Homo cultus. Istoriko teritorija

XX a. 10 dešimtmetyje leidybos pasaulyje ir lietuvių literatūros lauke vyko procesai pakeitę ką tik atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos visuomenės požiūrį į knygas ir į skaitymą. Kaip pirmąsias privačias leidyklas įkūrę žmonės siekė naujos kokybės, kurios reikėjo tiek leidėjams, tiek ir skaitytojams? Kaip leidykla „Tyto alba“ 1993-aisiais pasiryžo rizikingam žingsniui - pirkti tuo metu visame pasaulyje populiarių knygų autorių teises? Kodėl šis pirkimo procesas tuo metu priminė turgų? Ką nuveikė leidykla „Baltos lankos“ aktyviai įsitraukusi į nuo 1992-ųjų įgyvendintą „Atviros Lietuvos fondo“ knygų leidybos programą? Kaip gimė užsienio kultūrą atitinkančių „Baltų lankų“ knygynų idėja?
Kokie knygų pardavimai XX a. pabaigoje leidėjų buvo vertinami kaip sėkmės istorijos?

Pokalbis su leidyklos „Tyto alba“ įkūrėja ir direktore Lolita Varanavičiene ir literatūrologu, leidyklos „Baltos lankos“ steigėju bei ilgamečiu vadovu Sauliumi Žuku.


Ved. Aurimas Švedas

Kaip tyrimas apie Klaipėdos meninius reiškinius 1985 - 2000 metais virto romanu „Potvynis Bohemoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025)? Kiek šiame romane brėžiama paralelė tarp XX a. 10 deš. Klaipėdos ir kino režisieriaus Davido Lyncho vaizduotėje egzistavusio „Twin Peaks’o“ padeda atskleisti uostamiesčio tapatybę? Kas tokio tvinpyksiško buvo tuometinėje Klaipėdoje? Kokių aplinkybių sąveika kūrė šio miesto ir jo kultūrinių erdvių išskirtinumą tuo metu Lietuvoje vykusių procesų kontekste?

Pokalbis su muziejininke ir rašytoja, romano „Potvynis Bohemoje“ autore Sondra Simana bei įvairių kultūrinių projektų Klaipėdoje iniciatoriumi Henriku Žižiu.

Ved. Aurimas Švedas

Kodėl atkūrus Nepriklausomybę nutilo tuo metu savo kūrybinę brandą pasiekę kino režisieriai Arūnas Žebriūnas, Almantas Grikevičius, Marijonas Giedrys, Raimondas Vabalas?

Kaip byrėjo visą sovietmetį funkcionavusi administracinė ir kūrybinė struktūra – Lietuvos kino studija – ir kaip kūrėsi pirmosios nepriklausomos, privačios kino studijos?

Kokios patirtys ir idėjos formavo „lūžio kartai“ priskiriamų kino režisierių kūrybinį braižą?

Kaip kine papasakoti istoriją be žodžių?

Kodėl pirmieji Nepriklausomybės metai buvo palankesni dokumentikai?


Pokalbis su kino režisieriais Audriumi Stoniu ir Arūnu Mateliu.


Ved. Aurimas Švedas

Kodėl daugelį taip traukia iš esmės tamsus, kupinas įtampos, tragedijų, netekčių laikas – XX a. dešimtasis dešimtmetis?

Kodėl įvairūs menininkai prisimindami save ir savuosius darbus Nepriklausomybės pradžioje imasi perrašyti istoriją?

Kokie įdomūs ir išskirtiniai dalykai gimė to meto teatrų scenose bei menininkų formuotose naujose kūrybinėse oazėse?

Kodėl 1993-aisiais įvykusį pirmąjį tarptautinį teatro festivalį LIFE su jo šūkiu „įleisti šviežio oro“ Lietuvos teatrų atstovai priėmė ne tik rezervuotai, bet ir su kaltinimais esą Rūta Vanagaitė su šiuo festivaliu nužudys Lietuvos scenos meną?


Pokalbis su teatro kritiku, pedagogu, publicistu Vaidu Jauniškiu.


Ved. Aurimas Švedas

Ką ir kaip renka bei saugo atminties institucijos siekdamos užfiksuoti Nepriklausomybės istorijos įvykius, procesus, ryškiausias asmenybes? Kaip ir kiek į istorijos ir atminties išsaugojimo, naujų pasakojimų apie mūsų visų bendrą patirtį kūrimo darbą, gali įsitraukti Lietuvos muziejininkai?
Šiuo metu sparčiai kuriama platforma e-kultūra, kurios naujienų skiltyje galima rasti žinutę, kad šios platformą formuojantys ekspertai didelį dėmesį skiria „Kovo 11-osios keliui: nuo pasipriešinimo iki valstybės atkūrimo...“ Kaip e-kultūros komandai sekasi skaitmeninti apie šį kelią pasakojančius šaltinius?


Pokalbis su Lietuvos vyriausiąja archyvare doc. dr. Inga Zakšauskiene, Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja mokslui ir sklaidai dr. Giedre Mileryte–Japertiene, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktore dr. Jolanta Budriūniene.

Ved. Aurimas Švedas

Specialioje „Istoriko teritorijoje“ dr. Aurimas Švedas ir dr. Artūras Svarauskas kalbėsis apie 1926 metų politinės sistemos lūžį: kodėl jis įvyko, kaip šiuos procesus suvokė visuomenė ir kokią ateities viziją turėjo politiniai veikėjai, parėmę karininkų avantiūrą.

Laidoje taip pat bus klausiama, ar tuo metu būta alternatyvių valstybės valdymo kelių, ar perversmo padarinių recepcijos kontekste galime kalbėti apie pilietinės visuomenės egzistavimą ir ką apie 1926 metų įvykius Kaune iš Vilniaus galėjo pasakyti Jonas Basanavičius.

Ved. Aurimas Švedas

Charkivo fotografijos mokyklos ištakos – grupė „Vremia“ (liet. „Laikas“), susiformavusi šiame mieste 1971 m. Vienintelė šios menininkų grupės paroda sovietmečiu surengta Charkivo mokslininkų namuose 1983 m. Per vos keletą valandų trukusią parodą paskelbtas manifestas ir pristatyta vadinamoji smūgio teorija.

Kas yra smūgio teorija ir kuo išskirtinė Charkivo fotografijos mokykla, sutelkusi keturias menininkų kartas? Kaip galima apibūdinti vieno svarbiausių šios mokyklos atstovų Boriso Michailovo kūrybą? Kokie ryšiai klostėsi tarp Ukrainos ir Lietuvos fotomenininkų sovietmečiu bei nepriklausomybės laikotarpiu?

Pokalbis su fotomenininku, parodos „Ukrainos svajotojai: Charkivo fotografijos mokykla“ kuratoriumi Dariumi Vaičekausku.

Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis apie kino režisieriaus Audriaus Stonio kūrybos principus, ankstyvuosius jo filmus „Atverti duris ateinančiam“ (1989), „Baltijos kelias“ (1990), „Neregių žemė“ (1992), „Griuvėsių apaštalas“ (1993), „lūžio kartą“ lietuviškajame kine, žmogaus su kino kamera galimybę užfiksuoti laiko tėkmę ir mūsų gyvenimų virsmą istorija.
Pokalbis su kino režisieriumi, pedagogu, profesoriumi Audriumi Stoniu.
Ved. Aurimas Švedas

Pokalbis apie Magdaleną Avietėnaitę (1892-1984) – spaudos darbuotoją, diplomatę, įtakingiausią Pirmosios Lietuvos Respublikos politinio gyvenimo dalyvę moterį, besirūpinusią Lietuvos tarptautiniu įvaizdžiu.
Kodėl M.Avietėnaitės profesinį augimą ir galimybes dirbti Lietuvai apribojo virš jos egzistavusios „stiklo lubos“?
Koks žvilgsnis į M. Avietėnaitės asmenybę padėtų išvesti ją iš Lietuvos istorijos periferijų į kanoninį pasakojimą? Kokiais pjūviais analizuodami jos biografiją naujomis prasmėmis galima išskaityti šios iškilios moters gyvenimo istoriją?

Pokalbis su knygos „Šviesa pro stiklo lubas: Magdalena Avietėnaitė (1892-1984) - tarpukario valstybės įvaizdžio kūrėja“ sudarytojomis ir tekstų autorėmis Kristina Stankaite, Violeta Karmalavičiene, Laimute Baltakoje.

Ved. Aurimas Švedas

Koks skirtumas tarp žodžių „namas“ ir „Namai“? Kaipgi reikia tvarkytis sodyboje klausantis uodų, žalčių beigi kitų gyvių patarimų?
Kas įvyksta kai gyvenimą tiesėje pakeičia sukimasis ratu? Kokiais būdais įmanoma sulėtinti laiką? Kaip nustoti gyvenimą matuoti pralaimėjimų ir pergalių liniuote? Kuo ypatingas vaikų auginimas vienkiemyje? Kaip kasdieninį maistą savo šeimai gamina populiarių knygų apie augalus, natūralų rauginimą, atsargų ruošimą autorė?

Pokalbis su kultūros istorike, namų šeimininke, ūkininke, knygų „Natūralus rauginimas“, „Ką kanda šalna“, „Atsargų kamara“, „Šikamiškio kronikos“ autore Ieva Šidlaite.

Ved. Aurimas Švedas