Homo cultus. Istoriko teritorija

Pokalbis apie išskirtinę asmenybę – lenkų publicistą ir redaktorių Jerzy Giedroyc. Šis žmogus daugybę dešimtmečių gyvendamas šalia Paryžiaus esančiame Maisons-Laffite vadovavo Literatūros institutui (lenk. „Instytut Literacki“) ir redagavo emigracijoje leistą žurnalą „Kultūra“ (lenk. „Kultura“), tapusį viena svarbiausių diskusijų apie Lenkijos ir Vidurio Rytų Europos ateitį erdvių.
Kaip J. Giedroyc ir žurnalui „Kultūra“ pavyko pakeisti Lenkijos visuomenės mąstymo stereotipus apie lietuvius, baltarusius ir ukrainiečius? Kaip šis mąstymo pokytis palengvino Vilniaus ir Varšuvos dialogą XX a. 10 dešimtmetyje?

Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo ir verslo fakulteto docente, Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto direktore, dr. Barbara Stankiewicz.

Ved. Aurimas Švedas

Lietuvos visuomenė, keliaujanti iš sovietinio į posovietinį būvį, jautė gyvą poreikį susivokti savojoje istorijoje, ieškojo naujų, originalių požiūrių į praeitį. Kaip paaiškinti anomalų Adolfo Šapokos ir jo kolegų 1936 metais Kaune publikuotos „Lietuvos istorijos“ populiarumą XX a. 10-ajame dešimtmetyje? Ką atkūrus Nepriklausomybę buvo galima perimti iš pasaulio lietuvių, kurie sovietinės okupacijos metais mąstė ir rašė apie Lietuvos istoriją, įdirbio? Kokie istorikai ir kokios tuo metu besiformavusios istorinės mokyklos nepriklausomoje Lietuvoje sugebėjo suformuluoti įdomiausius atsakymus į visuomenę dominusius klausimus apie Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją? Ar tikrai XXI a. lietuvių istoriografija tapo labai politkorektiška, vengianti didžiųjų istorijos klausimų ir nuobodi? Pokalbis su istoriku, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Aurelijumi Gieda.


Ved. Aurimas Švedas

Kaip gimė Naujosios komunikacijos mokykla (NKM) – išgalvota institucija, kurios vienu iš svarbiausių tikslų buvo žaismingas, lengvas bendravimas, akcijos, mistifikacijos ir konceptualus pokštavimas? Kokios asmenybės sudarė NKM branduolį, kur buvo šios mokyklos būstinė? Kaip visuomenė priėmė NKM akcijas – parodas „Vampyrai“ (1991), „Pornografija“ (1992), „Grupė 48“ (1993), neegzistuojančios grupės „Moralės kontrolės komitetas“ koncerto reklamą, Franko Zappos esą siunčiamus sveikinimus Vilniui ir Lietuvai? Kaip buvo sugalvota apdovanojimų „Už lietuvių nacijos formavimą“ idėja?
Kaip Sauliui Paukščiui pavyko sujaukti tuo metu jau susiklosčiusias viešųjų erdvių įpaminklinimo taisykles ir 1995-ųjų gruodžio mėnesį Vilniuje pastatyti paminklą Frankui Zappai?

Pokalbis su menotyrininku Ernestu Parulskiu ir fotomenininku Sauliumi Paukščiu.

Ved. Aurimas Švedas.

XX a. 10 dešimtmetyje leidybos pasaulyje ir lietuvių literatūros lauke vyko procesai pakeitę ką tik atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos visuomenės požiūrį į knygas ir į skaitymą. Kaip pirmąsias privačias leidyklas įkūrę žmonės siekė naujos kokybės, kurios reikėjo tiek leidėjams, tiek ir skaitytojams? Kaip leidykla „Tyto alba“ 1993-aisiais pasiryžo rizikingam žingsniui - pirkti tuo metu visame pasaulyje populiarių knygų autorių teises? Kodėl šis pirkimo procesas tuo metu priminė turgų? Ką nuveikė leidykla „Baltos lankos“ aktyviai įsitraukusi į nuo 1992-ųjų įgyvendintą „Atviros Lietuvos fondo“ knygų leidybos programą? Kaip gimė užsienio kultūrą atitinkančių „Baltų lankų“ knygynų idėja?
Kokie knygų pardavimai XX a. pabaigoje leidėjų buvo vertinami kaip sėkmės istorijos?

Pokalbis su leidyklos „Tyto alba“ įkūrėja ir direktore Lolita Varanavičiene ir literatūrologu, leidyklos „Baltos lankos“ steigėju bei ilgamečiu vadovu Sauliumi Žuku.


Ved. Aurimas Švedas

Kaip tyrimas apie Klaipėdos meninius reiškinius 1985 - 2000 metais virto romanu „Potvynis Bohemoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025)? Kiek šiame romane brėžiama paralelė tarp XX a. 10 deš. Klaipėdos ir kino režisieriaus Davido Lyncho vaizduotėje egzistavusio „Twin Peaks’o“ padeda atskleisti uostamiesčio tapatybę? Kas tokio tvinpyksiško buvo tuometinėje Klaipėdoje? Kokių aplinkybių sąveika kūrė šio miesto ir jo kultūrinių erdvių išskirtinumą tuo metu Lietuvoje vykusių procesų kontekste?

