleidžia paskutinio poledynmečio gyvūniją, bet ir leidžia geriau suprasti Lietuvos geologinę istoriją bei gamtos turtų formavimosi procesus.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lūksto ežeras – unikali vieta Žemaitijoje, kur gamta pati išmeta gintarą į krantą. Po stipresnių vėjų ar audrų ežeras dovanoja gintaro gabalėlius tiems, kurie moka stebėti ir ieškoti. Tai vieta, kur gamtos grožis ir pasakojimai apie praeitį gyvena greta, sako Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas.

Šiaulių pietinėje dalyje esančios elektros linijose įrengiama izoliacija paukščių apsaugai. Pasak medžioklėtyrininko Petro Adeikio, neapsaugoti laidai ir stulpų viršūnės didiesiems apuokams yra mirtinai pavojingi. Ateityje tikimasi įgyvendinti sprendimus, kurie apsaugotų paukščius ne tik Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos regionuose.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Debesnų pelkė ir botaninis takas – gamtinė teritorija šalia Varnių, kurioje auga retos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, taip pat čia galima sutikti didijį baublį ir pievinę lingę, pilkąsias gerves. Šiuo taku ėjome kartu su Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos biologijos mokytoja Giedre Bajorūniene.

Ruduo šiemet kelia diskusijų – ar jis tradicinis, aiškinamės kartu su VDU Botanikos sodo kolekcijų kuratoriumi Kęstučiu Obelevičiumi. Jis pasakoja, kaip gamtiniai ir svetimžemiai augalai reaguoja į vėlyvo rudens orus, kodėl šiemet kaštonai nežydėjo pakartotinai. Domimės, ar dabar žydintys sausmedžiai gali sumažinti kitų metų derlių. Galiausiai sužinome, kiek beržų rūšių auga Botanikos sodo kolekcijoje.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Žuvinto ežeras, ilgus metus buvęs paukščių karalyste, šiandien susiduria su nykimo grėsme – dėl klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos čia mažėja vandens, sparnuočių ir gyvybės. Ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad Žuvintui reikėtų leisti atsigauti natūraliai, gamta turi galią atsistatyti pati. Tuo metu Biržulio ežeras Varnių regioniniame parke tapo pavyzdžiu, kaip žmogaus veikla gali viską pakeisti – melioracija ir intensyvi žemdirbystė smarkiai sumažino jo dydį ir sunaikino buvusias ekosistemas. Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas neslepia, kad ežero atkūrimas – jo gyvenimo svajonė. Tad klausimas išlieka: ar žmogus gali padėti gamtai atsigauti, ar geriau – leisti jai tai padaryti pačiai?

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Rudenį, kai varnėnai pamažu nutyla ir traukiasi iš mūsų sodų, kyla klausimas – ar jų giesmes išgirsime pavasarį? Ornitologas, televizijos laidų kūrėjas ir „Ornitostogų“ vadovas Marius Karlonas sako, kad šių paukščių populiacija Lietuvoje mažėja, o priežasčių – ne viena. Varnėnams kenkia nykstančios perėjimo vietos, laukuose besibastančios katės ir intensyvi žemdirbystė.

Plačiažnyplių vėžių ateitis Lietuvoje priklauso nuo kovos su invazinėmis rūšimis, kurios ne tik konkuruoja dėl buveinių, bet ir platina ligas. Mokslininkai ieško ne tik gaudymo, bet ir ekologinių reguliavimo priemonių. Panašios problemos kyla ir jūroje, kur pasirodo nauji krabų rūšių atstovai.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Varnių regioninio parko Gamtos mokykla kviečia mokytis kitaip – gamtoje. Čia vaikai ne sėdi su vadovėliais, o eina į mišką, stebi gyvūnų pėdsakus. Ypatinga patirtis – naktinis žygis, kai tyloje klausomasi miško garsų ir aiškinamasi, kaip gyvena vilkai. Patirtimi dalijasi parko specialistas Andrius Bajorūnas.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys – žmogus, kuris gamtą pažįsta ne tik iš paukščių skrydžio. Šįkart jis dalijasi įžvalgomis apie šių metų gamtos pokyčius, pasakoja apie milijoninį sužieduotą paukštį - juodagalvę devynbalsę, o pabaigai – žvilgsnis į rudenį ir žiemą, ką praneša paukščiai.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Daugiau nei trys šimtai žuvusių paukščių po vienu pastatu per vieną dieną – tokia, pasak ornitologės Jūratės Zarankaitės, tapo skaudi pajūrio ir pamario kasdienybė. Šimtai sparnuočių, dažniausiai nykštukai, žūsta atsitrenkdami į stiklines pastatų sienas, kuriose mato ne kliūtį, o dangaus ir medžių atspindžius.
Gaudupio pelkė, įsikūrusi Žemaitijos nacionaliniame parke, kadaise buvo Platelių ežero įlanka, o dabar čia plyti gyvybinga pelkės buveinė. Tvarkant šią vietą iškirsti krūmai ir medžiai, kad pelkė galėtų atsigauti ir joje vėl klestėtų reti augalai, sako parko ekologas Saulius Sidabras. Tai viena iš tų vietų, kur gamta pamažu susigrąžina savo erdvę.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šįkart laidoje – dvi rudeniškos temos, kurias pristato gamtos ir aplinkosaugos specialistai. Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Eduardas Budrys pasakoja apie vapsvas, širšes ir širšuolus – kur jos slepiasi prieš žiemą, kaip iš vieno lizdo gali rastis net iki šimto žiemai pasiruošusių motinų. Jis pabrėžia gamtos gyvybės jėgą – pavasarį šios motinos pabus ir pradės kurti naujas šeimas. Tuo metu žmonėms ruduo reiškia kitus darbus – žaliųjų atliekų tvarkymą. Apie tai kalba Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydys, pristatydamas kompostavimo aikštelės veiklą bei ragindamas atliekų neišmesti į gamtą. Jis primena, kad atsakingas atliekų sutvarkymas – svarbus indėlis į švaresnę aplinką ir gamtos apsaugą.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Lietuvos miškai ir pievos jau seniai priima ne tik vietines, bet ir įvežtines augalų rūšis, pabėgusias iš sodų ar daržų. Tokie „pabėgėliai“ dažnai tampa invaziniais augalais, kurie keičia ekosistemų struktūrą.

Užpelkių telmologinis draustinis – vieta, kur po praeities durpių gavybos šiandien vyksta įspūdingas pelkės atgimimas, atkuriant natūralų vandens lygį ir grąžinant nykstančias rūšis.

Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė