Vilniaus miestas planuoja surengti pirmąją Lietuvoje piliečių asamblėją - pasitarimą su gyventojais svarbiausiais miesto klausimais. Kol asamblėja dar ankstyvoje planavimo stadijoje, jau verta apie ją diskutuoti: koks tai procesas, kokia jo reikšmė pilietinei galiai ir kokie galimi rezultatai? Apie tai laidoje “Žmogus ir miestas” pasakoja Vilniaus miesto vyriausios architektės patarėja Beatričė Umbrasaitė ir sociologė daktarė Rūta Žiliukaitė.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

(Sauliaus Žiūros nuotr.)

Kaip miestą patiria regos negalią turintys žmonės? Kaip silpnaregių ir neregių patirtis gali padėti geriau pritaikyti miestą kitoms naudotojų grupėms? Kokie Vilniaus rajonai patogesni ir saugesni gyventi? Kokios technologijos ir dizaino sprendiniai padeda geriau orientuotis miesto erdvėse? Ką būtina tobulinti Vilniaus viešojo transporto valdyme, kad jis taptų draugiškas visiems? Kada pagalba silpnaregiui yra sveikintina, o kada – perteklinė?

Laidos viešnia – Eglė Jarmolavičiūtė, LRT garso režisierė. Eglė yra ir šios laidos garso režisierė. Ji aktyviai testuoja ir apžvelgia technologijas, skirtas pagerinti regos negalią turinčių žmonių kasdienį patyrimą (Youtube kanalas „Mano akys yra Iphonas“).
Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Galbūt esate girdėję apie tokį reiškinį kaip savivaldybių dalyvaujamasis biudžetas. Tai galimybė miestiečiams patiems pasiūlyti naujas idėjas
savo aplinkoje ir demokratiškai išrinkti pačias populiariausias, kurios bus iš tiesų įgyvendintos. Kaip veikia dalyvaujamieji biudžetai ir kokios gilesnės idėjos už jų glūdi - aiškinamės su šiuos projektus
globojančiais žmonėmis: Ingrida Kalinauskiene iš Transparency International, Ernestu Stelmach iš Vilniaus rajono savivaldybės ir Lina Koriznienė iš Vilniaus miesto savivaldybės.


Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Architektūra ir žmogaus emocinė būsena yra glaudžiai susijusios, o kas ketvirtas žmogus gyvenime bent kartą susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Todėl šį sykį laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie psichikos sveikatą ir architektūrą, apie aplinkos, erdvių, gamtos svarbą mūsų savijautai ir erdves skirtas sveikti. Laidos pašnekovai yra gydytojas psichiatras, Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius Arūnas Germanavičius ir architektė Evelina Bartusevičiūtė. Šiuo metu Evelina ner tik iš architektūros pasuko į psichologijos studijas, bet ir drauge su filosofe Urte Laukaityte kuruoja architektūros pokalbių ciklą pavadinimu „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas
(L. Kuršvietytės nuotr.)

Kodėl kuriant erdves yra svarbus santykis tarp parametriniu technologijų ir meistrystės? Kaip derinti architektūrinę praktiką ir edukaciją? Apie tai ir apie architektūrą skirtinguose kultūriniuose kontekstuose - Švedijoje, Japonijoje ir Lietuvoje - kalbamės su architektais Aya Voišnis ir Gediminu Kirdeikiu.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Apie teisininkus ir kaip jie žvelgia į miesto plėtrą, apie miestiečių teises ir pareigas, apie besikeičiantį Vilnių ir apie miesto žaliuosius plotus pasakoja advokatas dr. Evaldas Klimas. Jis pirmasis Lietuvoje apgynė daktaro disertaciją statybos teisės tema ir jau 15 metų dirba su sudėtingais nekilnojamojo turto projektais. Tad šį kartą laidoje Žmogus ir miestas turime progą išgirsti ne architektą ar miesto tyrėją, o žmogų iš arti stebintį miesto kaitos procesų teisinę pusę.

Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Spaudos kioskai ir laikraštininkai bei jų būdai pritraukti pirkėjus buvo XX a. pradžios Vilniaus miesto scenografijos dalis. Kokios temos ir problemos rūpėjo modernėjančio miesto gyventojams, skirtingoms etninėms grupėms? Su kokiais iššūkiais susidurdavo satyrinės spaudos, reaguojančios į tuometines aktualijas, leidėjai? Kas buvo satyrinės spaudos leidėjai? Ir kaip veikė tuometinė cenzūra? Šios laidos „Žmogus ir miestas“ viešnia – Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Olga Mastianica-Stankevič.
Laidą veda dr. Jekaterina Lavrinec.

Architektūra nėra tik pasyvus plieno ir betono kūnas tenkinantis mūsų poreikius, bet ir mūsų kultūros dalis atspindinti ir keičianti tai ko tikimės iš supančios aplinkos. Ar architektai ir architektrūra gali ugdyti žmogų ir bendruomenę? Ar ji gali kesiti mūsų „sąmonės tekstą“ ir taip prisisėti prie darnesnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės formavimosi? Ar architektai geba save kontroliuotri ir patraukę į šalį savo egoizmą įsiklausyti į vietos dvasią? Apie architekūros galias ir negalias kalbamės su architektūros metakritiką ir mąstymo modelius tyrinėjančiu architektu dr. Vytautu Petrušoniu. Tai yra antrasis iš dviejų laidos epizodų skirtų šiai temai.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Architektūra nėra tik pasyvus plieno ir betono kūnas tenkinantis mūsų poreikius, bet ir mūsų kultūros dalis atspindinti ir keičianti tai ko tikimės iš supančios aplinkos. Ar architektai ir architektrūra gali ugdyti žmogų ir bendruomenę? Ar ji gali kesiti mūsų „sąmonės tekstą“ ir taip prisisėti prie darnesnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės formavimosi? Ar architektai geba save kontroliuotri ir patraukę į šalį savo egoizmą įsiklausyti į vietos dvasią? Apie architekūros galias ir negalias kalbamės su architektūros metakritiką ir mąstymo modelius tyrinėjančiu architektu dr. Vytautu Petrušoniu. Tai yra pirmasis iš dviejų laidos epizodų skirtų šiai temai.

Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Šį pokalbį paskatino gatvės menininkų bendruomenės reakcijos į Vilniaus mero V. Benkunsko paskelbtą kovą su grafičiais, kainuosiančią 1,5 mln. eurų. Prasidėjus anksčiau legalizuotų sienų valymui, gatvės menininkai ima kelti klausimą apie kovos su grafičiais tikslingumą ir svarsto jo pasekmes. Jie klausia, ar kova su grafičiais yra politinių viešųjų ryšių akcija?

Šioje „Žmogaus ir miesto“ laidoje apžvelgėme Vilniaus grafičių kaitą, kaip kito gatvės meno geografija ir kokie buvo pirmieji užrašai ant daugiabučių rajonų sienų. Palietėme gatvės menininkų etikos klausimus. Pasigilinome, kaip vystosi gatvės menas sudarant sąlygas kūrybiniams eksperimentams ir kokios sąlygos tam reikalingos. Kuo skiriasi Vilniaus ir Kauno santykis su gatvės menu? Kaip šių metų Europos kultūros sostinė Tartu puoselėja gatvės meno tradicijas? Ar iš gatvės meno galima išgyventi?

Laidos dalyviai: gatvės menininkas Kipras Petrulis, graffiti tyrinėtoja Veronika Urbonaitė-Barkauskienė ir gatvės meno projektų kuratorius Julius Narkūnas.

Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.