Lietuvos gyventojų skaičius palaipsniui mažėja ir, remiantis statistikos prognozėmis, toliau mažės. Tuo tarpu Vilnius auga ir neseniai peržengė 600 000 gyventojų ribą, aplenkdamas kaimyninę sostinę Rygą. Ar sostinė ir toliau sparčiai augs? O gal turime pradėti ruoštis ne miesto augimui, o lėtam traukimuisi? Apie demografijos tendencijų poveikį miesto raidai ir urbanistikai kalbamės su urbanistu, buvusiu Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovu Mindaugu Pakalniu.

Laidą veda Matas Šiupšinskas

Gamtos mokslai žvelgia į tokį pasaulį, koks jis yra, o dizainas, architektūra, žvelgia į tai, koks jis turėtų būti. Apie tvaresnę miestų ir architektūros ateitį, apie žmonių gebėjimą ir negebėjimą bendradarbiauti sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, apie pažangių technologijų suteikiamas galimybes ir jų kuriamus pavojus pasakoja šių metų Venecijos architektūros bienalės pagrindinis kuratorius Carlo Ratti.

Carlo Ratti - italų architektas, inžinierius, autorius ir pedagogas. Jis dėsto Masačusetso technologijos institute (MIT), kur vadovauja „MIT Senseable City Lab“ laboratorijai. Jo darbuose dažnai derinama architektūra, inžinerija ir duomenų mokslas, siekiant išsiaiškinti, kaip skaitmeninės technologijos keičia miesto gyvenimą.

Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Su kokiais iššūkiais susiduria miestų planuotojai Švedijoje ir kokių tiksinčių bombų turime Lietuvoje? Kas yra humanistinis miesto dizainas ir kaip kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, pasakoja Malmės miesto planavimo biuro architektas Džiugas Lukoševičius. Džiugas specializuojasi viešųjų ir privačių interesų derinimo urbanistinėse struktūrose srityje. Jo kompetencija demokratinio dalyvavimo ir tvarumo srityse kyla iš didelės patirties, įgytos Europoje, Kinijoje ir Lotynų Amerikoje.

Ved. Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas

Kaip formuojami ir palaikomi solidarumo tinklai darbovietėse ir vietos bendruomenėse? Ko galima pasiekti steigus profesinę sąjungą? Kiek resursų reikalauja profesinių sąjungų steigimas ir gyvybingumo palaikymas? Kokio pasipriešinimo sulaukia norintys steigti profesines sąjungas? Kas yra „geltonosios“ profesinės sąjungos? Šioje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie drąsą kelti, svarstyti ir keisti savo darboviečių problemas bei apie tai, iš ko susidaro orios darbo sąlygos.

Laidos svečiai – Gegužės pirmosios profesinės sąjungos (G1PS) darbuotojas Jurgis Valiukevičius ir teisininkė Emilija Švobaitė. Abu savo laiku pirmininkavo G1PS. Emilija dirba teisinį darbą advokatų profesinėje bendrijoje „ReLex“ ir nevyriausybinėje organizacijoje „Sienos grupė“, o Jurgis padeda gyventojams steigti profesines sąjungas darbe; jis yra vienas iš socialinio centro „Emma“ Kaune įkūrėjų ir festivalio „Kombinatas“ vienas iš organizatorių.

