„Paribio pokalbiai“ vasarą išnaudojo keliaudami po Lietuvą ir kalbindami žmones, kurie yra ryškūs savo bendruomenių lyderiai, įnešantys svarų indėlį į miesto ar miestelio istorijos puoselėjimą, kultūrinio gyvenimo plėtojimą, akademinius vietos savasties tyrimus. Šioje laidoje, grįžę į studiją Vilniuje, diskutuojame apie tai, ko mus išmokė šios kelionės. Kokius naujus paribius šie pokalbiai leido užčiuopti? Kokia mažųjų pasaulio centrų šiandiena ir perspektyvos?

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Jolita Puleikytė – jauna, perspektyvi menininkė, Panevėžio Pragiedrulių kūrybiškumo centro dailės studijos kuratorė, savo karjerą pradėjusi Šiauliuose. Su ja pasikalbėjome apie menininko įsitvirtinimą mažuosiuose centruose, meno edukacijos svarbą ir būtinybę nepasiduoti biurokratiniam ar projektiniam mąstymui. Ko mus gali išmokyti menas?

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Istorikas Arūnas Astramskas jau daugelį metų vadovauja Panevėžio kraštotyros muziejui. Su juo kalbamės apie tai, koks vaidmuo šiandien tenka muziejui siekiant atskleisti istorijos vaidmenį formuojantis miestietiškajai tapatybei, analizuojant istorines traumas ir jų palikimą šiandienai? Koks šiandien yra Panevėžio miestas, kuris vieniems neatsiejamas nuo turtingo kultūrinio gyvenimo – nuo šlovę teatrui užtarnavusių režisieriaus Miltinio laikų iki naujai duris atvėrusio Stasys Museum, kitiems – nuo daugybę šviesuolių išugdžiusių miesto švietimo įstaigų, o tretiems nuo laukinių devyniasdešimtųjų ir tada užsitarnautos Čikagos prie Nevėžio etiketės?
Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys.

Homo cultus. Paribio pokalbiai. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Vaikystės išdaigos ir nuotykiai dažnai vaizduojami kaip kažkas, kas lieka suaugusio žmogaus praeityje. O gal vaikiškas išdykavimas ir vaizduotė tampa pamatu sėkmei? Kas atsiranda iš kaimiškos vasaros nuobodulio? Kokia riba tarp pokšto ir patyčios? Kaip gimsta išdaigos ir noras kurti bei keliauti? Apie tai LRT Klasikos laidoje „Homo cultus. Paribio pokalbiai“ – iš Anykščių su populiariausiu Lietuvos YouTuberiu Vaidotu Grincevičiumi.

Ved. Donatas Puslys ir Paulius Gritėnas

Klaipėda dažnai tapatinama su jūra. Visas Klaipėdos mąstymas miesto svečių galvose prasideda ir baigiasi jūrinėmis patirtimis. Bet kokia yra tikroji Klaipėdos miesto judėjimo kryptis ir su kokiomis vietomis tapatinasi jos miestiečiai? Ką apie miesto dabartį ir ateitį gali pasakyti humanitarinių mokslų atstovai ir kokia humanitarikos padėtis Lietuvoje apskritai? Kas yra miesto garsovaizdis ir ką jis mums byloja apie miesto gyvenimą? Pokalbis su Klaipėdos Universiteto filosofu, dr. Aldžiu Gedučiu.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Ar prieš porą metų minėtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis davė paskatą vaisingai apmąstyti tai, kokia šio regiono svarba buvo tarpukario nepriklausomai Lietuvai, neturėjusiai Vilniaus? Kas būtų laukę Lietuvos, jei Klaipėdos krašto prisijungimo planas būtų nepavykęs? Kaip šiandien aktualizuojame istoriją miesto, kuriame po Antrojo pasaulinio karo nebeliko vietinių gyventojų? „Paribio pokalbiai“ apsilankė uostamiestyje, kur Klaipėdos universitete, kurio pastatai mena čia dislokuotas skirtingų miestą valdžiusių valstybių kariuomenes, susitiko su istoriku, profesoriumi Vasilijumi Safronovu.
Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Dažnai įsivaizduojama, kad persikėlimas gyventi į provinciją, siekiant pabėgti nuo didmiesčio šurmulio, šalia tokių privalumų kaip lengvesnis susisiekimas, arčiau esanti gamta, lėtesnis gyvenimo tempas, atneša ir nemenkų minusų. Pavyzdžiui, prastesnės kokybės kultūrinį gyvenimą. Tačiau ar iš tiesų taip yra? 
Apsilankę Švenčionėliuose su ten įsikūrusios architektūros ir interjero dizaino studijos „Šilta šiaurė“ vadove Marija Savickiene kalbamės apie jos su kolegomis priimtą sprendimą renovuoti ir savo biurui pritaikyti senąją traukinių stotį, o buvusioje lentpjūvėje įkurdinti alternatyvios kultūros erdvę. Kaip naujakuriams sekėsi megzti ryšius su miestelio senbuviais? Kaip pavyko juos įtraukti į kultūrines veiklas? Be to, su Marija aptarėme ir tai, kas yra tvari, ilgaamžė ir humaniška architektūra, koks yra architektūros ir urbanistikos santykis bei kiek laisvės savo kūryboje turi architektas. Kas yra architektūra – menas ar amatas? 
Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Esame įpratę matyti skirtį tarp didžiųjų miestų, centrų ir provincijų, paribių kultūrinio gyvenimo. Bet gal ši skirtis yra tik mūsų pačių sukurta iliuzija? Galbūt kultūrinis impulsas nėra nulemtas konkrečios vietos ir gali būti toks pats stiprus už Vilniaus ar Kauno ribų? Apie rašytojo gyvenimą Ignalinoje, rašymą epochoje, kai raštą keičia kitos medijos ir vaikų literatūrą pasaulyje, kuriame vis mažiau vietos vaikystei.
Pokalbis iš Ignalinos su rašytoja, žurnaliste, meno projektų vadove Gintare Adomaityte.
Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys

Kėdainiai – miestas, kuriame ilgą laiką sugyveno skirtingos tautos ir religijos. Kaip Kėdainiai tapo miestu, kurį lietuviai dalinosi su žydais, škotais, rusėnais, o katalikai savo tiesas įrodinėjo konkuruodami su liuteronais, kalvinistais ir arijonais? Kaip pavykdavo spręsti kylančias įtampas? Kokias istorines pamokas privalome išmokti, kad socialinės poliarizacijos laikais gebėtume susikalbėti ir gerbti vienas kitą su savo skirtybėmis? Apie visa tai kalbamės su Kėdainių daugiakultūrio centro vadove Audrone Pečiulyte, kuri dėl savo meilės skirtingų tautų pėdsakams Kėdainių istorijoje net yra praminta Kėdainių rabine.

Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys