Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie viešą interesą mieste: kas gali jį ginti ir kokias galimybes dalyvauti sprendimų priėmime turi vietos bendruomenės, kai jų rajonai patiria intensyvų plėtros spaudimą. Apžvelgsime, ar šiandien gyventojų balsas teritorijų planavimo procesuose yra reali demokratinio dalyvavimo forma, ar dažniausiai lieka tik procedūriniu formalumu. Taip pat aptarsime, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi teisinė aplinka, kokį vaidmenį bendruomenėms numato tarptautinės konvencijos ir kokiomis sąlygomis viešą interesą vis dar įmanoma apginti praktikoje. Laidos svečiai: Viešojo intereso gynimo fondo steigėjas advokatas Saulius Dambrauskas ir LR teismo ekspertas teritorijų planavimo ir statinių projektavimo klausimais, urbanistas dr. Gintautas Tiškus.

Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šioje laidoje kalbamės apie terapinius sodus – erdves, kurios kuriamos žmogaus emocinei bei psichologinei gerovei. Kaip ryšys su augalais ir gamtiniais aplinkos elementais veikia mūsų dėmesį, emocinę būseną ir nervų sistemą? Kuo skiriasi dekoratyvinė žaluma nuo aplinkos, kuri padeda atsigauti? Kiek žmogui svarbu ne tik matyti žalumą, bet ir ją prižiūrėti, stebėti augimą, sezonų kaitą, kasdienius mažus pokyčius? Ar miestuose pakankamai galvojame apie aplinkas, kurios ne stimuliuotų, o leistų atsikvėpti? Apie įvairias terapinių sodų formas ir jų poveikį žmogui kalbamės su psichologe Aiste Pranckevičiene, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesore.
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kodėl šiandien, kai daugelis Europos miestų ima reguliuoti automobilizaciją, Vilniuje vis dar plečiami parkingai ir vadinamieji „koriai“? Laidoje kalbėsime apie įtampą tarp darnaus judumo planuose deklaruojamų tikslų ir realių sprendimų Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Kaip rengiami ir ar rengiami korių projektai? Kaip analogiškus iššūkius sprendžia kiti Europos miestai? Koks sprendimas būtų veiksmingas ir atitiktų darnaus judumo planuose iškeltus principus? Kokia institucija atsakinga už darnaus judumo planų įgyvendinimą? Ar miestas turi prisitaikyti prie augančio automobilių skaičiaus, ar ieškoti būdų jį reguliuoti?

Laidos svečiai: mobilumo ekspertė Kristina Gaučė ir Susisiekimo ministerijos Darnaus judumo planų komisijos narys Eduardas Kriščiūnas.

Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Laidoje „Žmogus ir miestas“ pažvelgsime į Vilnių per judėjimo istoriją – nuo XVIII a. vežikų iki pirmojo tramvajaus, autobusų ir taksi. Kaip keitėsi miestiečių kelionių įpročiai ir maršrutai, kai gatvėse pasirodė naujos transporto priemonės? Kaip buvo administruojamas Vilniaus transportas ir kokios vizijos liko neįgyvendintos? Kokios iškildavo įtampos tarp skirtingų interesų grupių? Ir kokius viešojo transporto istorijos pėdsakus galime aptikti mieste šiandien?
Laidos svečias – Ričardas Žičkus, Vilniaus transporto istorikas, knygos „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų“ bei kitų transporto istorijai skirtų publikacijų autorius, Senamiesčio atnaujinimo agentūros vyresnysis specialistas.

Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šiandien Lietuvos miestuose vis dažniau matome, kaip vietos bendruomenės siekia apginti natūralias upių pakrantes ir kitas gamtines teritorijas nuo urbanizacijos spaudimo ir užstatymo. Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė, Vilniaus iniciatyvos „Išsaugokime Vilniaus Ozo draustinį!“ dalyviai ar Žirmūnų gyventojai reaguoja į konkrečių, jų kasdienybėje svarbių vietų praradimą. Laidoje kartu su geografijos mokslininkais nagrinėjame, kuo miestams svarbus gamtinis karkasas ir kodėl jo vientisumo išsaugojimas tampa vis aktualesnis urbanizuotose teritorijose. Atskiras dėmesys skiriamas miestų upėms ir jų pakrantėms – vietoms, kuriose šis konfliktas ryškiausias.

Laidos svečiai – geografai, Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentai dr. Giedrė Godienė (Vilniaus universitetas) ir dr. Ričardas Skorupskas.

Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kaip laiku atpažinti pirmuosius perdegimo signalus kūne ir tinkamai reaguoti? Kur slypi riba tarp nuovargio ir giluminio išsekimo? Kaip mus veikia miesto ritmas – tempas, triukšmas ir judėjimo intensyvumas – ir kaip galime su juo susigyventi? Laidoje ieškome atsakymų, kokie kasdieniai įpročiai, ritualai ir scenarijai padeda puoselėti psichinę bei fizinę gerovę. Dėmesys skiriamas ir mažoms aplinkos detalėms – „netikėtiems medžiams“ – kaip būdui atkurti ryšį su savimi ir aplinka. Pokalbis kviečia permąstyti kasdienius įpročius ir atrasti paprastas praktikas, galinčias tapti pirmu žingsniu iš perdegimo būsenos.
Šios laidos viešnia buvo gydytoja dietologė, sertifikuota žindymo konsultantė, sveikatingumo lektorė, knygos „POLIklinika, arba netikėti medžiai“ autorė Barbora Jarašūnė.
Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šioje laidoje kalbamės apie tai, kaip aplinka veikia skirtingus žmones ir kodėl „vienas sprendimas visiems“ dažnai neveikia. Remdamiesi neuroįvairovės idėja, aptariame, kaip skirtingai gali būti patiriami garsas, šviesa, judėjimas ar socialinės situacijos, ir kokie veiksniai lemia, kad vieniems erdvė tampa palaikanti, o kitiems – varginanti ar net nepakeliama.

Laidos viešnios: kūdikių ir vaikų ergoterapeutė, Ayres sensorinės integracijos praktikė, klinikinė primityviųjų refleksų praktikė Miglė Paukštė ir organizacijos „Draugiški autizmui“ bei autistiškų suaugusiųjų bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja, knygų „Autizmas – dalis manęs“ ir „Kolegos. Kaip bendradarbiams ir kolegoms būti draugiškiems negaliai“ autorė Barbora Suisse

Ved. Jekaterina Lavrinec

Kas iš tiesų kuria namų patirtį – kvadratiniai metrai, šviesa pro langą, baldai ir daiktai, o gal santykiai su žmonėmis, su kuriais dalijamės kasdienybe?

Italų filosofas Emanuele Coccia knygoje „Namų filosofija. Namystės erdvė ir laimė“ siūlo pažvelgti į namus kaip į daug daugiau nei fizinę aplinką. Pasak jo, namai yra psichinė ir moralinė erdvė – vieta, kurioje formuojasi mūsų tapatybė, santykiai su kitais ir net laimės jausmas. Namai nėra tik pastatas ar interjeras: tai nuolat kuriamas ryšys tarp žmonių, daiktų ir prisiminimų.

Laidoje kalbamės apie tai, kaip namai veikia mūsų gyvenimą, kodėl žmonėms reikalinga namystės patirtis ir ar įmanoma sukurti erdvę, kurioje galėtume būti iš tikrųjų laimingi.

Apie knygos idėjas, namų filosofiją ir kasdienio gyvenimo erdves diskutuoja knygos vertėja, publicistė Toma Gudelytė ir filosofas Viktoras Bachmetjevas.

Ved. Matas Šiupšinskas

Žvėrynas Vilniuje dažnai pristatomas kaip savitas ir saugotinas medinės architektūros rajonas. Čia vis dar galima rasti XIX ir XX amžiaus pradžios vilų, sodų ir gana retą miesto mastelį – mažesnius namus, daugiau žalumos ir artimesnį ryšį su gamta.
Tačiau Žvėrynas nėra ir, ko gero, neturėtų būti tik užkonservuotas istorinis reliktas. Tai gyvas rajonas, kuriame statoma ir rekonstruojama, todėl kiekvienas naujas projektas neišvengiamai susiduria su klausimu – kaip šiuolaikinė architektūra gali atsirasti vietoje, kur mediena jau daugiau nei šimtmetį yra pagrindinė statybinė medžiaga?
Šiandien laidoje kalbėsime apie du projektus kurorto dvasia alsuojančiame ir medinės architektūros kupiname rajone. Vienas jų – naujas medinis šeimos namas, kurį suprojektavo „Inblum“ architektai. Kitas – daugiau nei šimto metų senumo medinio daugiabučio rekonstrukcija, prie kurios dirbo „Processoffice“ architektai.
Ką šiandien reiškia kurti šiuolaikinę medinę architektūrą jautriame istoriniame kontekste? Ar nauji pastatai gali pratęsti vietos istoriją ir kartu pasiūlyti naują architektūros kalbą?
Laidos pašnekovai – architektai Vytautas Biekša ir Laura Malcaitė.
Ved. Matas Šiupšinskas.

Spalvų pliūpsniai, šviesa ir medžiagų magija – vitražai, freskos, pano ir kiti interjeruose išlikę monumentaliojo meno kūriniai leidžia mums dar sodriau patirti miestą ir architektūrą. Tačiau jų istorijos kartais būna dramatiškos: nuo striptizo klube netikėtai atrastų vitražų iki gaisruose sunaikintų eksperimentinių darbų ar iš griaunamų pastatų išgelbėtų vertingų meno kūrinių.

Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie monumentaliojo meno atradimus, praradimus ir saugojimo istorijas. Laidos pašnekovės – stiklo menininkė Dalia Truskaitė, menotyrininkė, VšĮ „Fontano kambarys“ vadovė Saulė Mažeikaitė Teiberė ir architektė Lada Markejevaitė.

Laidą veda Matas Šiupšinskas.