Urbanistinė kaita ir ją lydinčios praktikos bei įtampos gali būti diskutuojamos iš skirtingų pozicijų – aktyvaus gyventojo, vietos bendruomenės atstovo, atsakingų institucijų darbuotojo, NT verslo atstovo. Ką į susiformavusį diskusijų ir konfliktų lauką gali įnešti menininkai? Kaip meninis tyrimas virsta kritine miesto plėtros praktikų refleksija, kokias priemones pasitelkia? Šios „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ laidos viešnia – menininkė ir paveldosaugos aktyvistė Rėda (Rėda Brandišauskienė), meninio tyrimo ir kūrinių serijos „Balta tamsa“ autorė. Atvejo studijai Rėda pasirinko Vilniaus barokinio Misionierių ansamblio užstatymo daugiabučiais rezonansą, o istorinio kraštovaizdžio transformacijos bei ją lydinčių procesų apmąstymui pasitelkė rūko instaliaciją.

Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Iliustracija - Rėdos įvietinto meno kūrinio projekto vizualizacija, 2024

Galbūt žinote ar net turite architektūros gidus, kuriuos leidžia leidykla „Lapas“. Po Kauną, Klaipėdą, Palangą, Neringą, Vilnių (dvi versijos) ir net mėnulį. Tai unikalus edukacinis žanras: per giduose pateikiamus objektus pasakojama ne tik apie architektūros vertes, jos istoriją ir miestų kaitą, bet ir apie visa tai lėmusius kultūrinius bei politinius kontekstus.
Šiemet sukanka 20 metų kai šį žanrą turime Lietuvoje, ir dėl to norisi pažvelgti atgal – tiek į architektūros gidų raidą bei reikšmę, tiek ir į leidyklos „Lapas“ istoriją. Kaip ji augo, populiarindama architektūrinę literatūrą, ir kaip buvo kuriami architektūros gidai, laidoje pasakoja architektūros istorikė Marija Drėmaitė ir leidyklos įkūrėja Ūla Ambrasaitė.

Ved. Justinas Dūdėnas

Kaip susigrąžinti mūsų miestų gatves? Kol mes formuojame gatves ir miesto infrastruktūrą, gatvės formuoja mus. Jos keičia mūsų gyvenimo ritmą, veikia savijautą ir daro įtaką miestiečių santykiui su miestu. Apie gatves ne tik kaip apie susisiekimo arteriją, bet ir kaip viešąją socialinės saveikos erdvę, ir knygą „Greičiausiojo teisė“ pasakoja klimatologas, profesionalus pėstysis Silvestras Dikčius ir architektas, buvęs Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Homo cultus. Žmogus ir miestas

Šioje „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ laidoje nagrinėjame, kaip suderinti miesto plėtrą su želdynų apsauga. Kokią reikšmę turi gamtinės teritorijos miesto ir rajonų tapatumui? Kaip planuojamos ir administruojamos miesto gamtinės teritorijos? Kokie teisiniai dokumentai užtikrina arba turėjo užtikrinti didelio potencialo rekreacinių teritorijų apsaugą? Kokia instancija turi prižiūrėti, kad Vilniaus Bendrojo plano sprendiniai neprieštarautų Vilniaus specialiesiems planams? Kodėl Vilniaus intensyvaus naudojimo rekreacinėse teritorijose yra suformuoti sklypai – koks scenarijus laukia šių želdynų?

Kokia instancija galėtų ir turėtų ginti viešąjį interesą apsaugojant miesto gamtines teritorijas? Ar Architektų rūmai gali ginti viešąjį interesą – ir kokias transformacijas patiria architekto profesija Lietuvoje? Kokių pokyčių lauktume administruojant nenaudojamus statinius su priklausomaisiais želdynais – parduoti aukciono būdu ar perduoti miestui ir pritaikyti augantiems socialiniams poreikiams? Taip pat laidoje apžvelgiami paskutiniai įstatyminiai pokyčiai, darantys įtaką atskirųjų ir priklausomųjų želdynų planavimui ir įrengimui.

Laidos svečias – dr. Gintautas Tiškus, urbanistas, architektas, LR teismo ekspertas teritorijų planavimo, statinių projektavimo klausimais.

Laidą veda miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Statyba yra vienas labiausiai žemę teršiančių sektorių, o maži pokyčiai šioje srityje gali sukelti didelį poveikį mus supančiai aplinkai, jos kokybei ir tvarumui. Lietuvoje su inovacijomis, žadančiomis naujas projektavimo ir statybų galimybes, darbuojasi žmonės, žongliruojantys tarp meno, inžinerijos ir verslo. Todėl šį kartą laidoje „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ norime išgirsti apie juos ir jų eksperimentus iš pirmų lūpų. Apie statybines medžiagas iš grybų, didžiausią trimatį spausdintuvą Lietuvoje, statybas mėnulyje ir dirbtinį intelektą pasitelkiančius projektavimo įrankius pasakoja Beatričė Laurinkutė Kijevičienė ir Jokūbas Vaišvila.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Nuotraukos autorius Saulius Čirba

Europos miestuose pastaruosius dešimtmečius vyksta intensyvūs mobilumo pokyčiai formuojant naujus gyventojų kelionių įpročius. Miestai skelbia, kad pertvarkydami mobilumo sistemas, ketina išspręsti taršos ir triukšmo problemas, užtikrinti sveiką aplinką gyventojams; siekia geresnės gyvenimo kokybės. Tačiau taiko skirtingas strategijas ir priemones. Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje kalbėsimės apie užsienio ir Lietuvos miestų patirtis organizuojant mobilumą, apie tai, kaip miestai užsibrėžia tikslus ir nustato prioritetinius keliavimo mieste būdus. Apie darnaus judumo planus ir viešosios komunikacijos strategijas siekiant pagrįsti pokyčius. Apie viešojo transporto plėtros galimybes, pėsčiųjų ir dviratininkų patirtis bei apie stovėjimo aikštelių kiemuose problemos formulavimą ir sprendimų kryptis.

Laidos svečiai: mobilumo konsultantė, Žaliojo susisiekimo ambasadorė dr. Kristina Gaučė ir architektas, tinklaraščio apie miestus „100 minčių“ autorius Aidas Kazakevičius.
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Sklandžiai veikiantis viešasis transportas – sveiko miesto sąlyga. Iš kokių veiksnių susidaro viešojo transporto patrauklumas? Kokiomis nuostatomis viešojo transporto atžvilgiu vadovaujasi politikos formuotojai? Ar viešasis transportas turi būti pelningas? Ką būtina gerinti viešojo transporto vadyboje, kad keleiviai galėtų keliauti oriai? Laidos svečias – Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Marius Markevičius.

Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Vienas iš savičiausių ir reikšmingiausių lietuvių bendruomenės JAV architektų Jonas Mulokas yra sukūręs ne vieną įdomų sakralinį pastatą, o kai kurie iš jų savu laiku yra susilaukę ir pasaulio spaudos dėmesio. Šiemet knygynų lentynose pasirodė Jonui Mulokui skirta monografija kurioje pasakojama ne tik apie jį, bet ir apie visą architektų kartą pasinėrusią į lietuviškojo architektūros stiliaus paieškas. Įdomi asmenybė ir įdomi išeivijos architektūros tema apie kurią kalbama mažiau nei derėtų. Laidos pašnekovas yra architektūros istorikas ir vienas iš monografijos “Jonas Mulokas. Architektūrinio identiteto paieškos globaliame pasaulyje” bendraautorių Vaidas Petrulis.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Kaunas sparčiai keičiasi, čia netrūksta architektūrinių naujienų kurias norisi pamatyti ir aptarti, o kartu ir urbanistinių transformacijų kurios vyksta arba vyks tolimesnėje ateityje Šančiuose, Žemojoje Fredoje arba Aleksote. Taigi - kaip ir kodėl keičiasi Kauno urbanistinis audinys? Kas laukia Kauno ateityje ir kokie sėkmės scenarijai gali būti užkoduoti dabar gimstančiuose planavimo dokumentuose? Apie visa tai kalbamės su Živile Šimkute - urbaniste, kuri specializuojasi architektūrinių ir urbanistinių koncepcijų ir galimybių studijų rengime.