Pokalbis su muziejininke ir rašytoja, romano „Potvynis Bohemoje“ autore Sondra Simana bei įvairių kultūrinių projektų Klaipėdoje iniciatoriumi Henriku Žižiu.

Ved. Aurimas Švedas

Kodėl atkūrus Nepriklausomybę nutilo tuo metu savo kūrybinę brandą pasiekę kino režisieriai Arūnas Žebriūnas, Almantas Grikevičius, Marijonas Giedrys, Raimondas Vabalas?

Kaip byrėjo visą sovietmetį funkcionavusi administracinė ir kūrybinė struktūra – Lietuvos kino studija – ir kaip kūrėsi pirmosios nepriklausomos, privačios kino studijos?

Kokios patirtys ir idėjos formavo „lūžio kartai“ priskiriamų kino režisierių kūrybinį braižą?

Kaip kine papasakoti istoriją be žodžių?

Kodėl pirmieji Nepriklausomybės metai buvo palankesni dokumentikai?


Pokalbis su kino režisieriais Audriumi Stoniu ir Arūnu Mateliu.


Ved. Aurimas Švedas

Kodėl daugelį taip traukia iš esmės tamsus, kupinas įtampos, tragedijų, netekčių laikas – XX a. dešimtasis dešimtmetis?

Kodėl įvairūs menininkai prisimindami save ir savuosius darbus Nepriklausomybės pradžioje imasi perrašyti istoriją?

Kokie įdomūs ir išskirtiniai dalykai gimė to meto teatrų scenose bei menininkų formuotose naujose kūrybinėse oazėse?

Kodėl 1993-aisiais įvykusį pirmąjį tarptautinį teatro festivalį LIFE su jo šūkiu „įleisti šviežio oro“ Lietuvos teatrų atstovai priėmė ne tik rezervuotai, bet ir su kaltinimais esą Rūta Vanagaitė su šiuo festivaliu nužudys Lietuvos scenos meną?


Pokalbis su teatro kritiku, pedagogu, publicistu Vaidu Jauniškiu.


Ved. Aurimas Švedas

Ką ir kaip renka bei saugo atminties institucijos siekdamos užfiksuoti Nepriklausomybės istorijos įvykius, procesus, ryškiausias asmenybes? Kaip ir kiek į istorijos ir atminties išsaugojimo, naujų pasakojimų apie mūsų visų bendrą patirtį kūrimo darbą, gali įsitraukti Lietuvos muziejininkai?
Šiuo metu sparčiai kuriama platforma e-kultūra, kurios naujienų skiltyje galima rasti žinutę, kad šios platformą formuojantys ekspertai didelį dėmesį skiria „Kovo 11-osios keliui: nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo...“ Kaip e-kultūros komandai sekasi skaitmeninti apie šį kelią pasakojančius šaltinius?


Pokalbis su Lietuvos vyriausiąja archyvare doc. dr. Inga Zakšauskiene, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir sklaidai dr. Giedre Mileryte–Japertiene, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore dr. Jolanta Budriūniene.

Ved. Aurimas Švedas

Specialioje „Istoriko teritorijoje“ dr. Aurimas Švedas ir dr. Artūras Svarauskas kalbėsis apie 1926 metų politinės sistemos lūžį: kodėl jis įvyko, kaip šiuos procesus suvokė visuomenė ir kokią ateities viziją turėjo politiniai veikėjai, parėmę karininkų avantiūrą.

Laidoje taip pat bus klausiama, ar tuo metu būta alternatyvių valstybės valdymo kelių, ar perversmo padarinių recepcijos kontekste galime kalbėti apie pilietinės visuomenės egzistavimą ir ką apie 1926 metų įvykius Kaune iš Vilniaus galėjo pasakyti Jonas Basanavičius.

Ved. Aurimas Švedas

Charkivo fotografijos mokyklos ištakos – grupė „Vremia“ (liet. „Laikas“), susiformavusi šiame mieste 1971 m. Vienintelė šios menininkų grupės paroda sovietmečiu surengta Charkivo mokslininkų namuose 1983 m. Per vos keletą valandų trukusią parodą paskelbtas manifestas ir pristatyta vadinamoji smūgio teorija.

Kas yra smūgio teorija ir kuo išskirtinė Charkivo fotografijos mokykla, sutelkusi keturias menininkų kartas? Kaip galima apibūdinti vieno svarbiausių šios mokyklos atstovų Boriso Michailovo kūrybą? Kokie ryšiai klostėsi tarp Ukrainos ir Lietuvos fotomenininkų sovietmečiu bei nepriklausomybės laikotarpiu?

Pokalbis su fotomenininku, parodos „Ukrainos svajotojai: Charkivo fotografijos mokykla“ kuratoriumi Dariumi Vaičekausku.

Ved. Aurimas Švedas