Laidos ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Mūsų nugyventas laikas dažnai virsta daiktų sankaupomis. Kai tenka keltis į kitus namus, šios sankaupos tampa iššūkiu – ką su savimi pasiimti, ką palikti, kokias daiktais atsikratyti? O kaip tvarkomi daiktai šeimininkams mirus? Ar mūsų visuomenėje galima atrasti savo namų organizavimo tradicijų, analogiškų švediškajam susitvarkymui prieš mirtį („döstädning“), kai šeimininkai patys nusprendžia savo sukauptų daiktų likimą?
Laidos viešnia – socialinė verslininkė Milda Paukštė; jos kūrybinė, tiriamoji ir švietėjiška veikla skirta antrinio daiktų panaudojimo temai. Ji kuruoja DĖK’ui kabyklų projektą, skatindama organizacijas įdiegti tvarius dalijimosi daiktais įpročius. Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kokius naktinius klubus nešiojatės atmintyje, o į kokius vis dar užsukate? Jų būta skirtingų, visoje Lietuvoje, su margomis ir palaipsniui besikeičiančiomis bendruomenėmis. Dalis elektroninės muzikos klubų kūrėsi postindustrinėse erdvėse, kiti kvietė į brangius ir modernius interjerus sukurtus būtent šiai funkcijai. Kartais klubai tapdavo iki tol primirštos miesto dalies gentrifikacijos liudininkais arba šaukliais, o kartais patogiai įsitaisydavo jau egzistuojančioje valgykloje, parduotuvėje ar įstaigos biure. Naktinės šokių kultūros istoriją Lietuvoje tyrinėja ir apie ją pasakoja Kotryna Lingienė, dar žinoma kaip Daina Dubauskaitė, o Povilas Pauplys, žinomas kaip DJ Liūdesys, veda ekskursijas praeities klubinėtojų pramintais takais. Todėl šį kartą laidoje Žmogus ir miestas su jais kalbamės apie elektroninės muzikos klubus Lietuvoje ir urbanistines erdves kurias užpildo naktinis miesto gyvenimas - interjerus, gatves ir kitas kerteles.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Urbanistinė kaita ir ją lydinčios praktikos bei įtampos gali būti diskutuojamos iš skirtingų pozicijų – aktyvaus gyventojo, vietos bendruomenės atstovo, atsakingų institucijų darbuotojo, NT verslo atstovo. Ką į susiformavusį diskusijų ir konfliktų lauką gali įnešti menininkai? Kaip meninis tyrimas virsta kritine miesto plėtros praktikų refleksija, kokias priemones pasitelkia? Šios „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ laidos viešnia – menininkė ir paveldosaugos aktyvistė Rėda (Rėda Brandišauskienė), meninio tyrimo ir kūrinių serijos „Balta tamsa“ autorė. Atvejo studijai Rėda pasirinko Vilniaus barokinio Misionierių ansamblio užstatymo daugiabučiais rezonansą, o istorinio kraštovaizdžio transformacijos bei ją lydinčių procesų apmąstymui pasitelkė rūko instaliaciją.

Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Iliustracija - Rėdos įvietinto meno kūrinio projekto vizualizacija, 2024

Galbūt žinote ar net turite architektūros gidus, kuriuos leidžia leidykla „Lapas“. Po Kauną, Klaipėdą, Palangą, Neringą, Vilnių (dvi versijos) ir net mėnulį. Tai unikalus edukacinis žanras: per giduose pateikiamus objektus pasakojama ne tik apie architektūros vertes, jos istoriją ir miestų kaitą, bet ir apie visa tai lėmusius kultūrinius bei politinius kontekstus.
Šiemet sukanka 20 metų kai šį žanrą turime Lietuvoje, ir dėl to norisi pažvelgti atgal – tiek į architektūros gidų raidą bei reikšmę, tiek ir į leidyklos „Lapas“ istoriją. Kaip ji augo, populiarindama architektūrinę literatūrą, ir kaip buvo kuriami architektūros gidai, laidoje pasakoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė ir leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė.

Ved. Justinas Dūdėnas

Kaip susigrąžinti mūsų miestų gatves? Kol mes formuojame gatves ir miesto infrastruktūrą, gatvės formuoja mus. Jos keičia mūsų gyvenimo ritmą, veikia savijautą ir daro įtaką miestiečių santykiui su miestu. Apie gatves ne tik kaip apie susisiekimo arteriją, bet ir kaip viešąją socialinės saveikos erdvę, ir knygą „Greičiausiojo teisė“ pasakoja klimatologas, profesionalus pėstysis Silvestras Dikčius ir architektas, buvęs Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Homo cultus. Žmogus ir miestas